105. Tėvui nėra nė vieno išskirtinio sūnaus ar dukros

Kunigai nėra išskirtiniai žmonės, nors jūs juos laikote tarsi kitokiais žmonėmis. Kunigai yra lygiai tokie pat Tėvo vaikai, kaip ir jūs. Ir jie neturi jokių papildomų teisių negu turite jūs. Aš nė vieno kunigo, nė vieno popiežiaus nepaskyriau ir nepašventinau į kokį nors ypatingą rangą ar luomą, išskyrus savo dvylika apaštalų ir 70 evangelininkų. Ir dabartinius, šių laikų savo apaštalus. Tačiau jie neturi jokių išskirtinių teisių, o mano jiems pasiūlytas šitas garbingas pareigas prisiėmė su didžiuliu noru ir laisva valia. Tačiau jie jokiu būdu nėra kuo nors apdovanoti daugiau už jus, jie neturi jokių privilegijų daugiau už jus, jie jokiu būdu neturi didesnių garantijų, kad nenusigręš nuo manęs ar nuo Tėvo, kokias turite jūs, nes jie turi lygiai tokią pačią Tėvo suteiktą laivą valią, kaip ir jūs. Ir aš nė vienam iš jų laisvos valios niekada neapribojau ir neapriboju, ir niekada neapribosiu. Dėl to jie turi lygiai tokį patį pasirinkimą, kokį turite ir jūs prieš save – mylėti Tėvą ir būti visą laiką su Juo, Jame, ir jausti Jį savo viduje ar nusigręžti nuo Jo ir atsiduoti vien tik negyvo ritualo atlikimui ir negyvos dogmos išpažinimui ir neleisti, kad kiti mėgintų kokį nors ritualą pakeisti ar dogmą pašalinti.
Manieji apaštalai ir Tėvo ambasadoriai turi vieną išskirtinį bruožą – gyvą įtikėjimą į Tėvą ir ryšį su Juo, su manimi, ir mano Partnere, Visatos Motina Dvasia, su kitais mano pagalbininkais, kurie yra ir jūsų pagalbininkai. Tai vienintelis bruožas, kuris jiems ir leidžia eiti tokiu keliu, kuriuo eiti nedrįstate jūs, nors galėtumėte ir jūs tapti mano apaštalais – tiek vyrai, tiek moterys. Aš neapriboju nė vienam laisvos valios.

Kada tik jūsų sielos atsivers ir iš visos širdies atsiduos gyvojo Tėvo vedimui iš vidaus ir trokšte trokš vykdyti Jo valią labiau už viską ir jeigu tik jos panorės, aš tokias sielas, visas, paskirsiu Tėvo ambasadoriais ir mano apaštalais ir šitą paskyrimą Tėvas patvirtins, ir įgalios skelbti JO gyvą žodį, mokyti ir gydyti JO vardu. O šitą įgaliojimą ir aš patvirtinsiu, kad mano apaštalai ir Tėvo ambasadoriai skelbtų, mokytų, ir gydytų ir mano vardu, nes Tėvas ir aš esame viena dvasioje, kaip Tėvas, aš, ir Jo ambasadoriai ir mano apaštalai esame viena dvasioje.

Ir aš noriu, ir raginu, kad ir visi dabartiniai kunigai ir vienuoliai atsivertų man, kad jie pajaustų dvasinį ryšį ir su Tėvu, ir su manimi ir patys savo atsivėrusia siela pradėtų prašyti šito paties paskyrimo Tėvo ambasadoriumi ir mano apaštalu. Ir aš juos išgirsiu, kaip ir Tėvas išgirs, ir jų sielų troškimas bus patenkintas. Ir tada jie pradės skelbti Tėvo gyvą žodį ne iš raštų, bet Tėvas kalbės jų pačių lūpomis, kaip ir aš kalbėsiu jų lūpomis, kada tik jie šito panorės, lygiai taip, kaip ir Tėvo šis ambasadorius ir mano apaštalas kalbasi su Tėvu ir su manimi, ir Tėvas kalba jo lūpomis ir aš kalbu jo lūpomis, net ir taip, kaip dabar jis gauna šitą mano mokymą, skirtą jums visiems.

