AŠ ESU Sanat Kumara vėl atėjęs pas jus per mūsų pasiuntinį.
Aš atėjau ir džiaugsmo ašaros ištryško man iš akių!
Jūs negalite įsivaizduoti, kaip džiūgauja Dangus! Ne todėl, kad mes vėl turime galimybę dirbti per savo pasiuntinį. Dangus džiūgauja todėl, kad atsirado daug atvirų širdžių, kurios pasiruošusios įsisavinti mūsų vibracijas ir veikti mums vadovaujant.
Jūs žinote, kad dar visai neseniai, prieš kelerius metus, mes buvome sutrikę, kadangi neturėjome galimybės dirbti per savo pasiuntinius ir neturėjome galimybės prisibelsti iki tų individų, kurie yra įsikūnijime, ieško kontakto su mumis ir negali jo rasti.
Labai jau daug pasirengusių, ir tai daugumai aš duodu šiandieninį laišką.
Ar jūs nepastebėjote, kaip jums darosi vis sunkiau šiomis gruodžio dienomis? Ir reikalas ne tas, kad jūs blogai jaučiatės ir pateisinate savo blogą savijautą pernelyg dideliu krūviu darbe ir namie.
Reikalas tas, kad priimtas sprendimas apie Žemės perėjimą į naują vibracinį lygmenį, ir aš atėjau jums pranešti apie tai, kad žengtas dar vienas žingsnis begalinėje eilėje žingsnių, nukreiptų į mūsų pasaulių suartėjimą.
Kai tik perskaitysite šį mano laišką, neskubėkite dalintis ta naujiena su savo pažįstamais ir bendradarbiais. Aš kalbu asmeniškai kiekvienam iš jūsų. Ir kiekvienas iš jūsų, skaitydamas šį laišką, suvoks tą prasmę, gaus tą vibraciją, kuri duota jam asmeniškai.
Mūsų pasauliai priartėjo vienas prie kito, ir tai tapo įmanoma jūsų pastangų, jūsų Tikėjimo ir jūsų Meilės dėka. Ir aš esu įsitikinęs, kad tą lygį, kurį esate pasiekę dabar, jūs sugebėsite išsaugoti.
Buvo kitų žmonių, su kuriais mes siejome viltis ir kurie su džiaugsmu ir entuziazmu ėmėsi mūsų darbų. Kur jie dabar? Kiekvienas iš jų padarė savo pasirinkimą ir kiekvienas iš jų pagal laisvos valios įstatymą nustūmė savo vystymąsi daugybei įsikūnijimų į praeitį.
Todėl aš atėjau šiandien pas jus priminti apie tai, kad bet kuris jūsų pasiekimas, kurį pasiekėte jūsų iliuziniame pasaulyje, reikalauja nepaliaujamų pastangų pasiektam laimėjimui įtvirtinti.
Jūs negalite sau leisti atsipalaiduoti ir pailsėti savo ankstesnių draugų kompanijoje, jūs negalite sau leisti poilsio savo pamėgtose vietose. Jūs privalote nuolat darbuotis, jeigu norite, kad jūsų vystymasis vyktų kylančia tiesiąja į Dieviškosios Sąmonės viršūnę.
Kai tik leidžiate sau truputį atsipalaiduoti, jūs nusiritate žemyn, į kalno papėdę.
Tai, kam aš jus raginu, nėra naujiena. Mes mokėme jus šios kilnios įtampos visada, per įvairius mokytojus. Jūs privalote mokėti suderinti poilsį ir darbą, bet savo širdyse turite būti visada pasiruošę Hierarchijos užduočių vykdymui.
Daugelis yra pasiruošę, daugelis pasiekė didelių aukštumų savo dvasiniame kelyje, bet tuomet, kai reikalinga pagalba atlikti mūsų darbus, dėl nežinomos priežasties jie pasitraukia ir pradeda užsiiminėti jų manymu „svarbiais reikalais“. Nėra jums svarbesnių reikalų nei pagalba Hierarchijai, pagalba Žemės planetos evoliucijoms. Jūsų kūniškas protas suras jums tūkstančius argumentų ir būtent tada, kai prasideda tas momentas, dėl kurio jūs atėjote į įsikūnijimą. Ir tada, kai jūs privalote pakišti savo petį ir nešti naštą pavojingame ir sunkiame Kelio ruože, jūs staiga be galo žvaliai puolate visiškai priešinga kryptimi. Ir jūsų sąmonė nepriima jokių ženklų ir netgi žodžių, kuriuos mes siunčiame per savo pasiuntinį.
