Kada esate tiek daug nukrypę nuo Tėvo meilės kelio, tai norėdami juo eiti vėl, turėsite daryti pakeitimus visose savojo gyvenimo srityse, pradedant asmeniniu įtikėjimu, ir baigiant politika, ekonomika, švietimu, šeima, tarpusavio santykiais. Ir pakeitimai daug kam bus tikrai šokiruojantys. Tačiau tik tokie pakeitimai gali jus išgelbėti nuo pražūties, kuri jau dabar yra pakibusi virš jūsų dėl jūsų pačių neišmintingų veiksmų ir gyvenimo prieš Tėvo valią.

Mano mokymas yra skirtas tiems, kurie norite siekti permainų ne savanaudiškais tikslais, bet Tėvo kūrinijos labui, žmonijos labui, visumos labui, tuo pačiu ir savo labui. Dėl to aš jiems ir nurodau kryptį, kuria jie turi žengti. Iki šiol jie net nežinojo, kuria kryptimi eiti, dėl to ėjo taip, kaip juos vedė energingiausi, o tuo pačiu ir savanaudiškiausi, jų sielos broliai ir seserys. Tačiau šita kryptis yra pražūtinga. Ir tą jaučia ne vienas. Tik niekaip negali suvokti, ką reikėtų keisti, kad visa sistema pradėtų gyventi kitaip. Todėl mano mokymai ir skirti jums tiems, kurie nori sužinoti, ką reikia keisti ir kaip tą daryti.

Bet vietoje jūsų šito pakeitimo aš padaryti negaliu. Tik jūs esate tie visagaliai šitoje srityje, kurie galite juos padaryti. Jūs esate vieninteliai tokie. Net ir Tėvas negali šito padaryti vietoje jūsų.

Atėjo laikas labai rimtiems sprendimams. Ar jūs sutiksite apsispręsti, laisva valia ir kuo skubiau, priklauso visos žmonijos vystymosi kryptis jau dabar. Ar jūs ir toliau plauksite kaip inertiška masė, kuri pati neturi jokio noro ką nors keisti, nes aplinkui irgi mato tik tokią pačią inertišką masę, tai jau priklauso tik nuo kiekvieno iš jūsų asmeninio ir savarankiško sprendimo ir šito sprendimo įgyvendinimo. Net jeigu apsispręs tik vienas žmogus, jo apsisprendimas turės įtakos visiems. Visai žmonijai. Dėl to tikrai nemanykite, kad esate tokie, kurie pakeisti nieko negalite. Galite. Tik atsigręžkite į Tėvą, esantį jūsų, kiekvieno, viduje, ir jūsų gyvenimas pavirs iš kančios ir skausmo į palaimą ir ramybę. O tada ir patys patirsite, jog tapote galingais Tėvo vaikais, kurie gali nuversti kalnus drauge su Tėvu.

Ir tada jums nebekils ranka kenkti savo sielos broliams ir sesėms žudant juos chemikalais, kada juos beriate į dirvą ar duodate gyvuliams, kad vėliau juos suvalgytų jūsų sielos broliai ir sesės, valgydami duoną ar mėsą, daržovę ar žuvį. Tačiau dar baisesnis dalykas yra tai, kad šitaip apnuodydami augalus ir gyvūnus, jūs tuo pačiu apnuodijate ir save. Visa tai jūs darote iš savojo gobšumo. Dėl to jūsų sielos virpesiai negali, būdami aukštesni ir trumpesni, prasiveržti pro žemus ir ilgus jūsų savanaudiško ir gyvulinio aš skleidžiamus virpesius. Reiškia, kad jūs ir prie gyvulių ar į laukus einate irgi ne iš meilės, o tik iš savanaudiškumo, ir, žvelgdami į augančius javus, matote augančius pinigus, kaip ir į gyvūnus žvelgiate be meilės, tik su savo naudos atspalviu. Ir gyvūnas, kaip ir javas, negauna iš jūsų tikrųjų meilės virpesių, kuriuos trokšta skleisti siela, pati gaudama juos iš Tėvo. O apnuodydami chemikalais ir laukus ir gyvulius, jūs ir iš jų negaunate natūralių Tėvo meilės virpesių atspindėjimo, kada einate per laukus, ar savo gyvulių bandas. Jūs einate per juos ir tie virpesiai sklinda iškreipti. Ir juos iškraipėte jūs, ne laukai, ne gyvuliai, bet jūs padarėte juos tokius. Tai panašu į dulkėmis apneštą stiklą, kada jūs nebegalite matyti ryškaus vaizdo. O priedo jūs dar ir patys dėvite nešvariai nuvalytus akinius. Tad vaizdas yra dar mažiau ryškus. Ir vienintelis būdas, kaip šitokį nešvarų vaizdą matyti švarų, nusiimti akinius ir atverti nešvarų stiklą iš viso, kad pajaustumėte gryną ir gyvą ryšį su aplinka be jokių dirbtinių priemaišų.

O tą pasiekti būtinas gyvas ryšys su Tėvu. Tik Jo dėka, tik patiriamų Jo meilės virpesių dėka, save išsigydysite nuo gobšumo ligos. Ir apsivalysite nuo vidinių teršalų, kad galėtumėte su atvira siela pažvelgti į savo nuostabius laukus ir gražias bandas, kurios jūsų sielai teiks džiugesį, kad visa tai auginama su Tėvo meile, ir auginama iš meilės sielos broliams ir seserims. Ir kada pajausite šitą sielos virpėjimą, tada vargu ar jums kils ranka atimti gyvybę tiems gyvuliams, kurie bus su tokia meile išauginti. Ir su meile ne tik jiems, bet ir visai aplinkai. Ir aplinka jums atsimokės tais pačiais Tėvo meilės virpesiais, kaip ji gali atsimokėti taip natūraliai, be jokio dirbtinumo.

Ir bandas auginsite ne tam, kad jas skerstumėte, bet tam, kad jos džiugintų ir jus, ir tuos, kurie lankysis pas jus. Nes jos augs ir sveikos ir stiprios. Ir tik nusenusios bandos ir natūraliai mirusios, bus panaudojamos maistui dar mėsos neatsisakiusiems sielos broliams ir seserims. Ir tokių galvijų, išaugintų su meile, mėsa bus skanesnė ir minkštesnė už dabar jūsų vartojamų pačių jauniausių veršelių ar ėriukų mėsą. Tačiau su laiku tokių žmonių, kurie dar valgys mėsą ar žuvį, skaičius vis mažės. Ir poreikis laikyti bandas ar kitus gyvūnus maistui išnyks. Tada jie bus laikomi tik darbui savo ūkyje ir gamtos grožiui palaikyti, kad džiugintų sielą.