Viskas yra jūsų pačių, kiekvieno, rankose. Tik jūs galite nuspręsti, ko norite, ne aš, nors aš geriau žinau, net ir už jūsų protą, ko nori jūsų siela, bet negaliu nuspręsti už jus. Net ir Tėvas šito padaryti negali už jus. Laisva valia yra nepažeidžiama net ir Tėvui. Jeigu tik Tėvas pažeistų savo paties padovanotą laisvą valią, visa kūrinija subyrėtų, nes ji vystosi tik laisvos valios pasireiškimo ir Tėvo meilės patyrimo dėka.

Štai kodėl nė vienas iš jūsų, kad ir kokį religinį rangą sau priskirtumėte, neturite atimti laisvos valios pasireiškimo galimybės kunigams ir vienuoliams turėti šeimas. Tačiau kurti ar nekuri šeimą, kiekvienas kunigas turi spręsti lygiai taip pat laisva valia, bet jis turi turėti tokiam sprendimui priimti suteiktą galimybę.

Tuo tarpu galimybes visi tvariniai turi turėti vienodas. Galimybes suteikia jūsų išmintis. Sakykime jūs priimate įstatymus, kurie numato visiems vienodas galimybes jais pasinaudoti ir gauti išsilavinimą, gauti medicininę priežiūrą, naudotis jūsų pačių sugalvotomis teisėmis į darbą, į mokslą, į švietimą, į asmens saugumą, į visuomenės saugumą, asmens teisių užtikrinimą, į dar kokių nors jūsų sugalvotų teisių užtikrinimą, tokių, kaip žodžio laisvė, privačios nuosavybės gynimas, teisė į privačią nuosavybę, ir panašiai.
Tam, kad galėtumėte šitas pačias teises garantuoti visiems vienodas, jūs ir priimate atitinkamus įstatymus, kurie padeda užtikrinti organizuotos valstybės veikimą ir egzistavimą tiek jos viduje, tiek tarp kitų valstybių. Ir tol, kol jūs laikotės savo pačių kolektyviai priimtų įstatymų, tol visi tos valstybės žmonės turi vienodas galimybes šitais pačiais įstatymais vadovautis ir jais pasinaudoti. Tačiau vos tik kuris nors iš jūsų, individualiai ar kolektyviai, pamina kokį nors įstatymą ir sugeba likti nenubaustas, tą patį akimirksnį dingsta vienoda galimybė naudotis šitais pačiais jūsų pačių sugalvotais kolektyviniais susitarimais, kuriuos jūs vadinate įstatymais.

Vienas asmuo, ar ištisa grupė asmenų, kada pažeidžia įstatymą ir lieka nenubaustas, kaip tą numato jūsų pačių įstatymai, iš karto sulaužo tuo pačiu įstatymu deklaruojamą vienodą galimybę visiems. Jeigu bausmė seka tuoj pat po įstatymo sulaužymo, tuomet vienoda galimybė visiems yra užtikrinama, nes pats įstatymas numato už tos pačios vienodos galimybės visiems pažeidimą atitinkamą bausmę. Kadangi kiekvienas turi laisvą valią, ką pasirinkti, pažeisti įstatymą ir rizikuoti savo gerbūviu, ar laikytis įstatymo, ir palaipsniui įtvirtinti gerbūvį visiems. Laisvos valios pasireiškimas egzistuoja visada ir visur per visą kūriniją. Jūsų planetoje taip pat.

Tačiau, kada kas nors įstatymą pažeidžia ir lieka nenubaustas, o tą mato kiti, tada, vienodos galimybės yra pažeidžiamos. Tada pats įstatymas, garantuojantis vienodas jūsų žaidimo sąlygas visiems, nebetenka prasmės. Tada jis pradeda nebe šitas pačias vienodas galimybes visiems užtikrinti, bet, priešingai, jis veikia nebe kaip visiems vienodų galimybių garantas, bet kaip tokių galimybių pažeidinėjimo išryškintojas. Ir taip aiškiai jas išryškinantis, kad kyla noras tokius trukdančius įstatymus pakeisti tokiais, kurie nebūtų tokie aiškūs ir suprantami vienodai. Ir tai veda į painiojančių įstatymų sukūrimą, kurie gali būti aiškinami įvairiai, priklausomai nuo aiškinančiojo sugebėjimo.

