Urantija > Kalbu Jums Vėl > 103. Moterys turi tapti dvasin... >

103. Moterys turi tapti dvasininkėmis kaip ir vyrai

Kol bažnyčia neleidžia lygiomis teisėmis tapti religiniais vadovais moterims, tol tokia bažnyčia yra tamsi ir laikanti nelaisvėje visus savo tikinčiuosius. Jūs dažnai sakote savo pamokymuose, kad aš nesibodėjau bendrauti nei su muitininkais, nei su laisvo elgesio moterimis, ir net viena iš jų, Marija Magdalena, tapo garsi tarp jūsų kaip mano pasekėja, kuri irgi nebuvo mano atstumta kaip neverta ir amžiams puolusi moteris.
Taip, tas tiesa, aš jai lygiai tokias pačias suteikiau teises, kaip ir bet kuriai kitai pačiai nuoširdžiausiai mano pasekėjai. Bet nė vienam vyrui aš nesuteikiau jokių didesnių teisių, kokias suteikiau ir moteriai. Ir apie Mariją Magdaleną jūs sužinojote ne dėl to, kad ji iš puolusios laisvo elgesio moters tapo mano skaisti pasekėja, nes ji buvo ne vienintelė tokia. Apie ją jūs sužinojote tik dėl to, kad aš ją priėmiau į dvylikos moterų evangelininkių būrį, kuris skelbė mano evangeliją drauge su mano apaštalais ir dar su daugiau kaip penkių dešimčių vyrų evangelininkų būriu. Tais laikais buvo negirdėtas dalykas, kad moteris viešumoje užkalbintų vyrą, o aš jas pakviečiau tapti religinėmis mokytojomis. To dar žydai niekada nebuvo nei girdėję, nei matę. Būtent Marija Magdalena buvo paskirta palaikyti moterų evangelininkių ryšius su tikinčiais tuomet, kada ką nors reikėdavo jiems pasakyti viso šito moterų būrio vardu. Tik dėl to ji tapo labiau žinoma žmonėms, o ne dėl to, kad ji iš laisvo elgesio įtikėjo į Tėvo dangaus karalystę ir buvo išgelbėta. Tai tik sutapimas. Būtent šitos dvylika moterų pačios jai paskyrė tokį savo bendros nuomonės reiškėjos vaidmenį. O tai, kad apie kitas moteris jūs nieko nežinote, tai irgi liudija, kad religijos žmogiškieji lyderiai siekė savo savanaudiškų išskaičiavimų, kad visiškai nutylėjo apie tokį nuostabų jau prieš du tūkstančius metų moterų išlaisvinimą iš tuometinių sustabarėjusių ir kietai apraizgytų rabinų gniaužtų.
Atėjo laikas ir jums išlaisvinti moteris ir religinėse sferose. Jūs kalbate apie moters lygias teises visuomenėje, ginate jų teises šeimoje, gamyboje, politikoje, moksle. Ir tai teisingi žingsniai. Visuomenė negali vystytis, jeigu viena jos dalis negali naudotis tomis pačiomis teisėmis, kaip kita. Tas taikoma ir diskriminacijai lyties požiūriu. Nejaugi net šitame amžiuje jūs ir toliau norite likti tokie, kokie buvo jūsų laukiniai protėviai, atstumdami vieną savo pusę ir uždarydami ją į dvasinį ir visuomeninį narvą. Būtent dėl to, jūs turite pasirūpinti, kad ir moterys galėtų vesti pamaldas bažnyčioje lygiai taip, kaip jas veda ir vyrai.

Nejaugi jūs, dabartiniai religiniai fariziejai, ir toliau norite laikyti save išmintingesniais, aukštesniais už savo neatskiriamą pusę – moteris? Kaip gi jūs galite būti Tėvo sūnūs, tikri ir mylintys sūnūs, jeigu visiškai nesiskaitote su Tėvo dukrų sielų troškimais taip pat skelbti Tėvo žodį iš sakyklų ir nešti Tėvo meilę ir šviesą savo sielos broliams ir seserims tuose pačiuose Tėvo namuose, kuriuose dabar joms tą daryti užgynėte jūs. Ne aš. Jūs tie, kurie taip skrupulingai ginate ritualus ir dogmas, o nematote, kad mane gyvą ir prisikėlusį pažeminate iškeldami patys save net virš Tėvo, kuris myli visus vienodai, ir savo sūnus ir savo dukras. Dėl to ir jūs pamilkite jas lygiai taip, kaip jas mylėjau ir aš, kada buvau žmogiškuoju pavidalu.

