Urantija > Kalbu Jums Vėl > 97. Kyšininkavimo poveikis >

97. Kyšininkavimo poveikis

Kada bet kuris gydytojas ar valstybinės institucijos darbuotojas paima kyšį, jis mano, kad nieko blogo nepadarė, nes niekas jo veiksmo nematė. Jis gali likti ir toliau švarus ir laimingas, ir toliau dėvėti švarią kaukę prieš savo bendradarbius, prieš savo vaikus, žmoną ar vyrą, prieš visus sutinkamus žmones. Net ir pats gali atvirai pasisakyti prieš šitą pačią visuomenę žudančią ydą. Tačiau, tikrovėje yra visiškai kitaip.

Kada tik žmogus rengiasi net užsiminti apie kyšio davimą, jau tada jo viduje ramybės, kad ir kokia sujaukta ir nerami jo būsena buvo iki tol, aukštesni virpesiai tuoj pat pavirsta žemo dažnumo energetiniais virpesiais, kuriuos siunčia žmogiškasis savanaudiškas aš į kiekvieną savo kūno ląstelę per kraują, ir šitie patys virpesiai pasklinda į išorę ne tik aplinkui šitą patį, priėmusį sprendimą dėl kyšio žmogų, bet ir visur į kūriniją. Ir šitie virpesiai sklinda ne tik tuo metu, kada sprendimas yra priimamas, bet visą laiką. Ir visą laiką jie žemėja ir žemėja, nes protas, net ir pasąmonės lygiu, yra užsiėmęs tuo, kad planuoja, kaip šitą sprendimą jam įvykdyti, kad tas pats jo vadovaujamas žmogus-kūnas nebūtų sugautas tokio veiksmo metu, kad pats kyšis, būtų gerai, jog būtų kuo didesnis, bet ne per didelis, kad jo nebeįstengtų duoti. Bet kuo didesnis, tuo malonesnis tam savanaudiškam gyvuliniam ego, tam žemuosius virpesius spinduliuojančiam aš.
Ir kiekvienas naujas žingsnis šitoje grandinėje, kiekviena mintis ruošiantis įgyvendinti šitokį pragaištingą sielai nuodėmę, šituos virpesius vis žemina ir žemina, kad tas žmogus nebegali normaliai įsisavinti net maisto, kurį valgo. Jis jaučia nerimą. Jis nori, kad kuo greičiau numatyta kyšio reikalavimo akimirka būtų jau praeityje. Jį ima gąsdinti mintis, „o kas bus, jeigu duoti kyšį atsisakys tas, iš kurio jis ketina paprašyti.“ Tai dar labiau supurto vidinę ir taip sujauktą būseną.

Kada tie du žmonės susitinka, tada žemų virpesių paskleidimas suintensyvėja. Ir jis veikia ir vieną, ir kitą, jeigu ir kyšio davėjas lygiai taip pat sutinka kyšį duoti. Ir jo savojo aš virpesiai iš prieš tai buvusių aukštesnių vis žemėja. Ir kada galų gale įvyksta pats kyšio davimas, tada šitie žemi virpesiai pasiekia pačią aukščiausią amplitudę, patį aukščiausią intensyvumą, ir patį didžiausią poveikį ir vienam, jį imančiam, ir kitam, jį duodančiam. Ir visiškai nesvarbu, kad po šito veiksmo atlikimo įtampa atslūgsta, bet žemi virpesiai niekur nedingsta, jie ir toliau sklinda iš abiejų, kur jie beeitų, su kuo bebendrautų. Ir sklinda ne tik tuo metu, bet net ir miego metu iš pasąmonės. Dėl to jie gali išsiveržti ir sapnų vaizdiniais miegančiajam. Tai rodo, kad net ir pasąmonėje jie tuo metu suintensyvėjo, nes juos galėjo išprovokuoti, kokia nors mintis ar matytas reginys, ar išgirstas žodis.

Ir toks žemų virpesių sklidimas nesibaigia tol, kol pats žmogus nepriima aukštesnius ir šviesesnius virpesius atitinkančių sprendimų ir nedaro atitinkančių šiuos aukštesnius virpesius veiksmų. Dėl to, jeigu žmogus ir toliau eina tokiu kyšininkavimo keliu, tai tie žemi virpesiai dar labiau žemėja, ir dar labiau intensyvėja, tik kyšininkas nebejaučia tokio jaudulio, kaip juto patį pirmą kartą. Jis lygiai taip, kaip narkomanas, jau pripranta prie tokių žemų virpesių dozės ir jie nebėra jam tokie sujaukiantys jo vidų. Tačiau tai yra milžiniška klaida, nes žemi virpesiai jau yra pradėję savo griovimo darbą smegenyse, kad jie nustoja siųsti nerimo signalą į centrinę nervų sistemą, kad žmogus pradėtų jaudintis ir pergyventi dėl savo sprendimo. Jis šitokio signalo nebegauna, nebent jeigu būtų didinamas kyšis arba pačios aplinkybės keistųsi, kad jis vėl pradėtų jaudintis, ar pavyks šįkart, nes viskas turės būti kitaip.
Kyšininkavimas yra ne kas kita, kaip savo netikrojo aš proto narkomanija, kada jis nusiramina tik gavęs naują dozę, ir jaučia nerimą tada, kada niekas jam tos dozės nebeduoda. Tada jis pradeda jausti viduje nerimą ir blaškytis, jausti neužtikrintumą dėl savo ateities gerbūvio, dėl nesugebėjimo atitikti savo proto ir panašių virpesių valdomų kitų protų diktuojamus materialaus turto standartus.

