AŠ ESU Sanat Kumara, vėl atėjęs.
Aš atėjau, nes mane perpildo meilės žmonijai jausmas. Ir aš pasiruošęs paaukoti visus savo pasiekimus, visą savo pasiekimų momentumą, tam, kad žmonija galėtų gyventi ir vystytis.
Taip, klausimas, kaip ir anksčiau, labai rimtas. Mes darome viską, kas įmanoma, ir kiekvieną kartą į jus, esančius įsikūnijime žemiečius, atsigręžiame ir žiūrime, kas gi pasikeitė. Jeigu ne mano daugiamilijoninė bendravimo su Žemės žmonija patirtis, aš jau seniai būčiau nutraukęs šį eksperimentą. Bet per šį laiką aš taip pamilau Žemės žmoniją, jos geriausius atstovus, jog negaliu vėl ir vėl neaukoti savo pasiekimų momentumo jums, žemiečiams.
Iš esmės aš atėjau dėl to, kad pareikščiau apie tam tikrą disbalansą, kurio mums nepavyksta subalansuoti savo pastangomis. Mes tikėjomės didesnio Žemės planetos šviesnešių palaikymo.
Kai mes 2005 metais pradėjome diktavimų ciklą per savo pasiuntinį, 144 tūkstančių įsikūnijime esančių Kristaus būtybių širdyse užsidegė Pergalės Liepsna! Mes džiaugėmės stebėdami šią Liepsną, įsiliepsnojančią šen ir ten planetoje.
Tačiau laikui bėgant gyvenimiška kasdienybė ir suirutė, siekio ir ištikimybės trūkumas užgesino šių šviesių sielų Liepsną. Ir dabar vos keli šimtai šviesnešių visame pasaulyje sugeba išlaikyti savo pasiekimų momentumą ir dalytis savo Šviesa su aplinkiniais.
Kur pradingo likusieji šviesnešiai? Kai mes pradėjome savo misiją per šį pasiuntinį, labai daugelis sielų prisiminė savo Dieviškąją paskirtį. Labai daugelis iš jų prisitraukė prie mūsų duodamo Mokymo. Ir tarp šių prisitraukusiųjų dar daugiau buvo tų, kurie norėjo pasinaudoti išlaisvinta Šviesa. Taip, numylėtiniai, jūsų pasaulyje netobulybė dominuoja. Ir pirmoji šviesnešių, prisišliejusių prie naujo Mokymo šaltinio, banga ištirpo daugybėje tų, kurie norėjo tik gauti nieko neduodami mainais.
Labai gaila, kad tarp daugelio šviesnešių neatsirado tų, kurie sugebėtų įveikti išorinį ir vidinį pasipriešinimą ir atsilaikytų šiame nelygiame susirėmime. Aš kalbu apie susirėmimą ir vartoju karinę terminologiją, nes niekas neatšaukė Armagedono, niekas neatšaukė to mūšio, kuris vyksta Žemėje dėl žmonių sielų. Ir priešingos pusės pjūtis pasirodo esanti didesnė nei Šviesos jėgų pjūtis.
Mūsų pastangos, nukreiptos fiziniame plane įrengti vietai, kur šviesnešiai galėtų suvienyti savo pastangas ir sudaryti veiksmų planą, sutiko negirdėtą pasipriešinimą. Ir šio pasipriešinimo neįmanoma palyginti su tuo pasipriešinimu, kurį sutikdavo mūsų pasiuntiniai praeityje. Taip, mes turime galimybę veikti Rusijos teritorijoje, bet ta tamsa, kuri užgriuvo iš visų pusių ant mūsų forposto fiziniame plane, viršijo visus mūsų spėjimus. Mes nenumanėme ir nesiėmėme priemonių, nes pagrindinis smūgis, kuris buvo suduotas, buvo suduotas ne tamsos jėgų, o tų, kurie save laiko šviesnešiais arba jais visai neseniai buvo.
Ką mes matome? Mes matome kivirčus, gandus, paskalas. Mes matome smerkimą ir smarvę. Visos mūsų pastangos sutinka pasipriešinimą, nematytą pasipriešinimą žmonių protuose ir širdyse.
