Tai, ką aš jums perteikiu dabar, turės didžiulės įtakos kiekvieno iš jūsų gyvenimui, jeigu tik jūs, kiekvienas, atsiversite man ir visų mūsų Tėvui visa savo širdimi-siela.

Labai dažnai jūs painiojate sielą-širdį ir protą, manydami, kad žmogus, atsisakęs savojo proto vedimo ir atsidavęs širdies, arba sielos, vadovavimui tampa neprotingu. Jūs imate tuščiai švaistyti energiją ir įrodinėti, kad žmogaus protas yra pats svarbiausias normalaus žmogaus savojo aš komponentas, kad be proto jis nebetenka savosios asmenybės kasdienio ir normalaus pasireiškimo.

Jūs turite atskirti du esminius dalykus – proto netekimą ligos ar nepaprasto gyvenimo sukrėtimo atveju, ir žmogiškojo proto pakeitimą aukštesniu sielos-širdies vadovavimu. Kada jūs atsiduodate aukštesniam vedimui už savo gyvulinio ir genetinio paveldėjimo protą, tada jūsų protas įgauna daug gilesnių ir skvarbesnių aspektų, kurių gyvulinis žmogaus protas iš viso neturi. Jūs tampate dar protingesni negu buvote iki tol, nors jokių knygų neskaitėte, kaip savo protą lavinti. Tiesiog jūs, kiekvienas, patys atsivėrę Tėvui ir dar labiau užmezgę gyvą ryšį su gyvuoju Tėvu, esančiu jau dabar jūsų, kiekvieno, viduje, jūs ir atveriate daug aukštesnius savojo proto imlumo virpesius, kurie gali iš gilesniuose pasąmonės ir viršsąmonės kloduose esamų Tėvo dvasios, Minties Derintojo, jums perduodamų, skleidžiamų paties aukščiausiojo dažnumo virpesių, pasiimti vis didesnį ir didesnį kiekį ir vis išmintingesnės ir išmintingesnės informacijos. O pasinaudodami šita informacija, jūs pradedate gyventi daug ramesnį gyvenimą, o tuo pačiu nebe taip lėkdami šitose gyvenimo lenktynėse, kuriose iki tol tempą jums diktavo jūsų gyvulinio genetinio paveldėjimo protas. Jūs imate daug daugiau pastebėti aplinkoje tokių dalykų, kurių anksčiau jūsų akis nematydavo, nes jūsų gyvulinio genetinio palikimo arba paveldėjimo protas savo žvilgsnį buvo nukreipęs tik į ateitį, tik į tikslą, tik į troškimus ir svajones, neturėdamas tam nei laiko, nei noro, nei suformuoto įpročio atsiduoti dabarties akimirkos grožiui ir mėgautis jos procesu.
Kiek jūs galėtumėte pamatyti grožio, jeigu visą laiką skristumėte vien tik lėktuvu? Ir kiek daugiau įvairovės jūs pastebite važiuodami automobiliu arba traukiniu. Tačiau, jeigu automobilis lekia labai dideliu greičiu, ar ilgai jums pavyks džiaugtis tokiu grožiu, kurio iš arčiau akys negali pastebėti, nes automobilis jau nulėkė pro tą netoli esantį grožį? O važiuodami dviračiu jūs galite dar daugiau mėgautis netoli esančiomis grožio pasireiškimo spalvomis ir niuansais? Tačiau visą laiką net ir dviračiu važiuodami, pajausite, kad ir šitas greitis yra per didelis, jeigu norite aplinkos grožį pajausti su jo visais niuansais. Tada geriausia pasirinkti pėsčiojo žingsnį ir mėgautis ne tik pačiu grožiu, bet ir jausti jo ritmą, o kartas nuo karto sustojant, net pačiam įsijungti į to grožio kūrimą pastiprinant ir paguodžiant pasimetusį šitame grožio kelyje kurį nors keleivį, su kuriuo ką tik užmezgėte pokalbį.

