Babadži

Apie Mahaavatarą Babadži Nagaradž. Dvasiniame pasaulyje Babadži yra žinomas kaip amžinasis Sidha (adeptas), visažinis, visagalis ir visur esąs, kuris vakariečiams buvo pristatytas knygoje "Jogo autobiografija", parašytoje Paramahansos Joganandos; ir knygoje "Iniciacija", parašytoje dr Donaldo Šnelio.

Išvertus Babadži reikšmė yra "Garbingasis Tėvas".
Tie, kurie buvo susitikę su Babadži, sako, kad jis yra Param Sidha (Aukščiausioji Tobuloji Esybė), kuris pasiekė laisvą nuo mirties apribojimų būseną. Jis gali keliauti laiku ir erdve, kaip tik nori, su ar be fizinio kūno. Babadži yra nemirtingas. Sakoma, kad jis niekada negyvena toje pačioje vietoje daugiau nei septynias dienas. Jis keliauja iš vienos vietos į kitą šiaurinuose Himalajuose su savo išrinktų sekėjų grupe. Jis gali lengvai kalbėti bet kuria kalba. Jo nemirtingas kūnas nereikalauja maisto; todėl jis retai valgo. Jo misija yra MEILĖ. Ir sakoma, kad kai jo vardas ištariamas su meile, kuklumu ir nuolankumu, tuoj pat gaunamas palaiminimas.
OM Babadži Namaha.

Tiesa yra ta, kad geriausia kada nors perskaityta knyga
bus ta, kuri nebus niekada parašyta. Babadži
(aukščiau, epilogas iš Babadži padiktuotos knygos per Ivone Delaflor "Kvietimas mylėti, 108 priminimas nušvitusiesiems" nuoroda:dharma.lt>>kvietimas-myleti )

Jis priėmė įsikūnijimą praėjusio 20 amžiaus pabaigoje Indijoje. Ir jis nebuvo pagimdytas ta prasme, kaip įprastai gimsta vaikai. Jis buvo sukurtas minties jėgos.
Jis atėjo, kad atkurtų tikrojo tikėjimo Indijoje tradicijas. Jis buvo Šyvos įsikūnijimu.