Aš irgi susidūriau su milžinišku pasipriešinimu iš fariziejų pusės, kada paskyriau dvylika religinių moterų mokytojų. Jie su tuo niekada nesusitaikė. Jie mane dėl to ir nukryžiavo, kad aš jų išskirtines teises aiškinti Dievą padalinau ir su moterimis. Tai kodėl gi jūs tie, kurie taip uoliai žodžiais vis tvirtinate kitiems sekti manimi, o patys manimi nesekate, kodėl nenorite savo pačių sau prisiskirtų išskirtinių teisių valdyti bažnyčią pasidalinti su savo sielos sesėmis, net ir taip, kaip su jomis šita pačia teise dalinausi aš.

Aš jus mokau tik to, ką jūs esate pajėgūs padaryti patys. Kas jums trukdo, net ir šiandien, atvirai iš savo aukštų postų ir sakyklų paskelbti: „Mūsų sielos sesės turi lygiai tokias pačias teises ir privilegijas tapti kunigėmis, kaip ir mes, vyrai, jau jais tapę“. Kas jums trukdo lygiai taip paskelbti: „Mes norime savo Tėvo namais pasidalinti su kitų mano vardu vadinamų bažnyčių tikinčiaisiais, net kitų religijų tikinčiaisiais“. Baimė? Baimė dėl savo padėties, dėl savo vardo, dėl savo įtakos kitiems, dėl savo ateities?
Tačiau aš jums visiems sakau, ten, kur yra baimė, ten trūksta meilės. Tai ir yra jums atsakymas, ar jūs patys tikite į mane, ar jūs tikite į Tėvą. Tas, kuris yra įtikėjęs į mane, į Tėvą, tas baimės dėl savęs jau nebeturi. Tokį Tėvo vaiką motyvuoja toji pati viduje patiriama meilė. Ir tada ateina vidinis nušvitimas, kad negali būti moteris žemiau už vyrą niekur, tuo pačiu ir religijoje. Tėvas suteikė visiems vieną ir tą pačią laisvą valią. Ir niekas negali jos apriboti. Net ir jūs, dabartiniai fariziejai, sau prisiskirdami teisę valdyti tikinčiuosius, įskaitant ir moteris, ir nesuteikdami joms lygių teisių tapti tokiomis pat kunigėmis, kaip ir jūs.

Jūs atėmėte moterims laisvą valią, kai ją daug anksčiau sugrąžino politikai, kurie patys savęs nelaiko Dievo tarnais ar mano mokiniais, kokiais save laikote jūs. Ir jie, nebūdami tokie dievobaimingi, kokiais save laikote jūs, moterims davė daugiau, sugrąžino tai, kas iš jų buvo atimta - teisę balsuoti ir dalyvauti politikoje lygiomis teisėmis. Ir dabar pažiūrėkite, kiek jau yra moterų, kurios laimi net pačius aukščiausius valstybių postus, kai dalyvauja atviruose rinkimuose. Tačiau jūs tie, kurie save laikote gailestingumo ir teisingumo Viešpaties tarnais, elgiatės daug neteisingiau ir negailestingiau negu tie, kurie neturi jokių sąsajų su Viešpačiu savo tiesioginiuose darbuose.
Dar daugiau, politikai savo kasdienėje veikloje labai dažnai nusigręžia ir išduoda net ir patį Tėvą. Tad kodėl gi jūs tie, kurie turėtumėte šviesti Tėvo šviesa ir skleisti gailestingumą ir meilę, šituos pačius esminius visos kūrinijos gyvybingumo pagrindus paminate ir tuo pačiu sau prisiskiriate teisę pažeisti laisvą valią, suteiktą Tėvo visai kūrinijos šeimai ir kiekvienam jos nariui.

Taip jūs save iškeliate net virš Tėvo.

Manieji mokymai yra lengvi net ir jums tiems, kurie laikotės dabar vien tik negyvų ritualų ir išpažįstate dogmas, jeigu tik nuoširdžiai norite pakeisti save, kad taptumėte geresni. Būtent šitas pats noras tapti geresniu ir yra pats pirmasis, nors ir labai dar silpnas, sielos balso giliai ir tyliai tariamas skaistus Tėvo noras – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš. Ir šitas sielos balsas pajaus, vis daugiau ir daugiau, kad šitie mano mokymai sielą ima jaudinti vis labiau ir labiau, jis pamatys vis gilesnę ir gilesnę tos pačios Tėvo tiesos gelmę, ir pati siela pradės mąstyti vis laisviau ir laisviau. Ir dėl to šitie mano mokymai pradės skverbtis vis giliau ir giliau. Ir jai patiks toks mano mokymų skverbimasis į jos vidų. Ji vis mažiau ir mažiau jaus norą jiems prieštarauti, bet vis daugiau ir daugiau norės jais pasidalinti ir su kitais sielos broliais ir sesėmis. Ir tada pati pradės mąstyti vis laisviau ir skvarbiau. Ir suvoks dar vieną didžiulį laisvos valios suvaržymo aspektą, net ir vyrams.