Grožis – tai ne tik pro akis pralekiančio peizažo vaizdas, bet ir žmogus, esantis tame peizaže, kaip neatskiriama nuo jo dalis. Grožis – tai jūsų asmeninis potėpis savo asmeniniu veiksmu skleidžiant meilę ir gėrį visiems, bet ypač tiems, kurie to grožio ne tik nemato, bet ir nenori, kol kas, matyti. Ir būtent tada, kada atsiveria žmogaus siela, kada širdis prabyla, tada to paties žmogaus protas tampa toks jautrus ir skvarbus grožio pažeidimams, kad jis netrukus pamato, kur reikalingos jos asmeninės pastangos to sujaukto grožio sugrąžinimui į normalią padėtį. Tai būtų panašu į nutapyto gražaus paveikslo nutrintų, nusidėvėjusių ir išblukusių spalvų, ar net visiškai suplėšytos vietos restauravimą į tikrąją gyvojo grožio paveikslo būseną. Jeigu kas nors ką nors įžeidė, jeigu kas nors ką nors savo neišmanančiu gyvuliniu ir iš genų paveldėtu protu vadovaudamasis padarė netinkamą veiksmą, sudarkydamas tą grožio paveikslą, tai dvasiškai pabudęs sielos-širdies vedamas žmogaus daug jautresnis ir giliau mąstantis protas suras būdą, kaip tą epizodą panaudoti visų labui, ir savojo aš charakterio augimo labui, jeigu ne tiesiogiai įsikišdamas, priklausomai nuo aplinkybių, tai bent pasimelsdamas už tą gyvojo grožio pažeidėją ir sudarkytoją, ir pasiųsdamas jam savuosius Tėvo meilės virpesius.

Ir būtent toks sielos-širdies veiksmas demonstruoja vieną ir labai svarbų aspektą – tuo metu jūsų gyvulinio genetinio paveldėjimo protas prilygo mano protui, kuriuo aš vadovavausi, kada prieš du tūkstančius metų gyvenau tarp jūsų. Ir jūs šitaip elgdamiesi vis daugiau ir daugiau artėjate prie manojo tuometinio proto lygio.

Dar daugiau jums pasakysiu. Jeigu nuoširdžioje maldoje, bendraudami tiek su Tėvu, tiek su manimi, jūs melsite, kad galėtumėte savo gyvulinį genetinio paveldėjimo protą pakeisti mano tuometiniu protu, tokį protą ir gausite. Jūsų siela sužydės, jūsų jausmai pasieks neišpasakytai aukštų dvasinių virpesių lygį, o jūsų buvęs gyvulinis iš genų paveldėtas protas visiškai bus pakeistas mano tuometiniu protu. Ir tai yra realus pakeitimas. Ir jūs elgsitės panašiose situacijose, kokiose buvau atsidūręs aš, lygiai taip, kaip elgiausi aš. Jūs verksite, kaip aš verkiau, būdamas tvirtas ir visiškai suaugęs ir sveiko proto vyras, matydamas mano sielos brolių ir seserų piktavališkumą, dvasinį tamsumą, ir visišką nenorą nors menkiausią žingsnį žengti pas Tėvą, atveriant ne savo burną gražiais žodžiais ir rankas puošniems ir tuštiems ritualams, bet savo sielas. Ir verks jūsų, kiekvieno siela, matydama tokį vaikišką užsispyrimą ir baimę. Verks lygiai taip ir matydama grožį, tokį grožį, kuris bus sukurtas gražios minties, gražaus ir tyro veiksmo, gražios ir skaisčios kaip kūdikio vibracijos, kuri bus kieno nors paskleista į aplinką iš pabudusios sielos.

Tvirtai įsidėmėkite, visos tokios ašaros nėra nei silpnumo požymis, nei susijaudinimo iš sentimentalumo ar iš pykčio požymis, tai jūsų, kiekvieno, sielos-širdies proto skaistinimo procesas. Ir kuo šitoks sielos skaistinimas gilės ir plėsis, tuo ji vis labiau ir labiau skleisis, ir tuo labiau taps jautresnė grožiui ir jo pažeidimams. Ir sureaguos skaistinimo ašaromis.

Tačiau veikdama, ji visada bus išmintingesnė ir toli žvelgianti, matydama savo pačios veiksmo toli siekiančias pasekmes net visoje kūrinijoje, ne tik atskirame epizode, kuriame ji veikia ryžtingai.

Tiems iš jūsų, kurie tokių patyrimų dar nepažino, arba kurie jau su jais susidūrė, ir galbūt net išsigando, pasimetė, ar tik nesusimaišė jiems protas, kad jie nebežino, kas su jais čia vyksta, aš tvirtai sakau: Džiaukitės tokiomis mano ašaromis, kurios skaistina jūsų sielą. Tik jos ir leidžia užmegzti kietą kaip titnagą ryšį su Tėvu, kuris yra tuo pačiu ir minkštas kaip vaškas savo turiniu. Jūsų siela tampa jautri savo viduje ir tuo pačiu ryžtinga ir drąsi veikdama išorėje. Ir visą laiką ji lieka išmintinga, nes išminties semiasi iš Tėvo, ir savo gyvulinio genetinio paveldėjimo protą vis labiau ir labiau keičia į mano gyvą ir dvasinį protą.