Jums būtina suvokti vieną svarbiausių dalykų – niekada niekuo netikėti vien tik dėl to, kad šitą sako jūsų draugas ar mokytojas, jeigu šito mokymo negalite pajausti savo atsivėrusia siela. Jūs turite žinoti, kad nė vienas jūsų dvasinis mokytojas niekada nepasakys tokios tiesos dalies, kuri būtų nepriimtina jūsų sielai. Jeigu toji tiesos dalis, kurią jūs girdite iš savo mokytojo, jūsų atsivėrusiai sielai yra priimtina, tuomet tas dvasinis mokytojas suteikia jums tokią dvasinio mokymo visumos dalį, kuri yra priimtina jūsų tuometinei sielos išsivystymo pakopai.
Jeigu tame dvasiniame mokyme kam nors jūsų nuoširdžiai atverta siela prieštarauja, tai reiškia, kad jūsų sielai toks mokymas yra per gilus arba jau per seklus. Ir vienu ir kitu atveju ji jaus ne giluminę palaimą, kad patiria tai, ką girdi ar skaito ir tuo pačiu pritaria tam mokymui, bet vienu atveju jaus nerimą ir net pasipriešinimą tokiam mokymui, o kitu atveju, matys, kad tą mokymo dalį ji jau kažkada, galbūt, ir pati buvo patyrusi. Tačiau bet kuriuo atveju, kiekviename dvasiniame mokyme yra nemažai dvasinio sąlyčio taškų. Tuomet vertingiausia būtų esamus sąlyčio taškus įsidėmėti, o tai, kas išsiskiria viename ar kitame dvasiniame mokyme palikti iki tol, kol jūsų kelyje bus naujas dvasinis mokytojas, kad paaiškintų.

Dėl to jūs niekada neskubėkite kategoriškai atmesti kokio nors dvasinio mokymo vien tik dėl to, kad jis neatitinka jūsų dabartinių nuostatų. Tačiau vis tik tam, kad galėtumėte nors kiek patys nusiraminti ir kitiems paaiškinti, visus mokymus pamėginkite vertinti vienu ir tuo pačiu matu – ar jis atitinka Tėvo meilės įstatymą, kuris niekada nieko neprievartauja, nieko nebaugina, vien tik dalina gėrį, ir ragina apsispręsti laisva valia žengti pas mylintį, bet ne baudžiantį ar kankinantį Tėvą, į amžinybę, kuri yra reali, o ne išgalvota iliuzija.

Ir gerai įsidėmėkite, gyvą dvasinį mokymą galima patirti, o tuo pačiu ir patikrinti, kiek jis yra pritaikomas kasdieniame gyvenime. Net ir dabartiniame jūsų gyvenimo tarpsnyje, jūs galite patirti, realiai patirti, kiek bus geresnis gyvenimas po prisikėlimo iš jūsų vadinamos mirties miego. Kada tik jūs pradedate palaikyti gyvą ryšį su Tėvu, atradę Jį savo viduje, jam atsiverdami vis daugiau ir daugiau, tada jūsų tikrasis aš per vis stiprėjančią sielą, ima jausti palaimą ir didžiulį troškimą dar labiau susilieti su Tėvu, dar labiau atsiduoti Jam darant vien tik gerus darbus visiems, štai toks pojūtis ir yra tas išankstinis pomirtinio gyvenimo paragavimas, koks jis palaimingas bus po prisikėlimo. Ir šitos palaimos negali patirti net ir dvi sielos vienodai. Kiekviena iš jų turės skirtingą patyrimą, nes jų ryšys su Tėvu yra skirtingas ir pojūtis yra skirtingas. Tačiau net ir sau pati siela negali paaiškinti, koks yra tas malonus pojūtis, nes tokiai išraiškai neužtenka dabartinių išraiškos priemonių. Tačiau patyrimas pasako daugiau negu tą galėtų paaiškinti bet kokios kitos priemonės net ir tai pačiai sielai.

Štai tuomet ir galima patirti ir paties to dvasinio mokymo, kuris aiškina apie Tėvą ir amžiną gyvenimą su Juo, Jame, ir Jį patiriant savo viduje, teisingumą, kiek šiandien žmogus yra pajėgus jį patikrinti net ir žvelgiant į savo paties ateitį po prisikėlimo, jau nekalbant apie tas mokymo vietas, kurios kalba apie kasdienio dabartinio gyvenimo patyrimus, kurie prieinami kiekvienam, besivadovaujančiam tokiu mokymu.

Šitą aš jums aiškinu dar ir dėl to, kad jūs ir patys galėtumėte nustatyti, kokio dvasinio mokymo lygio trokšta jūsų siela, ko ji siekia, kiek ji yra išsilaisvinusi iš ją valdančio materialaus mirtingojo proto, ir kiek ji pati savo aukštesniu protu įtakoja savo žemesniojo mirtingojo aš dabartinio materialaus proto sprendimus ir veiksmus.

Visada mokymasis ir mokymas yra džiaugsmingas ir sielai teikiantis palaimą procesas. Jis niekada nebūna varginantis, nors ir reikalauja energijos panaudojimo ir asmeninių pastangų. Mokymas visada yra nukreiptas į savojo aš turtinimą visumos labui, tuo pačiu ir to paties individo labui, nes tik turtėjantis individas gali geriau atsiverti Tėvui ir bendrauti su Juo ne iš baimės, o iš meilės.
Todėl ir mano mokymas yra skirtas tam, kad jūs turtėtumėte ir pajustumėte Tėvui meilę, kuri yra persmelkianti viską ir visus. Ir tik patirdami šituos pačius Tėvo meilės virpesius ir jūs, kiekvienas, turtėjate. Turtėjate Jo meile tiek, kad pradedate ja dalintis su kitais, nes toks yra jūsų realus šito dvasinio ir amžino meilės turto poveikis jūsų sielai – dalinantis ja turtinti ir kitus savo sielos brolius ir seseris. Ir ne tik aplinkui, bet ir visoje kūrinijoje. Dėl to aš jus mokau, kad brolystės ryšys yra taip pat patiriamas. Ir šitas patyrimas jus taip pat suartina vieną su kitu per Tėvo meilę, kurią patiria atsivėrusios sielos.

Savo mokymu aš neslepiu nuo jūsų nieko. Aš jus tik kviečiu ir raginu jo ragauti, kad pajustumėte tą skonį, apie kurį ir kalba mano mokymas.