Tai, kas dabar veikia šeimą kaip neigiami poveikiai, sukuria kiekviename iš jūsų žemus energetinius virpesius, kurie jūsų fizinį kūną ir protą alina ir padaro juos virusų ir depresijos aukomis. Tai ypač pavojinga vaikams, kadangi jų atsparumas yra dar mažesnis, nes jie yra daug atviresni visam tam, ką jūs darote, ir darote vedini savanaudiškų motyvų ir tuo pačiu skleisdami žemus virpesius.
Todėl jūsų dabartinės šeimos ir jose augantys vaikai patirti ramybės ir santarvės tiesiog negali. Net jeigu tuo metu ir neliepsnoja matomas akims ir girdimas ausims fizinis konfliktas, žemi energetiniai virpesiai vis tiek yra spinduliuojami vieno kitam. Ir vien tik dėl to jūs savo namus pradėjote vadinti ne kuo kitu, kaip pragaru. Vaikai bėga iš namų. Suaugę taip pat. Jūs bėgate nuo to, ką savo veiksmais sukūrėte patys.

Ar jūs suvokiate viso to pasekmes, kada jūsų, pabėgusių iš savo pačių laisva valia sukurtų šeimų, žemi energetiniai virpesiai yra perkeliami kitoms šeimų grupėms. Ir tos kitos šeimų grupės labai greitai pavirsta į tokį patį, kaip ir ankstesnį, pragarą. Jūs pavadinate savo šeimas ne meilės židiniu, bet pačiu žiauriausiu žodžiu, kuris netinka iš viso, kad būtų vartojamas visoje kūrinijoje, ne tik kad atskiroje šeimoje.

Jūs patys tampate virusais, nes kaip ir jie dauginasi milžinišku mastu, tuo pačiu pažeisdami jūsų fizinį kūną įvairių ligų pasireiškimu, taip ir jūs vis labiau ir daugiau pažeidžiate vis naujų ir naujų jūsų pačių laisva valia sukurtų šeimų būsimą gyvenimą. O jūsų palikuonys visa tai pakartos dar siaubingesniu pavidalu, nes kiekviena karta ne tik pakartoja ankstesniosios kartos gyvenimą, bet jį atkartoja aukštesniu arba žemesniu lygiu.

Jeigu jūs patys dvasiškai nesivystote, tai kitos kartos nebeturės akivaizdaus pavyzdžio, kuriuo galėtų vadovautis, ir jų gyvenimas bus jūsų gyvenimo atkartojimas tik žemesniu lygiu. Kitos kartos gyvenimas bus dvasine prasme tik skurdesnis, o fizine prasme daug skausmingesnis, nes jūs vienas į kitą žvelgsite priešininko akimis, kurį būtina nugalėti, kad pasitenkintumėte tokia pergale.

Jūs net sugalvojote tokius pavadinimus, kaip vampyrai, kurių iš viso nebuvo ir nėra. Tai jūsų fantazijos vaisius. Tačiau, savo iškreiptos fantazijos skatinami, pradėjote apie vampyrus, geriančius žmogaus fizinį kraują, rašyti knygas, kurti filmus, kad tokie įsimenantys vaizdai užaugino jau kelias kartas. O jos jau praplėtė vampyro, neegzistuojančio tikrovėje, sampratą iki tokios sampratos, kad jūs ėmėte bet kokį dvasiškai nesubrendusį Tėvo sūnų ar dukrą vadinti vampyru, kuris „siurbia“ kito žmogaus energiją. Taip jūs pasiekėte tokį iškreiptą kūrinijos suvokimą, kad jau ir šeimose atsirado „energetiniai vampyrai“ – žmona arba vyras. Ir pradėjote dar labiau traukti žemyn, sugalvodami, kaip nuo tokių, pramanytų ir nerealių, vampyrų apsiginti per įvairius užkalbėjimus, įvairius amuletus, įvairius paslaptingus ritualus. Ir už tai pradėjote imti pinigus. Tai didžiausias prasimanymas, kokį tik galėjo susigalvoti šiuolaikinis neišmanėlis žmogus – gąsdinti pats save, o tada dar ir pinigus mokėti, kad nuo tos pačios baimės išsivaduotų.

Todėl aš jums galiu pasakyti labai atvirai ir labai paprastais ir tais pačiais žodžiais – jūsų ramybė ir laisvė yra jūsų pačių, kiekvieno, rankose. Atsisukite į Tėvą, esantį, per savo dvasią, Minties Derintoją, jūsų, kiekvieno, viduje, ir tada patirsite Tėvo meilę, kuri ir pavers jus ir pačius Tėvo meilės laidininkais visiems, su kuriais tik bendrausite. Ir tada jūs, ir dabartinėje šeimoje, bent jau iš savo pusės jokiuose konfliktuose tiesiog nebedalyvausite. Ir iš „vampyro“ pavirsite į mylintį vyrą ar mylinčią žmoną. O jeigu lygiai taip Tėvą savyje atras ir jūsų partneris ar partnerė, tada jūsų šeima ir taps Tėvo meilės persmelkta šeima, kurią iš pelenų kaip feniksą naujam gyvenimui prikels ne jūsų pačių atrasti iš naujo fiziniai jausmai, bet Tėvo meilė, kuri jūsų iki tol vyravusį savanaudišką požiūrį į kitą pavers į milžiniškos Tėvo meilės upės tekėjimą, kurioje maudysitės abu. O maudydamiesi abu toje pačioje upėje, jūs ir pajausite tą nuostabų ir gaivų upės vandenį, kuriame esate abu. Tik tada jūs pajausite, patirsite, kad norite šitame pačiame meilės upės vandenyje maudyti ir savo vaikus. Ir tai bus jau visiškai kitokie ir jūsų virpesiai, nukreipti į savo vaikus, ir visiškai kitoks suvokimas, kas yra jūsų vaikai.
Jūs nustosite žvelgti į savo vaikus, kaip į savo nuosavybę, gyvą nuosavybę. Jūs suvoksite, kad jie jums nepriklauso, kaip baldas ar kitas daiktas, kurį galite pastumti taip, kaip jums patinka. Jūs ne tik suvoksite savo protu, bet pajausite savo siela, kad jūsų vaikai yra to paties, kaip ir jūsų, Tėvo vaikai, kurie turi lygiai tokią pačią laisvą valią, kaip ir jūs. Tik jie dar maži. Ir jūsų užduotis – juos išugdyti, kiek tik įmanoma jums tą padaryti, drauge su Tėvu, kad jie išaugtų kaip gražūs ir tiesūs medžiai, gausiai žaliuojantys ir teikiantys didžiulį šešėlį karštą dieną bet kokiam keliauninkui. O tokiu galingu medžiu jūs galėsite juos išauginti tik su meile, kantrybe, ir milžinišku atsidavimu Tėvui, kad iš Jo semtumėtės išminties, kaip tą užduotį įgyvendinti.

Kada jūs išauginsite savo vaikus, kurie taip pat turės gilų meilės iš Tėvo patyrimą ir suvokimą, kada jie suvoks, kad gyvenimo kiekybės namas turi būtinai stovėti ant gyvenimo kokybės pamatų, kad jis nesugriūtų, kad gyvenimo kokybės pamatai yra ne kas kita, kaip Tėvo valios vykdymas darant gerus darbus visiems ir nelaukiant už juos atlygio, tada jūs patirsite, kad jūsų gyvenimo prasmė tikrai įgavo dievišką atspalvį. Ir jūsų gyvenimas tampa panašus į Tėvo.