Urantija > Kalbu Jums Vėl > 90. Dabartinių fariziejų dvive... >

90. Dabartinių fariziejų dviveidiškumas

Dabartiniai fariziejai elgiasi lygiai taip rafinuotai, kaip ir mano gyvenimo žmogaus pavidalu laikais. Jie stengiasi prieš žmones pasirodyti esantys labai kilnūs, net kilnesni negu tuometiniai. Tuo jiems tenka didesnė atsakomybė už jų pačių dviveidiškumą. Jie kalba net apie žmogaus teisių gynimą, net steigia įvairias organizacijas, komisijas, ir tarnybas joms užtikrinti, bet visiškai nekreipia dėmesio ir įžūliai jas pažeidinėja patys, jeigu tik pastebi, kad tokie pažeidimai yra naudingi jų savanaudiškų interesų tenkinimui. Netgi griebiasi prievartos veiksmų, karo veiksmų prieš kitas, beginkles ar silpnai ginkluotas, valstybes. Jie drąsiai aukoja kitų gyvybes, kad tik jų savanaudiški siekiai, bet kokia kaina, net kitų gyvybės kaina, būtų patenkinti. Ir tas ypač būdinga dabartinių laikų politikams ir televizijos ir laikraščių savininkams.

Ar gali būti kas nors ciniškesnio ir žiauresnio kaip per televiziją stebėti karą? Karą, kuris yra sąmoningai išprovokuotas ir demonstruojamas visam pasauliui, kad jis stebėtų ir drebėtų, net nesusimąstydamas, kad yra žudomi Dievo vaikai. To paties Tėvo vaikai, Tėvo, kuris juos myli ir kuris mane atsiuntė pas jus prieš du tūkstančius metų, kad aš jums galėčiau, jums suprantama kalba ir suvokiamu savo gyvenimu, pademonstruoti, kaip jūs turite gyventi vieni kitus mylėdami.

O ką daro jūsų dabartiniai politikai-fariziejai, religiniai lyderiai-fariziejai? Ką darote jūs visi, kurie tyliai su tuo sutinkate, kaip jūsų sielos broliai, vien tik dėl to, kad jų religiniai įsitikinimai yra kitokie, kad jie gyvena turtingose nafta pasaulio vietose, jūs sutinkate juos pavergti savo įtakai?
Ir dar kaip, prisidengdami kovos prieš terorizmą šūkiais, žmogaus teisių užtikrinimu, demokratijos gynimu. Tai pati žiauriausia žmogaus ego žemiausių virpesių, savanaudiškų virpesių kova prieš aukštesnę savojo aš sąmonę. Ir šitą kovą laimi, kol kas besąlygiškai laimi, jūsų dabartinių fariziejų žemasis-gyvulinis aš. Ir jus lygiai taip veda į pražūtį. Lygiai tokią pražūtį, į kokią vedė mano laikų fariziejų veiksmai.

Jūs net nesusimąstote, kad šitaip, tyliai, stebėdami savo sielos brolių ir seserų žudymą neteisingame kare, jūs dar labiau slopinate savo sielos išsiskleidimą ir įsiviešpatavimą jūsų gyvulinio ir agresyvaus aš atžvilgiu, tokio surambėjusio meilės ir tiesos aš atžvilgiu, kad jūs ir patys stovite ant skustuvo ašmenų ir net patys nesuvokiate, kad jus užhipnotizavo jūsų dabartinių laikų politikų-fariziejų kalbos ir veiksmai, jūsų dabartinių rabinų-kunigų fariziejų tuščios maldos, kurios yra ne kas kita, kaip jus klaidinantys negyvi ritualai, kuriuose jūs laisva valia sutinkate dalyvauti, kad patys žudytumėte savo sielas.

Tol, kol neatsiras nė vieno, kuris atvirai ir garsiai pradės sakyti, kad jūs turite atsikvošėti ir atsigręžti į Tėvą savo viduje, nelikti nuo Jo nusisukę laikydamiesi vien tik negyvų ritualų ir tikėdami negyvomis tiesomis, tol jūs patys sau esate pavojingi. Ir tai yra vien tik dėl to, kad jūs nesate atradę Tėvo savo pačių viduje, kad ir manęs jūs nepažįstate, nors mano vardą kartoja jūsų lūpos, bet jūsų širdis nejaučia gyvo dvasinio ryšio su manimi. Ir dėl to jūs taip žiauriai ir neteisingai elgiatės su savo sielos broliais, kurie lygiai taip pat yra paskendę negyvuose ritualuose ir dogmose, ir dėl to taip pat priima neteisingus ir save žudančius sprendimus. Tačiau jų klaidingi sprendimai nesuteikia jums jokios kitos teisės, kaip tik už juos melstis, juos mylėti, ir užjausti.

Bet tai jokiu būdu nesiderina su jūsų konkrečiais veiksmais, kurie sumanyti jūsų politinių vadovų-fariziejų savanaudiškų interesų tenkinimui. Jūs turite klausytis savo sielos balso, ar ji džiaugiasi ar liūdi, kada matote tokius veiksmus jūsų tokiame mažyčiame kaip aguonos grūdelis pasaulyje. Jūs net nesuvokiate, koks yra trapus jūsų pasaulis, kaip lengva jame pažeisti meilės, Tėvo meilės, įstatymą, o priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis galioja visada. Neskriauskite savęs. Nustokite pritarti tiems veiksmams, kurie jūsų sielą verčia verkti ir liūdėti. Ir drąsiai atsiduokite Tėvo vedimui iš vidaus, kad ir kokios būtų skaudžios pasekmės jūsų kūnui, tačiau nerizikuokite savo sielos išlikimu po savo kūno mirties. Niekas, absoliučiai niekas, jūsų negali priversti jus elgtis prieš Tėvo meilės valią. Atsiminkite, kad Tėvas myli visus, net ir tuos, kurių neapkenčia jūsų politikai-fariziejai, kurie jums primeta savo sprendimus ir savo sąmonės, gyvulinės sąmonės, virpesius, o jūs neturite jokio pagrindo, kuris nejudėtų po jūsų kojomis, kad galėtumėte, tvirtai stovėdami, jų žemus virpesius paskandinti savo aukštuose Tėvo meilės virpesiuose, nukreiptuose į jų sielas, kad jos atsivertų.