Aš mokau jus visus ir mokau lygiai taip su meile tiek nedorus, tiek dorus. Tik nedorieji mano mokymus išmeta iš galvos ir vėl toliau atsiduoda išoriniams jų proto kurstomiems dirgikliams. Jie manuosius žodžius ignoruoja ir jais netiki. Bet aš žinau, ką sakau, nes aš buvau dar iki šito mano pasaulio sukūrimo, iki visų kitų savo visatos pasaulių sukūrimo. Aš sukūriau šituos pasaulius ir juose esančią gyvybę. Ir aš žinau, kaip ji turi vystytis. Ir net tie sunkumai, kurie dabar kamuoja jūsų pasaulį, yra laikini. Jie visi bus įveikti, nes šitaip aš, drauge su Tėvu, tvarkome visą visatą. O joje yra veikiantis priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, kuris viską pastato į savo vietas.

Net ir jūs, kai kurie, imate jau dabar suvokti, kad narkotikai, ginklai, alkoholis, tabakas, bet kokie azartiniai žaidimai yra atnešę labai skaudžių pasekmių daugybei žmonių, kurie prarado net savo gyvybę. Tačiau dar prieš ją prarasdami, jie visiškai ignoravo šitą patį priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimą tiek kiekvieno žmogaus gyvenime, tiek tautos gyvenime, tiek rasės gyvenime, tiek žmonijos gyvenime, tiek visatos gyvenime.

Jeigu kas nors šį dėsnį ignoruoja, tai nereiškia, kad jis nustoja veikti. Jeigu žmogus dieną užsimerkė, nuo to dienos šviesa neišnyko. Šito dėsnio veikimo negali sustabdyti, visoje kūrinijoje, niekas. Net Tėvas. Vien tik šito dėsnio sustabdymas sugriautų visos kūrinijos sandarą, jos vystymąsi, ir patį Tėvą sunaikintų. Tačiau šitokio dalyko būti tiesiog negali, nes Tėvas yra gyvas ir Jis yra Pirmasis Šaltinis ir Centras. Ir būtent Jis yra meilės Šaltinis, paskleidžiantis ją visai kūrinijai vienodai. Jis taip pat yra ir laisvos valios asmenybėms Šaltinis. Jis padovanoja laisvą valią visoms kūrinijos asmenybėms – ir aukščiausioms, ir žemiausioms. Ir kiekviena asmenybė Tėvo meilės gali prisigerti tiek, kiek sugeba pati jai atsiverti. Meilės prisigėrimas ir jos pajautimas asmenybės viduje yra pasekmė to, kad šita asmenybė turi iš Tėvo gautą laisvą valią, kuri yra priežastis šitos pačios asmenybės atsivėrimui Tėvo meilei, jau esančiai šitos asmenybės viduje. Ir kada yra laisva valia, kaip priežastis, o veiksmas yra asmenybės atsivėrimas Tėvui, tai ir pasekmė bus Tėvo meilės pajautimas šitos asmenybės viduje.

Ir priežastys-veiksmai-pasekmės yra nenutrūkstantys šito paties dėsnio pasireiškimai, sujungti į begalinę visos kūrinijos sistemos grandinę. Jūs bet kokį veiksmą atlikę, tuoj pat pamąstykite apie to atlikto veiksmo priežastis, kodėl šitaip pasielgėte, kas jus iš vidaus paskatino taip pasielgti – meilė, ego, baimė, žinių stoka, grasinimai, prievarta, išmintis, Tėvas, šeima, karjeros troškimas, pinigų troškimas, malonumų kūnui troškimas, pareiga, draugystė, tiesos siekis, pavydas, pyktis, kerštas, užuojauta, gailestingumas, kūrybos polėkis, populiarumo troškimas, gyvenimo aplinka, moralė, sąžinė, bendradarbiai, klasės draugai, kaimynai, gimimas iš dvasios, knygų ar informacijos poveikis ar daugybė įvairiausių bet kokių kitų priežasčių? Net ir jūsų suvokimu automatiniai veiksmai, kaip piršto staigus atitraukimas nuo karšto puodo yra priežastis to, kad jūsų smegenų informacinis centras akimirksniu pajutęs skausmą per nervų kanalų signalą per tą patį akimirksnį davė jūsų raumenims informacinį signalą atitraukti pirštą nuo karšto puodo ir raumenys tą komandą per tą patį akimirksnį įvykdė atitraukdami jūsų pirštą nuo karšto puodo. Jūsų protas viską fiksavo ne sąmonės, bet pasąmonės lygiu, dėl to smegenys galėjo taip greitai signalą priimti ir savo sprendimą pasiųsti raumenims, o šie jį įgyvendinti. Bet vis tiek net ir šitame veiksme buvo priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimas. Karšto puodo palietimas buvo priežastis, kad smegenys gavo skausmo nervinį signalą, dėl to priėmė sprendimą pirštą atitraukti, kad būtų pašalintas nepriimtinas skausmo nervinis impulsas. Ir šitas smegenų sprendimo priėmimas yra veiksmas, sukeltas skausmo impulso priežasties, tuo pačiu šito sprendimo pasiuntimas raumenims yra šito sprendimo signalo pasiuntimo veiksmo pasekmė, tuo tarpu šitas pats sprendimo signalo pasiuntimas, iš smegenų raumenims per vietines raumenų nervines ląsteles, kurios yra tokios protingos, kad reaguoja į aukštesnio centro komandą ir priima savo sprendimą atitraukti pirštą nuo karšto puodo, yra priežastis piršto atitraukimui. Dėl to, kiekviena priežastis sukuria veiksmą-sprendimą, o šis veiksmas-sprendimas duoda pasekmes, kurios vėl yra nauja priežastis naujam veiksmui ir naujoms pasekmėms.

