Urantija > Kalbu Jums Vėl > 146. Išmintis iš Tėvo suteikia... >

146. Išmintis iš Tėvo suteikiama tam, kad žvelgtumėte toliau

Dar būdamas paauglys, kada buvau žmogiškuoju pavidalu jūsų pasaulyje, aš patyriau didelį nusivylimą, kada į mane kreipėsi Judėjos žydų delegacija, ragindama mane prisijungti prie nacionalinio judėjimo, kuris tuo metu formavosi ir turėjo tikslą parengti jaunimą tokiems veiksmams, kurie baigtųsi išsivadavimu iš Romos imperijos pagonių priespaudos. Mano nusivylimas buvo susijęs su tuo gilesniu požiūriu ir suvokimu, kad bet koks išsivaduojamasis judėjimas buvo pasmerktas pralaimėjimui. Imperija buvo perdaug galinga, kad ją būtų sugebėjusios įveikti nedidelės žydų jėgos. Ypač tokia imperija, kuri neturėjo gilesnės Dievo sampratos, dėl to jos valdžios nuostatos tikinčiųjų žydų atžvilgiu dar daugiau buvo neigiamos negu kitų imperijos netikinčių pakraščių atžvilgiu.
Ir man buvo labai skaudu, kad tokio žingsnio beprasmiškumo nesuvokė nei toji delegacija, kuri taip užsispyrusiai mane ragino prie jų prisijungti, nei tie žmonės, kurie ją atsiuntė pas mane, vien tik turėdami savo išskaičiavimus, kad patraukę mane į savo pusę, jie patrauks ir viso Nazareto ir jo apylinkių jaunimą, kuris didele dalimi bendravo tarpusavyje ir mane gerai pažinojo. Man buvo skaudu viduje, kad suaugę žmonės, dėl savo trumparegiškumo, prisidengę patriotizmo šūkiais, ima priešinti jaunus žmones ir nuteikti vienus prieš kitus. Ir man atsisakius prie nacionalistų prisijungti įvyko skilimas net mano paties giminėje. Ir iš esmės tik dėl žmogaus trumparegystės politikoje, vienas giminaitis gali atsidurti priešingoje kovos barikadų pusėje negu kitas. Ir mano atsisakymas paremti nacionalistus, suskaldė net viso Nazareto jaunimą. Tokio nusivylimo man dar nebuvo tekę patirti anksčiau. Aš visada buvau įpratęs visiems suteikti laisvą valią veikti, tačiau, kad ir kokia būtų kito žmogaus laisvos valios pasireiškimo išraiška, kad ir kaip nepritarčiau tokiam laisvos valios veiksmui, man niekada nekildavo noro, kad dėl to turėčiau jausti pyktį ar net susierzinimą tam žmogui.
O dabar tuoj pat pajutau, kaip tie, kurių viltys patraukti mane į savo pusę sužlugo, ėmė manęs neapkęsti, vadinti mane bailiu ir įvairiais užgaunančiais mane vardais. Tik ką buvę geri santykiai, akimirksniu, nutrūko, atšalo, susvetimėjo, nors aš niekuo nepasikeičiau, koks buvau prieš akimirką, toks ir likau po tos pačios akimirkos. Tik mano atsisakymas paklusti aktyvistams, pakeitė jų, o taip pat net ir kai kurių mano giminaičių, nuostatas mano atžvilgiu.

Šitą aš jums sakau dėl to, kad žinotumėte, jog išmintingesnis sprendimas ir to sprendimo vykdymas, nereiškia, kad jūs visada susilauksite pritarimo tokiam savo žingsniui iš visų. Jūs turite suvokti, kad žmonės yra nevienodai suprantantys ir giliai mąstantys. Dėl to, tie, kurie jūsų veiksmų nesuvoks ir jiems nepritars, jie stengsis ir kitus savo aplinkos žmones nuteikti prieš jus. Ir tą darys nesiskaitydami su jokiomis priemonėmis. Jus juodins, šmeiš, lies visokį įmanomą purvą, kad tik jūsų žengimą pirmyn sustabdytų. Jūs turite žinoti, kad tokioje dvasinės tamsos aplinkoje, kuri vyrauja dabar jūsų planetoje, lygiai taip, kokia ji vyravo ir mano laikais, kada buvau tarp jūsų, žmonės negali atleisti vieni kitiems ir labai greitai įsižeidžia. Tai grynai gyvulinis bruožas – valdyti jėga, nesvarbu, ar ji būtų fizinė jėga, politinė jėga, ar pinigų jėga. Bet dabar jus valdo ne išmintis ir atsidavimas Tėvui su meile ir gailestingumu tarnaujant vieni kitiems, o gyvulinis instinktas viešpatauti kitų atžvilgiu, pradedant kiekviena politine partija, kolektyvu, valstybe, ir baigiant, valstybių sąjunga ar bet kokia kita didesne struktūra.

Todėl jūs turite pasirengti, dvasiškai atsiduodami Tėvo vedimui iš vidaus ir Jo perteikiamai išminčiai, kad ja ir vadovautumėtės dėl to, kad galėtumėte ne tik atsilaikyti prieš jūsų būsimą puolimą iš įvairiausių pusių, net iš jūsų draugų pusės, bet ir dėl to, kad dar labiau sustiprintumėte savo įtikėjimą ir žingsnio tvirtumą savo dvasiniame kelyje.

Jūs turite žinoti, jog aš būdamas žmogiškuoju pavidalu, dar būdamas paauglys, žinojau, kad visus klausimus ir problemas galima išspręsti tik taikiai ir per įtikėjimą į Tėvą. Ir toks kelias yra suvokiamas tik tiems, kurie atsiduoda Tėvui ir tuo pačiu gauna Jo išmintingus mokymus, kurių dėka ir suvokiau, kad ir nacionalistinis judėjimas yra pasmerktas, kad jis atves tik į pralaimėjimą ir dideles kančias. Todėl gilesnis suvokimas leido man ir neprisidėti prie paties judėjimo, nors mano žingsnis ir suskaldė Nazareto jaunimą. Bet aš negalėjau pasielgti kitaip.