Žinia apie dabartinę padėtį

AŠ ESU Sanat Kamara, vėl atėjęs pas jus.
Atėjo laikas susitikrinti jūsų siekių kompasą. Atėjo laikas susumuoti tai, kas padaryta.
Mes buvome greta jūsų, bet mes laikėmės nuošalyje, įdėmiai stebėdami. Dabar mes norėtume pareikšti savo pastabas ir suvesti šio laikotarpio rezultatus.
Jūs atmenate, kad mes šių metų sausį per šį pasiuntinį pradėjome naują savo darbo etapą.*
Jūs atmenate, kad šis etapas nepaprastas. Šis etapas pats svarbiausias. Ir aš turiu jus visiškai rimtai užtikrinti, kad mes dar niekada nedėjome tiek pastangų tam, kad įgyvendintume savo sumanymus. Kiekvienas žmogus, kuris patenka į mūsų interesų ir mūsų veiklos sferą, gali pajusti, kad viskas labai rimta. Jūs galite nematyti ir nejausti savo fiziniais jausmais, bet remdamiesi intuicija ir iš netiesioginių ženklų suprantate, kad įėjote į labai rimtą etapą. Šio etapo mums nepavykdavo pereiti iki galo jau keletą pastarųjų šimtų metų. Šis etapas susijęs su pavyzdžio kūrimu fiziniame plane.
Šis Bendruomenės, arba gyvenvietės, įvaizdis kiekvienam žmonijos evoliucijos etapui ir toms sąlygoms, kurios susiklosto Žemėje skirtingu laiko momentu, yra skirtingas.
Dabar atėjo laikas įsisavinti Bendruomenės įvaizdį naujame, kokybiškai naujame, sąmonės lygyje ir pasinaudoti tais žmonijos pasiekimais, kuriuos ji turi savo dispozicijoje dabar.
Užduotis labai sunki ir reikalauja didelių pastangų tų šviesnešių, kurie dabar yra įsikūnijime.
Patikėkite manimi, kad viskas kartais priklauso nuo vieno žmogaus, kuris specialiai atėjo į įsikūnijimą, kad įvykdytų tam tikrą darbą. Jis žinojo apie tai ir pasiruošęs pradėjo darbą. Bet praėjo kažkiek laiko, ir pradinis impulsas nusilpo.
Dėl žmogiškosios prigimties jums nesiseka visąlaik išlaikyti paties aukščiausio savo sąmonės lygio. Ir ateina momentas, kai jūsų klastingas protas jums sako: „Pagalvok apie save. Kam eikvoji tiek jėgų šiam reikalui? O ar tikras jis? Ar neatėjo laikas pagyventi sau? Juk gyvenimas taip greitai prabėga.“
Ir žmogus pradeda abejoti ir praleidžia vieną galimybę po kitos. Praeina kosminiai terminai, ir užduotis lieka neįvykdyta. Ir jeigu būtų kalbama apie vieno žmogaus likimą, būtų galima paliūdėti ir apgailėti tai, kas įvyko. Bet kalbama apie praleistą galimybę visai tautai ir kelioms žmonių kartoms.
Žinoma, mes turime atsarginių variantų. Ir mes tuoj pat stengiamės panaudoti atsarginį variantą ir pažadinti veikimui kitą žmogų. Tačiau, ką mes turime jausti stebėdami, kaip šviesnešiai vienas po kito nueina nuo Kelio, kaip reikalas, dėl kurio jie atėjo į įsikūnijimą, stringa ir buksuoja. Mes daug kartų kalbėjome apie išdavystės karmą, visgi kai žmogus įvykdo išdavystę, dažniausiai jis to nesuvokia. Jam atrodo, tikriau, jo kūniškasis protas jį įtikina, kad nieko baisaus nenutiks, jei jis tuo darbu užsiims vėliau, kai bus pasirengęs. Tačiau, jei tik jūs suvoktumėte, kokios didžiulės jėgos sutrauktos į lopinėlį žemės tam, kad būtų atliktas svarbus darbas, ir kaip mums jaustis matant, kaip tonos Dieviškosios energijos iššvaistomos veltui tiktai dėl vieno jūsų neteisingo pasirinkimo.
