Urantija > Kalbu Jums Vėl > 14. Nereikia bijoti mirties >

14. Nereikia bijoti mirties

Kas bebūtų atsitikę malonaus, ar nemalonaus, niekada nesistenkite nuo vaiko slėpti, kad vaikas būtų tariamai apsaugotas nuo jam nereikalingos kančios ir skausmo. Vaikui būtina aiškinti gyvenimą jam suprantama kalba ir jam leisti gyventi šitą gyvenimą, koks tinkamas jo suvokimui. O kad tas suvokimas plėstųsi, tam tėvai ir reikalingi. Su meile ir nuoširdžiai auginamas vaikas pradės pateikti tokius klausimus, kurie anksčiau ar vėliau atves ir prie tokio klausimo, į kurį nedrįsta atsakyti ir patys tėvai: Kodėl senelė ar senelis numirė? O ką gali jam paaiškinti tėvai, jeigu jie patys nežino, kodėl senelis ar senelė numirė? Kodėl žmogus miršta? Ir tuomet stengiamasi vaikus apsaugoti, ir labai iškreiptai apsaugoti, nuo visų tokių reiškinių, kurie pačių tėvų supratimu yra skausmingi ir kankinantys net ir juos, o ką jau kalbėti apie jų mylimą vaikelį.

Tai pati didžiausia klaida, kurią dabar daro išsivysčiusi, materialiu pagrindu, žmonija. Niekas niekada negali išvengti materialios mirties patyrimo. Dėl to būtina žinoti jos prasmę ir tikslą. Būtent dėl šito didesnio žmogaus apšvietimo aš ir buvau atėjęs į šitą nuostabų jūsų pasaulį prieš du tūkstančius metų, kad žmones apšviesčiau ir nuraminčiau, o ne atpirkčiau žmonių nuodėmes ir išgąsdinčiau juos, matančius, kaip mane nukankina manieji mylimi tvariniai – mano sielos broliai. Aš atėjau į šitą pasaulį atnešti šviesą, atnešti šviesą apie visų Šviesų Šaltinį ir Centrą, kurį jūs vadinate Dievu, ir kurį žydai mano laikais vadino Jahve arba Izraelio Dievu, Izraelio Tėvu. Aš atėjau į šitą pasaulį, kad tuometinėje aplinkoje ir tuometiniams žmonėms aiškinčiau, kad šitas pats Jahvė, šitas pats Izraelio Dievas, Izraelio Tėvas yra kiekvieno Tėvas, mylintis Tėvas, ir nebaudžiantis Tėvas. Jis neturi sielas kankinančio pragaro. Ir mirtis nėra bauginanti žmogaus pabaiga, o tik pati pradžia į realią amžinybę.
Tačiau mane pakoregavo žydų tuometinės sampratos. Žydų tėvai ir motinos, nors ir mylėjo savo vaikus taip, kaip niekur kitur pasaulyje jų taip nemylėjo, jie šeimos gyvenimą vertino taip išaukštintai, kaip jo nevertino niekur kitur, tuo metu, bet net ir žydai mirties bijojo ir liejo ašaras, kada ji aplankydavo jų šeimas. Aš norėjau jiems suteikti didesnę šviesą ir parodyti kelią, kaip ją pasiekti. Bet tuo metu vyravę ritualai sugebėjo žydų sąmonę tiek apvaldyti ir pajungti, per kartų kartas, kad manoji šviesa juos gąsdino ir verte paklusti rabinų ir fariziejų sugalvotiems negyviems ritualams, o ne mano atneštai išlaisvinančiai gerajai naujienai – Dievo Tėvystei ir žmonių brolystei.

Ir šitoji ritualų suvaržymų tamsa ir vergavimas jiems ir dabartinėms šeimoms – jau dvidešimt pirmajame amžiuje – neleidžia pajausti manosios evangelijos – Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės – išlaisvinančio poveikio. O be jo neįmanoma net ir mylintiems tėvams išauginti laisvus ir mylinčius savo vaikus, kurie toliau patys augintų savo vaikus su meile ir gailestingumu kaip vieno Tėvo vaikus ir visus tarpusavyje kaip sielos brolius ir seseris. Be šitokio auklėjimo niekada neįsigalės taika ir ramybė jūsų tokiame nuostabiame pasaulyje. Ir niekada žmogus neišsivaduos iš mirties baimės.

Dėl to, kad jūs galėtumėte patirti dvasinės laisvės pojūtį, kad patys įsitikintumėte, jog gyvenimas turi būti gyvenamas tikroviškai ir tikrovėje, o ne pramanytai ir iliuzijoje, aš jums ir perteikiu šitą daug gilesnę ir labiau išplėstą tikrovės sampratą. Šitokiai sampratai didelė jūsų dalis yra pasirengusi, tik ji nežino, kur semtis tokios didesnės išminties. Šitoji knyga ir bus tas laiptelis, kuris jus nuves į tokį nuostabų patyrimą, kad patys pradėsite patirti manųjų žodžių tikrovę. Ir tik tada pajusite, kad anksčiau jus įkalinusios dogmos ir ritualai išnyko kaip nepermatomas rūkas, ką tik dar visiškai dengęs jus supančią tikrovę. Dabar jūs patys praregėję, pajusite laisvės ir erdvės poveikį jūsų sielai. Ir tas patyrimas jums leis suvokti, kad mirties nėra. Dėl to nėra ir reikalo nuo jos saugoti savo vaikus, bijant apie senelio ar senelės mirtį aiškinti savo mylimam mažyliui.
Tačiau iš pradžių jūs turite patys sužinoti, kad mirties nėra. Yra tik žmonių neišmanymas ir nenoras daugiau sužinoti, kas gi yra tikrovė.

Tam, kad sužinotumėte, kas yra Tikrovė, aš jus ir kviečiu pakeliauti su manimi taip, kaip ir mane į savo išvykas po Nazareto apylinkes pasiimdavo mano tėvas ir man aiškindavo, ką gi mes matydavome nuo tos aukštos kalvos.