Aš atėjau pažadinti jūsų sąmonės iš ilgai trunkančio miego

AŠ ESU Gautama Buda, vėl atėjęs per savo pasiuntinį. Žinios, kurias šiandien jums duosiu, siekia tuos laikus, kai buvau įsikūnijęs princu Sidharta. Miške aš praleidau daugelį dienų, nežinau net jų skaičiaus. Lijo tropiniai lietūs, tvyrojo karštis. Dieną keisdavo naktis, paskui vėl ateidavo diena.
Viskas man prarado bet kokią reikšmę. Aš supratau, kad šiame pasaulyje daugiau nieko nėra, kas mane domintų, trauktų mano dėmesį.
Sėdėjau po banjano medžiu meditacijos poza. Mano sąmonė paliko mane ir patekau į kitą, subtilesnę, realybę. Ji man pasidarė realesnė už mišką, kuriame palikau savo fizinį kūną.
Tebesėdėjau po medžiu ir tuo pačiu metu aš buvau kitoje realybėje, kurioje nėra laiko. Jaučiau palaimą, džiaugsmą ir laisvę. Šiame pasaulyje nėra tokių stiprių jausmų kaip tie, kuriuos jaučiau ten, toje realybėje.
Nenorėjau grįžti į kūną. Per daug apribojimų ir per daug tamsu tame pasaulyje, kuriame palikau savo kūną, palyginus su tuo pasauliu, į kurį patekau per šią savo meditaciją.
Jaučiau vienybę su tuo Aukščiausiuoju, kurį priėmiau kaip Atmaną. Tai buvo palaimos ekstazė, neperteikiama nei viena žemės kalba.
Kas paskatino mane sugrįžti į kūną, kurį palikau miške sėdintį po banjano medžiu meditacijos poza?
Turėjau papasakoti kitiems apie gautą patirtį, kad savo viduje suradau vietą, kur nebuvo nei skausmo, nei kančių, o tik palaima ir ramybė, begalinė Meilė.
Galėjau pasilikti toje vietoje. Jos ieškojau ilgus metus ir pagaliau suradau. Pačiu didžiausiu to mano įsikūnijimo pasiekimu laikau tai, kad sugebėjau save priversti sugrįžti į kūną. Tai padaryti mane skatino užuojauta toms gyvoms būtybėms, kurios pasiliko Žemėje ir kurios savo išorine sąmone nieko nežinojo apie tą vietą, kur aš ką tik buvau.
Aš sugrįžau į kūną. Nepaisant to, kad švietė saulė ir tvyrojo kaitra, aplink save pajutau šaltį ir tamsą.
Prieš akis buvo sunki užduotis: papasakoti žmonėms apie tą vietą, kur ką tik buvau, parodyti jiems Kelią, kuriuo ėjau į tą vietą, esančią mano paties viduje.
Kaip buvau nustebęs, kai suradau sekėjų. Šie žmonės niekada nebuvo pajutę tos palaimos, kurią jaučiau savo meditacijų metu. Jie buvo tolimi nuo tobulybės ir negalėjo pajusti mano vibracijų švarumo.
Daugelis iš jų paprasčiausiai aklai tikėjo manimi. Tų žmonių akyse mačiau tokį ilgesį to pasaulio, apie kurį jų sąmoningame prote neišliko atminimo, bet jie tikėjo viskuo, ką sakiau. Jie sutiko vykdyti visus mano reikalavimus, kad vėl patirtų absoliučios palaimos ir ramybės būseną. Aš lenkiau galvą prieš šiuos žmones.
Buvau pasiruošęs jiems tarnauti ir dėl jų sugrįžau atgal.
Milijonai gyvų būtybių šioje planetoje neįsivaizduojamai kenčia. Jos uždarytos savo fiziniuose kūnuose, panašiuose į mumijas.
Ir šitie žmonės troško mano pagalbos. Sugrįžau, kad padėčiau visoms gyvoms būtybėms.
Ir darau tai iki šiol.
Aš būnu Tatjanos kūne, būnu daugelio kitų šios planetos žmogiškų būtybių kūnuose. Ir padedu jiems iš jų pačių vidaus. Jums sunku tuo patikėti. Tikriausiai tai nesiderina su tuo jūsų supratimu, kurį gavote iš vienų ar kitų šaltinių bei knygų.
