Dėl to, kad jūsų išmintis yra smukusi, arba teisingiau pasakius, nepakilusi iš viso iš savojo gyvulinio ir savanaudiško aš lygio, tai man nebeliko nieko kito, kaip tik pačiam, kaip Jėzui Kristui, dar kartą kreiptis į jus su savo mokymu ir dar kartą žadinti jūsų sielas, kad apsaugočiau jas nuo skausmo ir ašarų, kurios jus taip baugina ir žudo. Ir kad jas nušluostyčiau jums, o jūs kitiems, tai šitie mano mokymai yra patys svarbiausi, nes tik jų dėka nusiraminsite ir kitus nuraminsite, nes visą aplinką matysite ne savo siauru žvilgsniu, bet daug gilesniu ir skvarbesniu.
Skaitykite ir perduokite kitiems savo sielos broliams ir sesėms, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su jais ir susimąstytų apie savo ikišiolinį gyvenimą ir priimtų, laisva valia, sprendimą iš materialisto tapti Tėvo sūnumi ar dukra ir tuo užsitikrinti ramų ir pilnavertį gyvenimą šitame pasaulyje ir prisikėlimą po jūsų vadinamos materialios mirties. Antro gyvenimo neturėsite ir reinkarnacijos nepatirsite. Įsidėmėkite. Net ir tie mokymai, kuriuos esu perdavęs per kitus žmones, ir kurie užsimena apie reinkarnaciją, tai mano padaryta nuolaida tų žmonių protui, kad jie patys, taip giliai paveikti reinkarnacijos idėjos, nepasimestų ir neatsisakytų kelio pas Tėvą iš viso, jeigu jų dvasinio vystymosi pagrindas jiems bus išmuštas iš po kojų. Ir toji nuolaida mano buvo padaryta kaip kompromisas jums. Ir apie tai jau kalbėjau ir šituose mokymuose. Dabar aš jums dar papildysiu. Tėvui nereikia jūsų begalinio gyvenimų kartojimo mirtingojo pavidalu. Kad ir kiek kartų jums būtų leista gyventi žmogiškuoju pavidalu, jūs vis tiek visų žmogiškųjų patyrimų niekada negalėtumėte sukaupti vien dėl to, kad kitoje kartoje patyrimai yra kitokie ir sprendimai yra taip pat kitokie. Dėl to ir patikrinimas jūsų patyrimų požiūriu yra be prasmės.
Tuo tarpu yra vienas vienintelis patyrimas, kuris ne tik paneigia bet kokios sampratos apie reinkarnacijos realų egzistavimą, bet ir yra teisingas ir teisus jūsų patikrinimas – jūsų, kiekvieno, asmeninis įtikėjimas į Tėvą. Ir jokie kiti jūsų asmeniniai patyrimai, gerų ar blogų darbų, netenka prasmės, jeigu nėra įtikėjimo patyrimo. Šis patyrimas yra vienintelis ir nesikeičiantis per visą amžinybę ir ne tik žmogui, bet ir sielai bei dvasiai. Visada, ir amžinai, įtikėjimas yra toks patyrimas, kurio negali nei nusipirkti, nei išmokti. Jis yra gyvas ryšys su Tėvu. Ir asmeninis. Net ir kolektyvinės maldos metu vis tiek jis išlieka gyvas asmeninis ryšys, kuris pranoksta bet kokius savojo aš iki tol sukauptus patyrimus. Jis yra vidinis bendravimas su Tuo tikruoju ir realiu Kūrėju, kurį ir atrado mirtingasis savo viduje. Štai toks jūsų patyrimas ir yra raktas ir garantija mums tikrinant jūsų apsisprendimą. O ne tai, koks jūs esate geras ar blogas. Tėvas tam ir yra sukūręs mane ir daugybę mano Rojaus Brolių ir Seserų, kad mes jums sukurtume ir visatas ir jus pačius, ir kad parengtume jums kelią pas Jį žengti per įtikėjimą, kuriuo žengsite net ir būdami materialaus žmogaus pavidalu. Ir jums reikia ne klaidžioti, o įtikėti. Reikia tik šito vienintelio jūsų patikrinimo elemento: Ne jūsų patyrimo, bet įtikėjimo.

Tėvas ir aš esame jums parengę daugybę pasaulių, kur jūs ir kaupsite savo patyrimą po prisikėlimo. Ir tas patyrimo kaupimas užims, vien tik kelyje pas Tėvą, milijardus metų. Jūs dar būsite tikrinami, po prisikėlimo, kaip sielos, ir tik tada tapsite amžinomis dvasiomis su tuo pačiu savo aš, kuris šitą kelionę į amžinybę pradeda šiandien žmogiškojo ir gyvulinio aš pasireiškimu.

Kadangi jūs esate tik pačiame pradiniame pasaulyje, tai niekas iš jūsų ir nereikalauja didelių patyrimų. Net ir tai, kad jūs turite daug gyvulinių ydų, tokių kaip pavydas, pyktis, kerštas, neapykanta, baimė, ir panašių, nėra blogai, nes visi šitie neigiami jūsų gyvulinio aš pasireiškimai bus visiškai pakeisti Tėvo meile ilgame kelyje pas Jį. Dėl to ir šiandien, vien tik įtikėjimu, didelę dalį šitų ydų jūs lygiai taip pat ištirpdytumėte. Įtikėjimu ir gyvu ryšiu su Tėvu, o ne įtaigos pratimais ar psichologinėmis treniruotėmis.

