Dar baisiau yra ekonomikoje, nes į ją jūs žvelgiate tik materialaus gerbūvio prasme. Jeigu pelninga ir didžiulė kompanija sumoka didelius mokesčius į valstybės biudžetą, jūs tą kompaniją labai vertinate ir jos darbuotojai džiaugiasi, jog gali uždirbti daugiau negu kiti jų sielos broliai kitose, ne tokiose didelėse ir ne taip pelningai dirbančiose įmonėse. Tačiau jūs ir čia iš akiračio išleidžiate patį svarbiausią aspektą – koks yra kompanijos, bet kokios, motyvas siekti gerų savo veiklos rezultatų – gerovė visai žmonijai ar tik pelnas sau, tik tiems, kurie ją valdo ir laiko savo nuosavybėje.

Tik motyvas apsprendžia kiekvieno veiksmo prasmingumą ir atitikimą ar prieštaravimą Tėvo valiai. Tėvo valia yra viena ir nesikeičianti – tarnauti visiems, o ne išskirtinėms ir tariamai išrinktoms grupėms, tautoms, valstybėms.

Ekonominė, politinė, socialinė, šeimyninė laisvė gali būti tik tada, kada kiekvienas iš jūsų surandate mūsų visų Tėvą savyje. Tik tada jūs imate patirti, ką reiškia siekti ne savų ir labai siaurų interesų patenkinimo, o visumos gerovės.

Jeigu jūs esate ekonominės institucijos savininkas ar vadovas, jūs darote viską, kad prisidėtumėte prie visumos gerbūvio, prie visų gerovės, o ne mėgindami patenkinti tik savo savanaudiškus interesus visų kitų gerovės ir gerbūvio sąskaita.
Argi jūs džiūgausite, jeigu jūs vienas, būdamas šeimos tėvas, turite sau užsitikrinęs gerbūvį ir gerovę, turėdamas pilną nukrautą įvairiausių valgių stalą, net tiek nukrautą, kad visko nebepajėgiate suvartoti, ir daug ką tiesiog išmetate, nes produktai ima gesti ir dvokti, jūs turite puikius namus, nuostabų automobilį, ir važinėjate, kur tik užsimanote, gyvenate, jūsų supratimu, labai gražų gyvenimą, ir tokį gyvenimą pabrėžiate kitiems savo šeimos nariams, kurie prie jūsų gausaus stalo prieiti negali, nes jūs patys uždraudžiate skanauti jūsų gardžiausius valgius, jūs neleidžiate jiems įeiti į namą ir gyventi jame, o paliekate juos šalti ar mirkti lietuje, jūs nepriimate jų į savo prabangų automobilį ir niekur nesivežate jų drauge su savimi, kad ir jie galėtų pasidžiaugti naujomis kelionėmis, kurios taip vilioja jų sielas.. Argi jūs, mylintis tėvas, galėtumėte šitaip pasielgti su savo šeimos nariais, kuriuos lygiai taip mylite ir kuriems lygiai taip pat trokštate gerovės ir gerbūvio jokiu būdu nemažiau kaip sau? Argi jūs šitokia kaina siektumėte gerovės tik sau ir jaustumėtės laimingas matydamas jų vargą ir skausmą savo džiugesyje? O juk mūsų visų Tėvas rūpinasi visais lygiai taip vienodai, kaip ir jūs asmeniškai, būdami kompanijos savininkais, rūpinatės savo asmeniniais interesais. Tik Tėvas visada rūpinasi visų gėrovę, nė vieno neišskirdamas, ir šitaip elgtis moko visus ir kiekvieną per savo dvasią, gyvenančią kiekvieno iš jūsų prote, jūsų viduje.
Dėl to ir jūs turite atsiverti Tėvui visa savo siela, kad pajaustumėte Jo meilę savo viduje ir tada imtumėte elgtis taip, kaip elgiasi Jis. Tik tada jūs pajausite, kad negalite savo interesų tenkinti kitų savo sielos brolių ir seserų, jūsų mylimų ir jus mylinčių, sąskaita. Ir tik tada jūs visą savo verslą skirsite ne savanaudiškų interesų tenkinimui, ne sieksite pelno bet kokia sąskaita, bet pradėsite rūpintis tik visumos gerove.