Ir dėl tokių žemų, ir vis žemėjančių, virpesių tiek savo viduje, tiek pasiunčiamų į išorę, žmogaus ląstelės, kurios Tėvo ir mano sumanytos tam, kad veiktų sveikomis ir be kokios nors įtampos sąlygomis, po kurio laiko pradeda jausti to žmogaus net pasąmoninio nerimo žemus virpesius, ir patirti stresą, įtampą, kuri apsunkina kiekvienos ląstelės normalų veikimą. Jos kyšių nepripažįsta. Jos reaguoja tik į aplinką. Ir kyšininkas, tiek juos nuolat imantis, tiek juos nuolat duodantis, nebegali įsisavinti net visų maistingų bet kokio suvalgomo maisto medžiagų. Ląstelės nebegali ne tik veikti normaliomis sąlygomis, bet ir gauti normalaus maitinimo, nes jų veiklą nulemia tos įtampos sąlygos, kurias sukelia centrinė nervų sistema. Dėl to po kažkiek laiko ląstelės nebegali atsilaikyti ir pradeda išsigimti. Jų veikla sutrinka. Prasideda susirgimai. Visi susirgimai turi vieną ir tą patį pagrindą – sutrikdytą centrinės nervų sistemos veiklą, kuri yra labai palanki dirva net pačių nekalčiausių virusų, sukeliančių slogą ar gripą, plitimui

Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Toks žemų virpesių spinduliavimas iš kyšininko skinda visur. Ir ten, kur jis būna dažniau ar ilgiau, ten jis savo žemais elektromagnetiniais virpesiais gali pažeisti kitų žmonių pusiausvyrą, jie gali tapti nervingesni, net lygiai taip pat mažiau atsparūs ligoms. Ypač tie žmonės, kurie gyvena drauge su kyšininku. Ir ypač jų maži vaikai, kurie ypatingai yra atviri bet kokių virpesių poveikiui – ir aukštų ir žemų dažnių.
Dėl to kyšininkas, manydamas, kad savo interesą patenkino ir išsprendė problemą kyšio paėmimo metu, net nesuvokia, kad jis tik užsuko tos problemos patį pradinį ratą, o pati problema tik įgaus vis intensyvėjantį ir augantį poveikį labai dideliam skaičiui žmonių, ir ypač jo patiems artimiesiems, su kuriais jis gyvena, ir ypač jo mažamečiams vaikams.

Aš jau esu jums sakęs, kad visa kūrinija yra tarpusavyje susieta gerai veikianti sistema, kurioje valdymas vyksta vadovaujantis Tėvo meilės įstatymu, kuris grindžiamas priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniu. Todėl visiškai natūralu, kad net ir tada, kada žmogus paėmęs, ir davęs, kyšį ir likęs nesugautas, vis tiek savo energetiniais žemais virpesiais pažeidžia Tėvo meilės aukštų virpesių įstatymą, kūrinijos įstatymą, kuris nenumato savanaudiškumo. Ir dėl šito savanaudiško mirtingojo veiksmo pasekmes turi patirti visi toje sistemoje esantys elementai. Virpesiai pasklinda absoliučiai visiems, net gyvūnams ir augalams. Ir šitas poveikis nėra juntamas tokiu laipsniu, kad žmogus galėtų jį pastebėti ir suvokti jo priežastis. Tai būtų panašu į tokį palyginimą, jeigu mesite akmenį į ežerą, tai ar nuo įkritusio į vandenį akmens sukeltų ratilų visas ežero vanduo sujudėjo. Aišku, kad ne, tačiau šitie virpesiai perėjo per visą ežero vandens tūrį vis silpstančia grandine, tačiau kiekviena ežero vandens molekulė buvo paveikta dėl šito smūgio. Tik nei jūsų akis, nei pati sudėtingiausia jūsų aparatūra šitų virpesių užfiksuoti nepajėgs. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad vieno akmens įmetimas nepaveikė viso ežero vandens tūrio. Jūs gi puikia žinote jūsų vadinamą Archimedo dėsnį, kada į vandenį panardintas daiktas išstumia tokį patį kiekį vandens, kokį tūrį užima tas daiktas. Dėl to ir net mažiausias akmenukas turėjo poveikio visam ežero vandens baseinui.

