Jis buvo tuo, kuris numatė mesijo Kristaus atėjimą. Jis gyveno dykumoje, maitinosi laukinių bičių medumi ir skėriais. Daugelis jį laikė keistu. Bet tik atskyręs save nuo žmonių ir jų tuštybės, jis galėjo vienatvėje bendrauti su Dievu. Jis retai bendravo su žmonėmis. Ir pagrindinis mokymas, kurį jis jiems dėstė, lietė jų sielų apsivalymą, jų paruošimą mesijo atėjimui.
Žmonės priėmė jo žodžius, kaip liečiančius išorinio mesijo atėjimą, žmogaus, kuris turėjo juos išgelbėti nuo jų nelaimių ir negandų.
Vienok, jis turėjo omenyje ne tik išorinio mesijo atėjimą, bet ir vidinio mesijo atėjimą, esančio kiekviename žmoguje. Ir jis ruošė žmonių sąmonę šio mesijo atėjimui.
Anksčiau Jonas Krikštytojas buvo įsikūnijęs kaip pranašas Elijas.