Kad ir kokia menka priežastis ar menkas veiksmas, ar menka pasekmė tik jūsų supratimu tuo ir užsibaigia. Ne, akimirksniu visa tai yra įjungiama į visos kūrinijos priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimą. Net jeigu jūs neatlikote materialaus ir jūsų akims matomo veiksmo, kokį jūs ir įpratę laikyti veiksmu, bet pagalvojote savo mintyse, jau jūs sukūrėte tokią priežastį, kurios poveikyje bus atliktas veiksmas, gims kita mintis jūsų pačių viduje, o tai ir duos pasekmes jūsų vidiniam aš. Jūs, nė vienas, negalite išsiveržti iš šito kūrinijos dėsnio veikimo ribų. Jūsų sąmonės virpesiai yra realūs ir pasklinda ne tik į šalia esančią aplinką, bet ir į visą kūriniją. Dėl to jūs savo sąmonės žemais virpesiais užkertate kelią daugybės milijonų savo sielos brolių ir seserų sklandžiam dvasiniam vystymuisi, kad tarp žmonių įsivyrautų tas vienintelis Tėvo meilės įstatymas, kurio veikimas jums suteiktų tokią palaimą iš vidaus, kad priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimas jus šviesintų ir artintų prie Tėvo, o ne, priešingai, vestų link žemesnių ir baisesnių ego veiksmų.

Štai dėl ko jūs veikiate prieš Tėvo meilės įstatymą ir patys sau sukuriate milžinišką nerimą ir kančią, tiek intelektualią, tiek fizinę, kada visatos priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimą vis labiau ir labiau įtvirtinate tokiuose žemuose savo veiklos virpesiuose, kuriuos būtent ir sukuria vien tik pelnu motyvuotos ekonomikos vystymas. Šitokiu keliu eidami, jūs niekada nepasieksite vidinės ramybės. Nei tie, kurie sėdite viršuje ir valdote savo šiuolaikinius vergus, kurie yra ne kas kita, kaip jūsų sielos broliai ir sesės, nei tie, kurie yra apačioje vergų padėtyje. Nes ir vieni, ir kiti neturite savo kasdieniame gyvenime Tėvo meilės pasireiškimo savo mintyse, savo širdyje, savo sieloje. Jūs neturite jungiamosios dvasinės grandies tarpusavio ryšio grandinėje. Tarp jūsų visų nėra gyvo Tėvo, gyvenančio kiekviename iš jūsų, dvasinės meilės, patiriamos jūsų sielos viduje, ryšio. Vieni iš jūsų norite dar didesnių materialių turtų, ir dėl to galvojate, kaip jų dar daugiau prisidėti, išnaudojant savo sielos brolius ir seseris, kiti galvojate, kad jus taip stipriai engia tie viršuje sėdintys, kad negalite pragyventi. Ir vieni ir kiti jūs nelaikote vieni kitų savo sielos broliais ir seserimis. Ir nelaikote dėl to, kad nesate Tėvo atradę savyje, nesate patyrę Tėvo meilės. Jūs esate našlaičiai, nes neturite Tėvo savo širdyje, nors apie jį kalbate gražiais žodžiais. Žodžiai yra ne daugiau kaip simboliai, o Tėvo meilės patyrimas, kiekvieno iš jūsų asmeninis, yra jūsų sielos gyvasis ryšys su aplinka, su Tėvo kitais vaikais ir kūrinija, su jūsų aplinka, su gamta.