Jūs turite išsiugdyti Tarnavimo savybę. Jūs privalote pašvęsti Tarnavimui visą savo gyvenimą.
Mano žodžiai atrodo labai griežti ir nesuprantami tiems, kas nepasiruošęs jų suprasti. Todėl pačioje pradžioje įspėjau, kad aš kreipiuosi į tuos, kurie pasiruošę, į savo vaikus, su kuriais aš dirbu daugelį įsikūnijimų. Jums prasideda atsakingas Kelio ruožas. Ir iš jūsų bus pareikalauta maksimalios jėgų įtampos ir visų jūsų sugebėjimų, kuriuos užsidirbote ankstesniuose įsikūnijimuose.
Aš ateinu pas jus vėl, mano numylėtiniai, ereliukai iš mano lizdo. Aš išmaitinau jus amžių išmintimi ir pagirdžiau Dieviškąja Šviesos energija. Aš turiu teisę kreiptis į jus pagalbos ir aš turiu teisę viltis jumis sunkią minutę.
Aš tikiuosi, kad jūs atsiliepsite į mano šauksmą. Ir netgi tie iš jūsų, kurie padarėte didelių ir mažų klaidų, nesispyriokite. Grįžkite atgal, po mano tėvišku sparnu.
Nėra tokių nusižengimų, kurių nebūtų galima ištaisyti nesavanaudišku Tarnavimu ir ištikimybe Valdovams.
Aš tikiuosi, kad mano šiandieninis laiškas suteiks jums žvalumo užtaisą, o ne privers užsiimti begaliniu kapstymusi savyje ir nuėjimu į neharmoningą būseną.
Viskas, kas buvo praeityje, liko praeityje. Reikia galvoti apie dabartį, apie tai, ką daryti dabar, ir kaip jūs galite vykdyti savo Tarnavimą.
Dabar nepakanka jūsų susirinkimų grupėse ir jūsų maldinių budėjimų. Jūs privalote suteikti apčiuopiamą pagalbą daugeliui sielų, kurios vis dar negali įsisąmoninti Dieviškojo Įstatymo, egzistuojančio šioje Visatoje. Mes nerimaujame dėl daugelio, kurie ir toliau atsiduoda iliuzijai ir negali išsipainioti iš voratinklio, į kurį jie pakliuvo masinės kultūros, arba greičiau nekultūringumo, vyraujančio jūsų visuomenėje, dėka.
Kiekvienas iš jūsų turi rūpintis daugeliu paklydusių sielų. Labai daug kas negali pamatyti net Šviesos blyksnio juos supančiame gyvenime – tokia sunki jų karma, kurią jie patys susikūrė. Ir kiekvienas jūsų, maniškių, gali duoti jiems dalelytę savo Šviesos tam, kad šios paklydusios sielos galėtų pamatyti, kad yra kitas pasaulis, yra kiti pavyzdžiai. Yra tai, kas Realu, dėl ko verta gyventi.
Jums patiems kartais nepakanka Meilės ir pasitikėjimo savo pasirinkto Kelio teisingumu.
Todėl kiekvieną kartą, kai jus apims abejonės ir iliuzijos rūkas ims tirštėti, turėkite prieš save mano fokusą. Aš įdėsiu į šį mano fokusą savo buvimą, ir kiekvieną kartą, kai žiūrėsite į mano fokusą sunkiomis savo gyvenimo minutėmis, aš galėsiu per šį savo atvaizdą suteikti jums veiksmingą pagalbą. Jūsų pasaulyje – tai tik mano atvaizdas, mano pasaulyje, iš kitos atvaizdo pusės, – tai mano jums ištiesta ranka, kurios įsitvėrę sugebėsite išbristi iš sunkios gyvenimo situacijos arba blogos sąmonės būsenos.
Aš atėjau pas jus šią dieną ir dabar aš palieku jus. Iki naujų susitikimų!
AŠ ESU Sanat Kumara. Om.