Ir kada tik yra pažeidžiamos vienodos galimybės visiems, tada iškyla pavojus ne tik atskiriems tos valstybės gyventojų sluoksniams, net ir tiems, kurie tų pačių įstatymų laikosi, bet ir visos valstybės egzistavimui. Jūs turite suvokti pati svarbiausią dalyką, kurį iki šiol ignoravo tiek psichologija, tiek religija – žmogaus pasąmonės vaidmenį tiek ryšyje su Dievu, tiek tarpusavio ryšyje vieni su kitais.

Kada įstatymus pažeidinėja individas ar atskira žmonių grupė, ir nepaisant to, kad pažeidimai yra akivaizdūs, tačiau jokios bausmės dėl to nėra taikomos, dargi priešingai, tie įstatymus pažeidžiantys asmenys net gali ir toliau juos pažeidinėti ir likti nenubausti, tuomet žmonių pasąmonėje kaupiasi nepasitenkinimo žemi virpesiai tiek dėl tų, kurie tuos pažeidžiančius įstatymą veiksmus atlieka ir išvengia bausmės, dar daugiau, jie ir toliau eina savo aukštas pareigas, ir toliau gyvena kūnui labai patogų gyvenimą, ir jį demonstruoja savo draugams, o televizija, laikraščiai, žurnalai dar išplatina tokį gyvenimo būdą ir visiems kitiems, tiek dėl pačių įstatymų neveiksmingumo, tiek dėl tų institucijų, kurios nesugeba užtikrinti šitų pačių įstatymų veiksmingumo, tiek dėl tokio nesuprantamai sunkaus gyvenimo, kada įstatymų yra laikomasi, tiek dėl savo asmeninių nepasisekimų, kurie labai dažnai būna susiejami su tokia netvarka valstybėje, tiek dėl šeimos narių kokių nors nepavykusių sprendimų ir veiksmų, kurie taip pat žmogaus pasąmonės yra suvedami į tuos pačius neigiamus virpesius, kuriuos sukėlė tokios nepalankios aplinkybės, kad po truputį žmonių nuostatos net ir pačios valstybės, visos visuomenės atžvilgiu, ima įgauti, jiems dar nesuvokiamas sąmonės lygiu, vis labiau ir labiau neigiamas ir juodas spalvas. Ir visi tokie pasąmonės neigiami impulsai, tokie žemi virpesiai, žmogaus organizmą, visą jo nervų sistemą pradeda po truputį griauti iš vidaus, žmogui šito dar nejaučiant.

Bet nė vienas pasąmonės virpesys neišnyksta, jis tik kaupiasi ir susikaupus jų pakankamam kiekiui ir susiklosčius atitinkamam išorės impulsui, net ir labai nekaltam, tokiam, kaip ne toks kieno nors žvilgsnis ar žodis, ir tada visa lavina tų pasąmonės žemų ir neigiamų, iki tol sąmoningai nesuvoktų minčių ir nuostatų, įgaus sniego lavinos išraišką jau gerai sąmonės suvoktais ir labai galingais impulsais veikti, veikti tam, kad būtų išlaisvinta visa sukaupta neigiamų virpesių gama, kuri žmogų spaudžia iš vidaus, kad šito spaudimo jis nebegali atlaikyti. Ir tie veiksmai gali būti labai agresyvūs, net ir nebūdingi tam žmogui.

Dėl to jūs turite suvokti, kad pasąmonė žmogui yra labai svarbus rezervuaras, kurį net sau pačiam nejuntant, jis gali pripildyti ir teigiamų ir neigiamų virpesių. Visi neigiami, arba, žemi, virpesiai, yra iš žmogaus gyvulinio genetinio paveldėjimo, kuriuos žmogus dar gali papildyti ir savojo savanaudiško, arba žmogiškojo ego, sampratomis ir nuostatomis. Visi teigiami, arba aukšti virpesiai, yra iš Tėvo dvasios, Minties Derintojo, kuris ir veikia jus per jūsų pasąmonę ir žadina jūsų tikrąjį, dieviškąjį ego. Ir kada jūs pažeidinėjate įstatymus ir liekate nenubausti, tai žinokite, kad jūs lygiai taip prisidedate prie savo sielos brolių daug sunkesnio dvasinio pabudimo, net juos vedate link susirgimų, šeimyninių konfliktų, visuomeninių konfliktų, politinių konfliktų, valstybės griovimo, kad jos išlikimą pastatote tiesiogine prasme ant bedugnės krašto. Tereikia nedidelio impulso, kad per daugelį metų pasiekta pažanga pačioje valstybėje prasmegtų į tą bedugnę kartu su visa valstybe.