Aš jums pasakysiu dar daugiau. Kada pereisite per tūkstančius metų, jūsų laiku matuojant, truksiantį sielos vystymosi etapą, ir kada jau tapsite dvasia, tada jūs su mano visata atsisveikinsite ir žengsite toliau pas Tėvą į kūrinijos centrą – Rojų. O manoji visata yra tik nedidelė dalelė visos ir toliau dar besiplečiančios kūrinijos. Ir už manosios visatos ribų, daug aukštesniu lygiu negu manojoje visatoje jūs vis daugiau ir daugiau įgysite naujų patyrimų ir augsite savo dvasiniu išsivystymu. Nors jau bus praėję milijardai metų nuo tos akimirkos, kada būsite palikę mano visatą. O jūs savo patyrimus vis kaupsite ir kaupsite. Ir vis geriau pažinsite kūriniją, vis labiau atskirsite Tėvą nuo Sūnaus, o Juos abu, nuo Dvasios, nes Juos tris pažinsite kaip atskirus asmenis. Ir tas patyrimas, kurį jūs kaupėte kažkada pradinėje mirtingojo pakopoje šitame mirtingųjų pasaulyje neatrodys didesnis už nematomą dulkelę.
Todėl vien tik iš nežinojimo jūs laikotės reinkarnacijos idėjos, kurios nėra vien dėl tos priežasties, kad Tėvas yra mylintis, o jūsų patyrimui kaupti yra jums parengęs gausybę pasaulių. O tik viename pasaulyje, ir dar pradiniame, sukaupti daug patyrimų tiesiog neįmanoma, kada prieš jus nutiestas kelias per visą kūriniją. Štai dėl ko nebegaišinkite savęs neegzistuojančios reinkarnacijos idėjomis, bet ieškokite gyvo ryšio su Tėvu, kad įtikėtumėte.

Jeigu laikysitės reinkarnacijos nuostatos žmogiškajame gyvenime, rizikuojate, kad patys pasiklysite ir neberasite tikrojo įtikėjimo rakto, kuris atrakina prisikėlimo į aukštesnį egzistencijos lygį duris. O antrojo karto pakartoti savo gyvenimą čia jums tikrai nesuteiksiu. Tam ir šituos mokymus aš jums pateikiu, kad galėtumėte susimąstyti ir apsispręsti.

Gyvenimas šitame pasaulyje jums duotas ne tam, kad jį švaistytumėte ir klaidingai manytumėte, jog dar kartą galėsite nugyventi malonesnį gyvenimą. Jis duotas tam, kad, turėdami laisvą valią, savo gyvenimą, bet kokiame savo išsivystymo lygyje, galėtumėte paversti maloniu jau dabar. Malonumą suteikia Tėvas. Dėl to jūs ir turite įtikėti, kad pajaustumėte, jau dabar, ir jau šito gyvenimo prasmės malonumą. O gyvenimo prasmės malonumas negali būti pajaustas vien tik kuo didesniu patyrimų kaupimu, jeigu nėra įtikėjimo. Ir užtenka vien tik įtikėjimo, kad tas pats sunkus, monotoniškas, ir alinantis gyvenimas įgautų vien tik malonumo prasmę. Vien tik įtikėjimas mirtingajam atveria duris į tokias vidines ir išorines aukštumas, apie kokias jis anksčiau net ir nepagalvojo. O aš dabar jums sakau, jog tas pats įtikėjimas atveria duris ir pas mane. Nes pas Tėvą niekaip nenueisite kitaip, kaip tik per mane. Dėl to įtikėdami į Tėvą, jūs taip pat įtikite ir į mane, kaip Jo Sūnų ir jūsų visų vyresnįjį Brolį. Dėl to jūs žinote, jog mylinčioje šeimoje, vyresnysis brolis visada rūpinasi jaunesniaisiais savo broliais ir sesėmis. O Tėvo dieviškoje šeimoje šitas rūpinimasis pranoksta bet kokios žemiškosios šeimos mylinčio brolio rūpinimąsi savo jaunesniaisiais broliais ir sesėmis.
Tėvas ir aš esame viena. Štai dėl ko, vis labiau įtikėdami į Tėvą, jūs vis daugiau pasitikėsite ne tik Juo, bet ir manimi. Jūs visi pradėsite patirti ir mano paramą jums, kiekvienam, nes Tėvas man pavedė rūpintis jumis visais ir kiekvienu atskirai. Dėl to Tėvo ir mano rūpinimasis jumis yra vienas rūpinimasis. Nėra taip, kad Tėvas jumis rūpinasi daugiau, o aš mažiau. Aš jumis rūpinuosi taip, kaip jumis rūpinasi Tėvas, nes Jis man atidavė visą visatą, kad joje valdyčiau taip, kaip Jis ją valdytų, jeigu asmeniškai būtų ne Rojuje, o mano visatoje. Dėl to Tėvo ir mano rūpinimasis jumis yra vienas ir tas pats rūpinimasis.