Kyšininko žemi energetiniai virpesiai taip pat turi poveikio visai aplinkai, ir net visai kūrinijai. Ir kuo arčiau ir daugiau su juo bendrauja kitas žmogus, tuo didesnis tas poveikis.

Todėl atėjo laikas ir jums atidžiau pažvelgti į visos kūrinijos tarpusavio sąsajas ir tarpusavio poveikį, kurį jūs darote ir sau, nes jūsų organizmas taip pat yra ne izoliuotas nuo visos kūrinijos gyvas kūnas, bet yra lygiai tokia pati veikianti gyva sistema ir reaguojanti į visos kūrinijos virpesių sistemą, ir kitiems, aplinkui esantiems, ir net visai kūrinijai. Ir jeigu jūs asmeniškai, ar kas nors iš jūsų artimųjų šeimoje pradeda sirgti ar sunkiai ir nepaaiškinamai jaustis savo viduje, susimąstykite apie savo poveikį dėl savo pačių gyvenimo sprendimų ir veiksmų, kuriuos jie sukelia, ir jūs tiesiog išspinduliuojate žemus energetinius virpesius.

Kyšininkavimas, ar bet kokia kita netinkanti Tėvo sūnui ar dukrai yda, turi poveikio visuomenės fizinei sveikatai.

Tai lygiai tas pats, jeigu visą laiką būtumėte tarp garsiai rėkiančių, besikeikiančių, ir besimušančių, tai netrukus jūs pajaustumėte savo viduje silpnumą, fizinį išglebimą, ir norėtumėte kuo greičiau iš tos vietos pasišalinti. Visa jūsų nervų sistema priešintųsi tokiam nenormaliam ir regimam vaizdui.

Tuo tarpu nematomi jūsų akiai, bet labai gerai jaučiami jūsų sielai, žemų dažnių virpesiai yra dar labiau pražūtingi ir kenksmingi negu mano paminėto vaizdinio sukelti žemi virpesiai. Tie nematomi žemi virpesiai ne tik kenkia jūsų fizinio apvalkalo ląstelių veiklai ir dėl to sukelia sutrikimus ir susirgimus fiziniu lygiu, bet jie labai pavojingai veikia net jūsų sielą. Jai vis sunkiau ir sunkiau tiestis į Tėvo meilę ir šviesą, nes jūsų žemų virpesių valdomas aš tuoj pat užgniaužia bet kokį sielos troškimą matyti šviesą ir spinduliuoti meilę, nes toks sielos troškimas tuoj pat sukelia didžiulę kliūtį savo savanaudiškų interesų įgyvendinimui.

Dėl to žmogus labai dažnai mėgina savo sielos tyrą balsą viduje nustelbti dirbtinėmis priemonėmis – alkoholiu, narkotikais, paleistuvavimu. Ir tą daro vien dėl to, kad tik pateisintų savo veiksmus, nes išoriškai paveiktas žmogaus protas nebegali leisti sielai belstis savo tyru balsu. Todėl siela susiduria su papildomomis kliūtimis – ne tik kyšininkavimu, bet ir to kyšininko intensyviu savo paties ir tikrojo aš skandinimu vis naujais ir naujais išoriniais veiksmais, kad tik jam nereikėtų likti vienatvėje su savimi ir kalbėtis nuoširdžiai. Tada jis ieško panašių interesų žmonių, kurie irgi vadovaujasi savojo ego interesais. Jie save nuramina rengdami turtingus pokylius, vieni kitiems demonstruodami savo išorinį blizgesį ir tą aplinką, kurioje tas blizgesys gali dar labiau patraukti panašų ego turinčių sielos brolių ir seserų akį ir sulaukti tokio pamaloninančio įvertinimo. Ir tokie mano sielos broliai ir seserys be išorinio blizgesio panašumo turi dar vieną ir vidinį panašumą – jie vengia ir bijo nuoširdaus pokalbio ne tik su manimi ar su Tėvu, bet ir su savo sąžine, savo siela, savo tikruoju aš, kuris galėtų atsiverti ir atverti akis savo tariamam ir gyvuliniam aš. O kad šitai neįvyktų, tokie jūsų ir mano sielos broliai ir seserys griebiasi energingos veiklos, kad galėtų pasinerti vien tik į ją, kad tik neliktų laiko savo sąskaitų suvedimui su savuoju aš, kurio per gyvulinio ir netikro aš išorinį blizgėjimą nėra matomas tikrasis nuoširdus ir tylus, pripildytas vien tik Tėvo meilės, sielos aš.