Ir tą darote jūs tie, kurie pažeidžiate vienodų galimybių užtikrinimą visai visuomenei, kada pažeidinėjate savo pačių sukurtus susitarimus-įstatymus, liekate nenubausti, ir toliau mėgaujatės kūno patogumais.

Aš jau jums sakiau, kad visa kūrinija yra sistema, kurioje bet kokios grandies sklandaus veikimo sutrikimas, turi poveikio kitų sistemos grandžių sklandžiam veikimui. Jūs negalite ir čia išvengti priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimo. Kadangi jūs šito paties dėsnio veikimo nesuvokiate, tai net ir nepagalvojate, kad jūsų pačių elgesys įtakoja net jums asmeniškai nepažįstamų žmonių gyvenimą. Ir jūs, pažeisdami lygias galimybes visiems, galite visiškai net nepažįstamam žmogui būti jo priešlaikinės mirties priežastis: jūs galite vieną pastūmėti, savo tokiu antidievišku elgesiu, į savižudybę, kitas gali, net pats to sąmoningai nesuvokdamas, o vien tik dėl savo paties pasąmonėje įsivyravusių žemų virpesių, dėl jūsų tokių savanaudiškų veiksmų, patirti insultą ar infarktą su galutiniu išėjimu iš šito materialaus pavidalo.

Štai dėl ko jūs turite vis daugiau ir daugiau pažinti ir kūriniją, ir patys save, o tuo pačiu patirti Tėvą savo viduje. Tik tada jūs suvoksite, kad bet kokiais veiksmais, kada pažeidžiate vienodas galimybes visiems, jūs lygiai taip pakenkiate visai sistemai. Tačiau labiausiai pakenkiate patys sau. Čia galioja tas pats vienintelis kūrinijos dėsnis: priežasties-veiksmo-pasekmės. Ir jis galioja vienodai visiems. Ir jo poveikis kiekvienam yra lygiai toks pat, kaip ir kyšininkavimo atveju, apie kurį aš jau aiškinau. Dėl to dar kartą perskaitykite mano aiškinimą apie kyšininkavimo poveikį tiek asmenišką, tiek ir visuminį.

Pažeisdami vienodų galimybių visiems aplinką, jūs, patys to nesuvokdami ir nenujausdami, savo žemus virpesius visą laiką, be perstojo skleidžiate į aplinką. Ir šituos virpesius jaučia kiti, ypač jautresni žmonės. Dėl to jie smarkiau reaguoja į jūsų veiksmus savo viduje. Ir tuo pačiu patys žeidžia save, ir patys ima skleisti žemesnius virpesius, negu skleidė iki kokios nors neigiamos ir juos sukrėtusios žinios sužinojimo. O tai irgi kelias į savo susirgimus, ir į visos visuomenės menkesnį atsparumą ir virusams, ir nerviniams susirgimams.

Dabar aš jums turiu paaiškinti apie nevienodus sugebėjimus, net ir esant vienodoms galimybėms.

Jūs jau ir dabar pastebite, kad net maži vaikai skirtingai gali atlikti panašų darbą. Sakykim, jūs paprašote savo vaikus padėti sutvarkyti kambarį. Vienas vaikas gali mielai atsiliepti į jūsų prašymą tuoj pat, kitam ir kelių raginimų neužteks. Vienas vaikas gali kokį nors pavestą darbą atlikti labai kruopščiai, kitas labai paviršutiniškai. Vienas žmogus gali skaityti ir daug ir jam nenusibos, o kitam, vos paskaičius keletą minučių, jau sunku išlaikyti dėmesį ir jis meta knygą šalin. Vienas gali aiškinti labai sudėtingas schemas, o kitas negali sklandžiai paaiškinti, kaip nueiti į parduotuvę. Ir visa tai yra dėl to, kad kiekvienas žmogus, ir ne tik jis, yra skirtingas ir unikalus, nepakartojamas. Kiekvienas yra įaudžiantis savo raštą į visos planetos, net visos kūrinijos, visumos priešinį. Kiekvieno sugebėjimai yra skirtingi. O juos nulemia ne tik genai, ne tik auklėjimas, ne tik lavinimas, ne tik patyrimo kaupimas, bet taip pat ir ryšys su Tėvu. Ir nėra dviejų asmenų, kurie net su Tėvu bendrautų vienodai.

