25. Ėjimas su Jonu Krikštytoju link kalno

Kada po pakrikštijimo aš išėjau į kalnus, mane lydėjo iki kalno papėdės Jonas Krikštytojas. Aš su juo nieko nekalbėjau, nieko jam nesakiau, nors jis man pirmą kartą papasakojo apie tai, kad jo motina iš mano motinos, iš Marijos, buvo sužinojusi, kad aš esu Mesijas, kad mano misija yra labai aukšta ir svarbi visiems, ir kad jis buvo savo motinai pasižadėjęs apie tokią misiją man nieko nepasakoti, ir duoto pažado laikėsi. Bet dabar jis savo viduje pajuto, kad atėjo metas, jog apie tai sužinočiau ir aš. Jis negalėjo paaiškinti, kokia jėga jį pastūmėjo atskleisti šitą pačią ilgus metus saugomą paslaptį.
Aš ėjau ir vis mąsčiau apie tai, kad ir man ką tik buvo parodytas vaizdinys, kaip aš atrodžiau iki atėjimo į šitą žemesnį lygį. Ir net toks vaizdinys, kas manęs laukia po misijos užbaigimo ir sugrįžimo pas Viso Izraelio Tėvą, ir mano, visų mūsų, Tėvą. Ir kaip tik šituo manųjų svarstymų savo viduje metu, mums žingsniuojant link kalnų, Jonas man irgi pasakojo apie jam iki šiol nesuprantamą mano misiją, Mesijo misiją tarp žydų.
Aš nieko Jonui neaiškinau, nes suvokiau, kaip tai jam būtų sunku suvokti, ką aš mačiau. Kaip aš jam būčiau galėjęs išaiškinti, kad nesu Mesijas, o jis taip visą tą ilgą laiką puoselėjo mintis, kad grindžia kelią Mesijui, kuris įkurs naują Dievo karalystę. Kaip aš jam būčiau išaiškinęs, kad jis pajėgtų suvokti, kad manoji misija yra savo paties dabar iš aukštų sąmonės energetinių informacinių virpesių nužemintą sąmonę vėl sugrąžinti į aukštesnius sąmonės virpesius savuoju patyrimu. Ir šitoji misija jau yra įgyvendinta. Manoji misija jau yra užbaigta. Toliau jau viskas priklauso nuo mano asmeninės ir laisvos valios.

Aš ėjau paskendęs savo giliuose apmąstymuose. Ir jaučiau, giliai viduje, kad dabar einu vedamas Tėvo iš vidaus, kad pabūčiau vienas, kad pabendraučiau su Juo niekieno netrukdomas, kad pats pasikalbėčiau su savimi, ką man daryti toliau. Dabar viskas priklausė tik nuo mano laisvanoriško sprendimo.

Jonas, matydamas, kad aš visiškai nereaguoju į jo žodžius, net į jo klausimus, ką jam daryti, ar ir toliau krikštyti žmones ir skelbti, kad dangaus karalystė arti, po truputį ėmė atsilikti nuo manęs. Ir matydamas, kad aš ir toliau žingsniuoju į kalnus, sugrįžo prie upės.