Laikas pagreitėjo. Laikas labai pagreitėjo ir tas liūdnas paveikslas, kurį mes dabar matome mūsų senose organizacijose visame pasaulyje, Rusijos teritorijoje išryškėjo vos per vienus metus.
Kaip gaila išeikvotos energijos. Ši energija galėjo būti panaudota nuostabios Rusijos ateities sukūrimui. Ir dabar visa ši energija guli kaip klampus sirupas Ašramo teritorijoje, ir šen, ir ten Rusijoje, kur buvę šviesnešiai sėja nesantaiką ir abejones, užuot skleidę Šviesą, Meilę ir Viltį.
Turiu dėl ko papriekaištauti ir mūsų pasiuntiniui. Tačiau nežinau kito žmogaus, dabar esančio įsikūnijime, kuris patekęs į jos vietą sugebėtų išlaikyti tokius smūgius ir iš priekio, ir iš nugaros, ir iš šviesnešių, ir iš valdžios struktūrų bei organų.
Taip, numylėtiniai, prieš išsikovodama teisę vesti paskui save tautas, Visa Rusija, visi jos organai ir struktūros turi pereiti testus. Ir teismų valdžia, ir įstatymų leidimo valdžia, ir tikrinantys organai. Tačiau patį svarbiausią žlugimą mes patyrėme būtent iš šviesnešių, kurie vos per kelerius metus pavirto iš mano lizdo erelio jauniklių į varnų pulką. Man liūdna ir skaudu visa tai matyti ir suvokti.
Mes matėme kitą, kalnų kelią. Tačiau žmonija, kaip ir anksčiau, siekia eiti pačiu sudėtingiausiu keliu. Ką gi, mes gerbiame jūsų pasirinkimą.
Tačiau tada, kai jūsų sielvartai, kančios, ir bėdos viršys visas įsivaizduojamas ribas, žinokite, kad yra Pakylėtieji Valdovai, kurie visada pasirengę jums ištiesti pagalbos ranką.
Mes visada pasirengę bendradarbiauti. Mes visada pasirengę padėti. Jūsų karma ne visada leidžia suteikti pagalbą, tačiau tai yra tai, ką jūs patys sukūrėte, ir Karmos Įstatymas visatoje ir toliau nepajudinamai veikia.
Tam, kad vėl atsivertų lengvas kalnų kelias, mums būtina, kad išreikštumėte savo vidinius pasiekimus. Jūsų vidiniuose pasirinkimuose slypi žmonijos ateitis, kuri gali būti pakeista bet kurią akimirką, reikia tik tam tikram kiekiui šviesnešių išreikšti vienybę ir kryptingumą.
Kiekvieną kartą jums reikia pradėti vis atšiauresnėmis ir sudėtingesnėmis sąlygomis. Jums reikia įveikti visus tuos karminius telkinius, kuriuos sukūrėte jūs patys.
Ar galite pridėję ranką prie širdies pasakyti, kad visas savo jėgas, visą energiją, visus siekius jūs per pastaruosius keletą metų nukreipėte vien tik tarnavimui Didžiajai Baltajai Brolijai? Ar daug kas iš jūsų neveidmainiaudamas gali atsakyti į šį klausimą teigiamai?
Ko gi jūs tokiu atveju laukiate iš ateities? Kokiu būdu mums įvertinti jūsų pasiruošimo ir jūsų pasiekimų laipsnį, jei šiandieną jūs žvaliai einate ta kryptimi, kurią mes nurodome, o rytoj veržiatės tiesiog priešinga linkme arba iš viso esate linkę leisti savo dienas apimti depresijos ir nieko neveikdami, arba nusileidžiate iki to, kad žaidžiate savo pasaulio iliuziniais žaislais.
Aš atėjau su šiuo laišku, kad duočiau jums paaiškinimą tos situacijos, kuri dabar susiklostė Žemėje, ir su perspėjimu apie tai, kad jūs pasirinkote patį sudėtingiausią kelią į ateitį.
AŠ ESU Sanat Kumara. Om.
Klausyti diktavimo audio įrašą. Tekstą skaito Tatjana Mikušina: http://www.sirius-ru.net/dictations/dek2009/audio.htm#1