Aš jums pasakojau, kaip aš pats pradėjau bendrauti su Tėvu, kada buvau žmogiškuoju pavidalu prieš du tūkstančius metų. Aš tiesiog neturėjau į ką kitą kreiptis, kad man patenkinamai atsakytų į man kylančius klausimus. Ir man tai buvo naujas patyrimas. Jis buvo tyrinėjimo, ir savęs tyrinėjimo, laikotarpis. Ir niekas kitas man čia negalėjo nei patarti, nei padėti, kad šitas kelias man būtų lengvesnis. Nes tuo metu aplinka buvo labai tamsi ir persmelkta Dievo baimės.

Šiandien mano mokymai jums taps tuo patarėju, kuris palengvins visą jūsų kelią ateityje, su sąlyga, jeigu jais pasinaudosite. Jeigu juos atstumsite kaip jums nereikalingus, nes jūsų dėmesys yra sutelktas į kitus dalykus, tuomet jūsų sugebėjimai bus vienokie, jeigu jūs tikrai nuoširdžiai juos skaitysite ir taikysite savo gyvenime, tuomet jūsų sugebėjimai bus nepaprastai padidinti. Jūsų laisva valia yra man svarbiausia ir jos niekada nepažeisiu. Tačiau aš jums aiškinu, kad jūs savo sugebėjimus galite eidami Tėvo keliu nepaprastai išplėsti. Aiškinu dėl to, kad nedarytumėte klaidos, ir neklaidintumėte kitų, sakydami, kad, jeigu Tėvas, aš, ir jūs, esame viena dvasioje, tai visi turime būti vienodi ir vienodai galvoti ir veikti, tuo pačiu visą kūriniją paversdami vienoda ir monotoniška arena visiems suvienodėjusiems. Tai būtų netiesa. Kūrinija yra tokia įvairi, joje vyksta tokia įvairiapusė veikla, gimsta tokių įvairių idėjų, yra tiek daug įvairių kelių, kaip kiekvienam savo idėjas įprasminti, kad apie vienodumą nekyla ir minties. Jums ji gali kilti tik dėl to, kad jūsų aplinkoje tėra viena vienintelė laisvą valią turinti gyvybės kategorija – mirtingasis, arba žmogus. Tačiau vėliau, kada būsite po kūno mirties pažadinti aukštesniu pavidalu, sielos pavidalu, kuris yra vadinamas nauju terminu, morontiniu pavidalu, tada palaipsniui jums vis daugiau ir daugiau atsiskleis naujų gyvybės kategorijų. Ir su jomis išmoksite ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti visų labui, o ne savojo aš labui.

Šiandien jūs, kol kas, nesugebate surasti bendros kalbos net tarp vienos gyvybės kategorijos – žmogaus.

Ir ne tik šitos gyvybės kategorijos viduje jūs nesurandate sąlyčio taškų, nes net ir šita vienintelė laisvą valią turinti gyvybės forma, apgyvendinta jūsų pasaulyje šiuo metu, turi dar ir skirtingas rases, skirtingas religijas, tai jūs nesugebate, kol kas, surasti bendros kalbos net ir tarp vienos rasės ar religijos ribų.

Štai dėl ko aš jums suteikiu šiuos savo mokymus, kad jūs vis labiau žvelgtumėte į savo vidų ir atrastumėte Tėvą savo viduje, ir atiduotumėte tai, ką gaunate ir patiriate iš Tėvo tolyn į išorę, į visas rases, į visas religijas, net į visą kūriniją.

Ir tik tada suvoksite, kad galimybės skiriasi nuo sugebėjimų. Galimybės yra vienodos visoje kūrinijoje mylėti Tėvą ir vieniems kitus, bet sugebėjimai yra skirtingi net ir Tėvo meilės valdomoje kūrinijoje. Ir laisva valia apsprendžia, kiek kiekvienas nori jam suteiktomis vienodomis galimybėmis išplėsti savo asmeninius sugebėjimus.

Ir kada žmogus atranda Tėvą savyje, tada jis ne tik nepažeidžia kitų laisvos valios pasireiškimo, bet savo gyvenimą pašvenčia asmeniniam augimui su Tėvu ir vienodų galimybių visiems užtikrinimui.