Kaip gaila, kad jūsų pasaulis toks tankus, jog nesuvokiate daugybės dalykų. Mes ruošiame savo misijas po keletą šimtmečių. Mes siunčiame geriausius Šviesos Sūnus į įsikūnijimą dirbti visos planetos Visuotinei Gerovei. Kodėl jūs užmirštate savo įsipareigojimus pačiu atsakingiausiu momentu?
Aš atėjau priminti jums apie tą svarbų darbą, kurį reikia nuveikti dabar.
Aš atėjau priminti jums tai, kad atėjo realių veiksmų laikas.
Jūs negalite daugiau leisti laiko beprasmėms kalboms. Nustokite svarstyti, kuris labiau teisus ir kurio Dieviškosios Tiesos įsivaizdavimas teisingesnis.
Yra visiškai tikri, laiko patikrinti kriterijai, pagal kuriuos mes dirbame su Žemės žmonija per amžius. Jeigu jūs nematote fiziniame plane vaisiaus, kolektyvinių veiksmų rezultato, patvirtinančio duodamo Mokymo teisingumą, tai reiškia, kad arba Mokymas neteisingas, arba vykdytojai nepateisino Pakylėtųjų Valdovų vilčių. Mes nepavargstame vėl ir vėl pradėti savo reikalo. Ir tik ypatingai retais atvejais mums pavyksta pasiekti norimą mūsų statybos rezultatą fiziniame plane.
Ir visuomet mes stengiamės duoti jums pavyzdį fiziniame plane, į kurį orientuodamiesi jūs sugebėsite pertvarkyti savo pasaulį ir savo santykius.
Kad jums padėtume, mes pasiruošę labai daug ką paaukoti. Ir jei tarp jūsų atsirastų žmonių, kurie realiai būtų pasiruošę paaukoti vos milijoninę dalį mūsų nepailstamai dedamų pastangų, tai pasaulyje sąlygos neįtikėtinai pasikeistų – visas gyvenimo būdas ir padėtis planetoje.
Todėl neieškokite, kas kaltas dėl to, kad mūsų Šviesos misijos buksuoja viena po kitos. Paprasčiausiai paklauskite savęs: „Ar viską aš padariau tam, kad padėčiau Pakylėtųjų Pulkams iš savo nepakylėto būvio?“
Jūs galite mums padėti! Ir jūs galite padaryti tai, ko mes negalime padaryti. Jūs galite būti mūsų rankomis ir kojomis fiziniame plane. Ir aš labai tikiu, kad rasite laiko pažvelgti į savo gyvenimą iš maksimaliai aukšto, koks tik jums įmanomas, savo sąmonės lygio. Ir pasistengsite ištrūkti iš savo kūniškųjų minčių ir norų voratinklio tam, kad surastumėte savyje jėgų ir įvykdytumėte savo Dieviškąją paskirtį.
Mums būtinas forpostas fiziniame plane!
Daugybė jėgų mums priešinasi. Daugybė žmonių tampa besipriešinančių jėgų laidininkais. Mažai kas išlaiko.
Vienetai išlieka ištikimi ir atsidavę. Jų laukia šlovė per amžius. Kas laukia jūsų, kai metate savo tarnystę ir vaikotės savo pasaulio niekučių?
Joks pralaimėjimo kartėlis neprilygs tam sielvartui, kai matome, kiek daug sielų mes prarandame. Ir kaip daug sielų nueina nuo mūsų Kelio.

Aš ESU Sanat Kumara, su viltimi pažadinti jūsų sielas iš saldaus miego iliuzijoje.


*„Aš atėjau jums pranešti apie dar vieno mūsų darbo etapo pabaigą ir apie kito etapo pradžią“, El Morija (2008 01 10).