Liaukitės išsisukinėję nuo evoliucijos užduočių

AŠ ESU Sanat Kumara, vėl atėjęs pas jus šią dieną. Aš laimingas, kad turiu galimybę duoti laiškus Žemės žmonijai. Ne visada mums suteikiama tokia galimybė. Todėl, kad situacija Žemėje keičiasi ir individų sąmonė pernelyg linkusi į pokyčius.
Šiandieną aš atėjau, kad duočiau jums laišką apie tai, kas vyksta planetoje. Daugelis iš jūsų stebėdami situaciją aplink save fiziniame plane, susimąsto, kas gi vyksta. Atrodo, viskas lyg ir įprasta, bet visgi kažkaip neapčiuopiamai pasikeitė. Be to, daugeliui iš jūsų atrodo, jog visas pasaulis išprotėjo. Ir tai bus netoli nuo tiesos.
Iš tikrųjų, mes tikėjomės didesnių žmonių sąmonės pasikeitimų. Mes tikėjomės didesnės galimybės bendradarbiauti, kai pradėjome dirbti per mūsų pasiuntinį Rusijoje. Ir su nuostaba dabar stebime liūdną Amerikos patirtį. Rusų žmonės nuėjo tuo pačiu keliu. Jie stebisi laiškais, į juos žiūri kaip į keistenybę, mūsų laiškai ir mūsų Mokymas jų sąmonę užima ne daugiau nei laikas, kurio reikia perskaityti diktavimą.
Deja, kol kas mes negavome to, ko tikėjomės. Mes nematome pasiruošimo bendradarbiauti. Mes nematome tų individų, kurie tiek įsigilino į mūsų Mokymą, kad būtų pasiruošę paaukoti viską, ką turi, pačią gyvybę paaukoti tam, kad jų nesavanaudiškas tarnavimas Žemės planetos evoliucijoms galėtų apsukti daugelio planetoje gyvenančių žmonių sąmonę į Dieviškosios Tiesos pažinimo pusę.
Mes supratome, kad mūsų viltys dar kartą nepasiteisino. Mes vėl susidūrėme su žmogiškosios sąmonės tingumu ir nenuspėjamumu. Ką gi, mes gavome savo pamokas ir mes esam pasiruošę eiti toliau evoliucinio vystymosi keliu. Jums lieka viltis, bet tam, kad ši viltis būtų įgyvendinta, jums būtina labai gerai susimąstyti apie tai, ar viską darote taip, kaip turėtumėte daryti.
Kadangi situacija planetoje kaista, mes neturime daugiau laiko per daug ir ilgai kalbėti. Mes remiamės tuo Mokymu, kuris jau duotas. Ir tam, kad tęstumėte judėjimą, jums būtina kiekvieną savo gyvenimo dieną paskirti savo sąmonės keitimui. Aš labai gerai suprantu ir suvokiu, jog jūs pasinėrę į iliuziją, ir kiekvieną dieną iliuzija vis stiprėja.
Supraskite ir jūs mus. Mes nerimaujame ir rūpinamės kiekvienos sielos, kuri dar miega, bet per sapnus girdi mūsų šauksmą, mūsų įtikinėjimus ir mūsų Mokymą, išgelbėjimu. Jūs dar negalite atskirti, ar tai, ką iš mūsų girdite, yra jūsų sapno tęsinys, ar tai jau Naujos Dienos garsai.
Tačiau mes tenkinamės mažu: jūs mus girdite ir tai jau džiugina.
Niekada nenustokite siekti. Niekada neleiskite iliuzijai visiškai pasiglemžti jūsų sąmonės.
Aš neprarandu vilties ir įtikinėju visas kosmines tarybas, kad Žemės planetos žmonija sugeba eiti evoliuciniu vystymosi keliu.
Tačiau laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Aš jums nepasakysiu tų terminų, kurie svarstomi, ir įvykių, kurie ateis, datų. Kam jums tai žinoti?
Tiems, kas miegojo, neturės jokios reikšmės tai, kas įvyks. Tiems, kas pažadinti, niekas negresia.
Liko tie nedaugelis, kurie girdi mano žodžius lyg per sapną ir iš karto apie juos pamiršta perskaitę mano laišką.
Bet ir jums aš terminų nepasakysiu. Todėl, kad laikas neturi jokios reikšmės, jei nesugebėsite dabar pakeisti savo sąmonės.
Aš atėjau, kad priminčiau jums apie tai, jog dabar nuo kiekvieno iš jūsų, kas yra įsikūnijime, labai daug kas, galima sakyti, viskas, priklauso.
Liaukitės išsisukinėję nuo evoliucijos užduočių, liaukitės slapstęsi kampuose ir paslapčiomis žaidę vaikiškus žaidimus. Jūs jau peraugote visas įmanomas ribas, kai buvo būtina įsisavinti mūsų Mokymą.
Dabar visiškai atsakingai turiu jums pasakyti, jog visas pasaulis, jo likimas priklauso nuo tų nedaugelio, kurie atėjo į įsikūnijimą būtent šiuo laiku su atitinkama misija bei užduotimi ir taip įniko į iliuzijos žaidimus, jog praleido visus tam skirtus terminus. Mes stovime prieš būtinybę arba perkelti terminus, arba prievarta priversti jus prabusti iš sapno.
Kiekvieną kartą mes sakome ir perspėjame, ir kiekvieną kartą jūsų sąmonė atsisako tikėti, jog viskas labai rimta. Tegul šis mano laiškas privers jus nors neilgam atverti akis ir pamatyti tą pavojų, kuris gresia žmonijai, jeigu tie nedaugelis, kurie atėjo į įsikūnijimą būtent dėl to, nesugebės padaryti tai, ką reikia pagal Kosminį Įstatymą padaryti dabar. O dabar reikia įrodyti, kad žmonija sugeba bendradarbiauti su Aukščiausiais Pasauliais. Kad žmonija gali ir nori vystytis bei eiti kylančiu evoliucinio vystymosi keliu.
Viską aš jums sakau atvirai ir sąžiningai todėl, kad prisiėmiau atsakomybę už Žemės žmoniją. Aš ir toliau jus žadinsiu ir versiu prabusti tol, kol jūs šitai padarysite.
Jūs negalite įsivaizduoti, kaip man sunku įtikinti Didžiąją Centrinę Saulę tuo, kad žmonijai reikia dar trupučio laiko ir dar trupučio energijos. Labai gaila, jog jūs negalite įvertinti ir suprasti to rūpesčio ir globos, kuriuos dabar jums suteikia jūsų vyresnieji broliai ir seserys, Pakylėtieji Valdovai.
Aš nutylu, nes viskam, ką dabar pasakiau, reikia laiko apmąstyti. Pažadėkite man, kad perskaitysite šį mano laišką mažiausiai tris kartus, būdami skirtingos sąmonės būsenos.
Aš atėjau pas jus šią dieną dėl to, kad dar kartą pabandyčiau prisibelsti iki jūsų širdžių.

AŠ ESU Sanat Kumara. Om.