Jūs nustosite vogti iš savo samdomų darbuotojų jiems priklausantį atlyginimą, nesumokėdami jiems jų dorai uždirbtų tūkstančių, kuriuos jūs pasiimate sau. Tai yra vagystė.
Kada kas nors pavagia pinigus iš kito kišenės, jūs tuoj pavadinate kitą vagiu. Bet jūs esate dar blogesnis vagis, nes tą darote labai rafinuotai, tvirtindami, kad rūpinatės kitų pragyvenimu, tik jiems daugiau mokėti negalite. Argi jūs susikrautumėte sau tokius turtus, jeigu iš jų nevogtumėte kasdien?
Jūsų turtai yra nedorai uždirbti ir atėjo laikas su jūsų pačių apvogtais savo darbuotojais, dabartiniais ar jau net ir nebedirbančiais, atsiskaityti, sugrąžinti jiems tai, ką iš jų pavogėte.

Ir tik atsivėrusi siela Tėvui, pasakys jūsų protui, kaip tą padaryti, kur ir kaip susirasti tuos žmones, kuriuos taip ilgai skriaudėte ir privertėte kentėti, o jų kančių sąskaita sau statėte namus, siuntėte mokytis vaikus, keliavote, pirkote prabangius automobilius, rengėte pobūvius. Visa tai darėte ne savo dorai uždirbtais pinigais, bet pavogtais. Nors vagimi jūsų nevadino niekas. Ir tik jūsų atsivėrusi siela Tėvui, galės sumokėti šitokią nuostabios šviesos kainą, o tuo pačiu ir pati pajausti palengvėjimą.
Dabar jūsų siela neturi nei vidinės ramybės, nei galimybės išskleisti sparnus doros ekonominės veiklos kelyje. Jūsų protas tuoj pat ją, nors kiek pradedančią abejoti, ar teisingu keliu einate, nutildo dar vienu ją prispaudžiančiu žingsniu, kada vėl imatės kokio nors naujo sprendimo tik savo aš naudai, visiškai ignoruodami kitų poreikius.

Pelno ekonomika yra tapusi pačiu didžiausiu stabdžiu tolimesniam pasaulio ekonominiam vystymuisi.

Tą demonstruoja ir visa pasaulio ekonominė struktūra, kada kompanijos nebegalėdamos išgyventi, brangina savo paslaugas, savo produktus, jungiasi į įvairius transnacionalinius susivienijimus, kada joks produktas, jokia žaliava nepasikeitė nė per nago juodymą. Auksas, kaip buvo toks pat auksas, taip ir liko, deimantas, kaip buvo toks deimantas, taip ir liko, nafta, kaip buvo tokia nafta, taip ir liko. Tik jūsų baimė ir tos baimės padiktuoti veiksmai atvedė į tokį chaosą pasaulio ekonomikoje, kad jūs patys nebesuvokiate, kas joje vyksta.

Nei ekonomistai, nei verslininkai, nei finansininkai, nei politikai neturi nė mažiausio supratimo, kas dabar vyksta pasaulio ekonomikoje ir politikoje. Jie yra tarsi skęstantis laivas, blaškomas milžiniškų vandenyno bangų, kai niekas nebegali padaryti nieko, kad ir kiek besukiotų vairą. Nė vienas vairo pasukimas nebeatneša taip geidžiamų pasekmių – nors kokio nusistovėjimo ekonomikoje ar politikoje, nors kokio aiškumo, kuriuo pasiremdami galėtumėte planuoti savo veiksmus. Bet kokia įtampa, bet kokie konfliktai – kariniai, politiniai, ekonominiai – dar daugiau kelia vandenyno bangas ir jūs jaučiatės visiškai bejėgiai net ir mėgindami kalbėti apie krizių cikliškumą, apie ekonomikos stagnaciją, apie galimybę sureguliuoti tokią padėtį, kada įveiksite jūsų pačių provokuojamą vadinamąjį terorizmą. Ne. Šitokiomis priemonėmis, kokias naudojate dabar, šitų bangavimų jokiu būdu neužgesinsite. Jūs tik padidinate audrą. Ir net nesusimąstote, kodėl?

Jūs mėginate šituos pačius klausimus nagrinėti įvairiuose tarptautiniuose forumuose, kurie net iš tolo nenagrinėja tikrųjų artėjančio dar didesnio chaoso priežasčių. Jūs esate visiškai akli ne tik dvasiškai, bet ir politiškai ir ekonomiškai.
Jūs kalbate apie tai, ko nesuvokiate, ir jūsų žodžiai yra beprasmiai, sprendžiant jūsų pačių nesuvokiamus uždavinius. Jūs nežinote jūsų pačių sprendžiamų uždavinių sąlygos. O ji yra viena vienintelė – įtikėjimas į Tėvą, atradus Jį savyje.