Urantija > Kalbu Jums Vėl > 116. Dabartinių ydų suvešėjima... >

116. Dabartinių ydų suvešėjimas gali užbraukti jūsų išlikimą

Net ir dabartinių jūsų vaikiškų ydų kaina gali būti labai brangi kiekvienam iš jūsų. Ji gali sudaryti net jūsų, kiekvieno, išlikimo kainą. Jūs patys labai rizikuojate, kad išlikimą po materialios vadinamosios mirties jūs galite užbraukti. Patys savo ranka. Vien dėl to, kad nežinote, kokia gali būti siaubinga kaina taip ir toliau jums miegant ant savo vaikiškų ydų maišo.
Taip, kaip vaikas su savo vaikiškais kaprizais gali išaugti į savanaudį žmogų, kuris savo sprendimais gali suluošinti ne tik kitus žmones, bet daugybę žmonių, jeigu šitiems vaikiškiems kaprizams bus leista vystytis ir vešėti, taip ir jūsų vaikiškos ydos, kurios ir rodo ne ką kitą, tik jūsų nesubrendimą, jūsų vaikiškumą, jeigu joms ir toliau leisite jus valdyti, jos tikrai jus ves tolyn nuo Tėvo, o tuo pačiu ir nuo prisikėlimo iš jūsų materialios mirties miego.

Prisikėlimui užtenka vieno vienintelio dalyko – asmeninio apsisprendimo vykdyti Tėvo valią ir įtikėti. Tam, kad prisikeltumėte, jums nėra būtina tapti geru ir tobulu žmogumi, kokiu mane vaizduojate jūs, kada aš buvau žmogiškuoju pavidalu. Aš irgi nebuvau tobulas žmogus, kad ir kaip jums tą norisi pateikti vieni kitiems. Aš buvau vedamas Tėvo lygiai taip, kaip esate vedami ir jūs, kiekvienas. Ir negimiau aš toks, kad būčiau tobulas ir be ydų. Ir mano nerimo ir susierzinimo akimirkos, kada kas nors vykdavo ne pagal mano paties norą, lygiai taip pat mane valdė, kaip valdo ir jus. Tačiau aš atradau ryšį su Tėvu ir tas ryšys mane ugdė, ramino, ir stiprino eiti būtent tokiu keliu, nors kelių prieš save aš turėjau lygiai tiek, kiek jų turėjo ir kiti mano bendraamžiai. Tik ryšys su Tėvu užtikrino mano tolimesniojo gyvenimo kelio pasirinkimą ir ėjimą tuo keliu iki galo. Be Tėvo, be gyvo ryšio su Juo, aš nebūčiau ne tik šituo keliu ėjęs, bet nebūčiau sugebėjęs įvykdyti savosios misijos – patirti jūsų žmogiškąjį gyvenimą, kad pažinčiau jį iš vidaus, ir jums apreikšti Tėvą, o Tėvui apreikšti jus. Aš tą dariau kaip mirtingasis, kaip žmogus, sąmoningai atsisakęs bet kokios paramos iš man pavaldžių visatos dvasinių būtybių ir institucijų. Nejaugi jūs manote, aš nebūčiau galėjęs nužengti nuo kryžiaus? Jeigu šitaip manote, labai klystate. Aš – tas, kuris drauge su savo Partnere, kuri visą laiką lydėjo mane nuo pačios visatos kūrimo pradžios, ir su kuria drauge kūrėme ją ir visas gyvybės rūšis joje, esu Visatos Bendravaldovas su ja, ir galėjau bet kurią akimirką, pačią tragiškiausią akimirką, kada tvariniai išsityčioja iš Kūrėjo ir net jį nukankina pačia siaubingiausia mirtimi ant kryžiaus, nužengti nuo kryžiaus, be jokios paliktos kraujuojančios žaizdos ant mano išsekusio kūno paviršiaus, ir paversti daugybės skausmo ir siaubo ašaras džiaugsmo ir pasitenkinimo ašaromis ir šūksmais, tačiau tokiu savo veiksmu aš būčiau užbraukęs jūsų ateitį, jūsų galimybę tik įtikėjimu ir atsidavimu Tėvo valios vykdymui iš meilės Jam pranokti bet kokias fizines kančias ir dvasines negandas, kad galėtumėte tikrai patekti pas Tėvą.