Tačiau aš ir kiti Išminties Valdovai esame jumyse kaip jūsų pačių dalys, kaip jūsų Aukščiausiasis AŠ.
Ir mes negalime palikti šios planetos, kol nors pati mažiausia mūsų pačių dalis yra įkalinta kurio nors žmogaus, kuris priverstas dar įsikūnyti šioje planetoje ir negali kol kas išsilaisvinti iš sansaros rato, kūne.
Todėl mes ateiname su savo Mokymais vėl ir vėl, o mūsų kalba būna prieinama tai auditorijai, kuriai, žinome, mūsų žinios bus pasiekiamos.
Kad ir kaip paprastai aprašytume Tiesą, jūs jos nesuprasite. Kad ir kaip sudėtingai aprašytume Tiesą, jūs jos nesuprasite. Bet galite suvokti visą Tiesą iš karto – sąmonės nušvitimo, netikėto prašviesėjimo momentu. Jūs visi turite sugebėjimų įsisąmoninti Tiesą. Ir tai atsitiks kiekvienam iš jūsų. Galbūt ne visiems tai nutiks šiame gyvenime. Bet būtinai pajusite nušvitimą. Tiesa ateis pas jus ne žodžių ar vaizdinių pavidalu. Ji paprasčiausiai staiga blykstelės jūsų smegenyse ir tai bus panašu į žaibą, kuris apšvies Žemę nuo vieno krašto iki kito. Ir jau negalėsite daugiau miegoti. Šis nušvitimo momentas primins prabudimą iš ilgo, milijonus metų trukusio miego. Šio prabudimo momento negalima su niekuo supainioti. Tuo momentu jūsų sąmonė pakyla į jūsų Aukščiausiojo AŠ lygį. Tada prisiminsite, kas esate ir ko atėjote į Žemę.
Ir nebegalėsite daugiau miegoti. Kiekvieną jūsų buvimo Žemėje sekundę ir minutę skirsite tam, kad padėtumėte visoms gyvoms būtybėms, kad papasakotumėte joms apie patirtą nušvitimą ir parodytumėte kelią, kuris yra jūsų viduje, jūsų širdyje.
Jūs tapsite prabudusiuoju, Buda, esančiu įsikūnijime.
Tai bus kitas žmonijos vystymosi lygis – rasė, sudaryta iš Budų. Bet iš pradžių ims rastis vis daugiau žmonių, kurie turės sugebėjimų, pernelyg skiriančių juos nuo kitų. Šie žmonės visame pasaulyje ieškos į save panašių ir jungsis bendrai tarnauti visai Žemės gyvybei. Tai nauja žmonių rasė, Šeštoji Žmogiškoji Rasė, kuri jau ateina į įsikūnijimą ir kuri pasirodo tarp įprastų žmonių, dar neįveikusių daugelio savo sąmonės apribojimų.
Kai tirpsta sniegas, tai iš pradžių atsiranda paskiri nutirpę ploteliai. Vėliau tokių vietų atsiranda vis daugiau. Išsikala žolė, vėliau pražysta gėlės. Ir per trumpą laiką visa žemė, kiek tik akys aprėpia, pasikeičia ir prisipildo naujų spalvų ir kvapų.
Žemės persitvarkymas pagal kosminius terminus įvyks labai greitai. Ir dabar galime pastebėti atskiras vietas, laisvas nuo jas kaustančio žmogiškosios sąmonės miego šalčio, pasiruošusias prabudimui arba jau prabudusias ir pražydusias pirmomis gėlėmis, pasirodančiomis iš po sniego.
Mes stebime jūsų žydėjimą. Iš tikrųjų, žmogus su praplėsta sąmone, jeigu į jį žiūrėtume iš subtiliojo plano, primena nuostabią gėlę.
Aš atėjau pažadinti jūsų sąmonės iš ilgai trunkančio miego. Prabuskite!
Pažvelkite į savo Atmano saulę, šviečiančią jūsų viduje.

AŠ ESU Gautama, jūsų brolis