Šitas mano pademonstruotas veiksmas yra skirtas visiems mirtingiesiems, per visas planetas, kuriose gyvena žmonės, ir kurie ieško išsivadavimo iš savo ydų kelių, kad jie kalbėdami apie mano mirtį galvotų ne apie mano kančią ir skausmą, bet apie Tėvo meilę ir atsidavimą Jam, nes tik tai gali žmogų pakelti į patį aukščiausią lygį – į Tėvo dvasinio ryšio lygį, kuriame be meilės neegzistuoja nieko – jokio skausmo, jokios kančios, jokio nerimo, jokios baimės, jokio pavydo, jokio pykčio, jokio noro nugalėti kitus, jokio troškimo nustumti kitą, kad pasinaudotum to pažeminto vieta, o yra tik meilė, meilė, ir meilė.

Ir jūsų dabartinės ydos, jeigu jūs leisite joms netrukdomai vešėti, jos vis labiau ir labiau aptrauks jūsų sielos langus, kad greitu laiku iš viso nustosite suvokti, kad toks langas gali egzistuoti. O jeigu tokio suvokimo neteksite, tai ir nebegalvosite apie kokį nors valymą. Gyvensite savo susikurtoje materialioje iliuzijoje ir patirsite daug skausmo, kančių, ir baimės. Ir toks gyvenimas jus pradės ne tik varginti, bet palaipsniui praras bet kokį džiugesį net ir turint gausų materialų turtą. O dar vėliau jūs pradėsite patirti ir fizinius kūno skausmus, ligas, kurios jūsų neturėtų varginti iš viso.

Tačiau pats liūdniausias dalykas gali būti toks, kad jūs taip ir neatsigręšite į Tėvą per savo visą materialų gyvenimą. Ir tai jums sudarys patį didžiausią pavojų. Tokį pavojų, kuris galės pastatyti užkardą visam tolimesniam keliui pas Tėvą į Rojų, jeigu jūs pradėsite, savo dabartinių ir jau suvešėjusių ydų valdomi, prieš Jį maištauti, neigti Jį.
Štai tuomet net ir pats Tėvas nebegalės jums padėti, nes Jis jūsų laisvos valios apsisprendimo negali pakeisti savo valia. O prie tokio galutinio Tėvo atstūmimo apsisprendimo savo laisva valia jus ir bus atvedusios jūsų dabartinės vaikiškos ydos, kaip mažo vaiko neravimi kaprizai atveda jį į savanaudišką suaugusiojo gyvenimą. Tik skirtumas tas, kad vaiko kaprizus, jeigu jie pavirto į didžiules piktžoles, dar galima ravėti ir suaugusiam esant, tai jau suaugusiojo ydų neravint ir galutinai nusigręžiant nuo Tėvo, tolimesnio kelio nebelieka iš viso. Jis baigiasi. Nes toks buvo žmogaus pasirinkimas laisva valia.
Štai dėl to labai svarbu ravėti ir mažylio vaikiškus kaprizus, ir suaugusiojo ydas, nes tiek viena, tiek kita yra tarpusavyje susiję dalykai.

Visada turėkite omeny, kad jūsų šitas gyvenimas dabartiniame pasaulyje yra tik pats pirmasis. Nors jūs, daug kas, tikite reinkarnacija, kurios nėra, tačiau šitas pradinis pasaulis jūsų kelyje į Tėvo amžinybę, turi pačią svarbiausią vietą jūsų asmeniniame kelyje. Nors jis trunka vos keliasdešimt metų akimirką, bet ją nugyvenę netinkamai, nedorai, be Tėvo, atrasto savyje, jūs rizikuojate, kad šitą Tėvo meilės, tiesos, ir amžinybės kelią galite atstumti, o tuo pačiu ir niekada daugiau, per visą amžinybę, nebeegzistuoti kaip atskiras individas. Štai kokią svarbą Tėvas yra suteikęs jūsų pradiniam pasauliui ir jus apgyvendinęs jame. Štai dėl to jūs turite labai rimtai susipažinti su mano dabartiniais mokymais, kuriuos jūs skaitote, ir patys pamėginti susigaudyti savyje, kiek šitame kelyje į amžinybę pas Tėvą Rojuje jūs esate pažengę link Jo ar, priešingai, nuo Jo. Ir šitie apmąstymai, drauge su perskaitytais mano mokymais, padės jums priimti teisingą sprendimą, jeigu jo dar nesate priėmę, arba pakeisti, šiek tiek patikslinti jau priimtą sprendimą, jeigu jis nėra iki galo vienašališkas – atrasti Tėvą savo viduje ir vykdyti Jo valią.