Kada aš gyvenau jūsų planetoje prieš du tūkstančius metų, tada nieko nežinojau apie prisikėlimą, kol pats neužmezgiau gyvo ryšio su Tėvu. Iki to laiko mane vis kankino klausimas, kas atsitinka, kada žmogus miršta. Ir kodėl jis miršta? Kam reikalinga tokia žmogaus gyvenimo pabaiga? Kodėl mylimi žmonės turi mirti? Kodėl Dievas, kurį visi vadino Jahve, negali pasigailėti, kad pratęstų gyvenimą? Koks gyvenimas turi vertės – pilnas turtų ar tikėjimo?
Ir tiktai užmezgęs gyvą bendravimą su Tėvo dvasia, kuri gyveno ir mano prote, kaip dabar gyvena ir jūsų, aš pradėjau gauti paaiškinimus. Ir tik tada, po truputėlį, ėmiau suvokti, kad Tėvas ir yra numatęs prisikėlimą vien tik iš meilės, kad mes čia neužsibūtume ilgai, nes tai tik pati pradžių pradžia, šitas materialus gyvenimo blyksnis. Ir jo visiškai pakanka, kad kiekvienas apsispręstų, ar nori eiti pas Tėvą, ar įtikėjimas pasiektas tokio lygio, kad tas noras eiti pas Tėvą pradeda keisti to žmogaus gyvenimo žingsnius ir sprendimus taip, kad jis tampa geresnis, gailestingesnis, ir teisingesnis kitiems. Ir toks įtikėjimas leidžia tam žmogui pradėti jausti didesnę jėgą, esančią jo paties viduje. Ir tos vidinės jėgos veikimas praplečia ir paties žmogaus aplinkos suvokimą ir sustiprina jo žinojimą, kad šitas gyvenimas nėra vienintelis, kad materialaus kūno mirtis yra tikrai ne pabaiga. Ir tas jausmas vis auga ir gilėja, kad po mirties yra kitoks gyvenimas, kad yra išlikimas.

Labai svarbus gyvenimo aspektas yra jūsų kūdikių ir vaikų auklėjimas, pagrįstas Tėvo meilės virpesiais, o ne jūsų savanaudiška ir savininkiška meile savo vaikui, kaip daiktui, o ne kaip žmogui-asmenybei, turinčiai iš Tėvo laisvą valią. Lygiai tokią pačią, kokią turite ir jūs tėvai. Jūs neturite laikyti savo kūdikio, kurį laikote ant rankų, kurį maitinate krūtimi, savo nuosavybe. Jūs laikote ant rankų, jūs maitinate krūtimi naują, tik ką gimusį, Tėvo sūnų ar dukrą. Lygiai tokį, kokie esate ir patys. Jūs niekuo nesiskiriate, išskyrus tai, kad tarp jūsų yra įsiterpę tie metai, kurie skiria jūsų gimimą ir šio Tėvo vaiko gimimą, ir tas patyrimas, kurį jūs jau sukaupėte. Tačiau tai labai trumpas blyksnis, kad iš tikrųjų jus paverstų kitokiais. Tas laiko intervalas labai greitai praeis ir vaiko patyrimas pranoks ir jūsų patyrimą, jeigu prie šito jūs prisidėsite visa savo siela.
Dėl to jūs, tėvas ir motina, dar laukdami kūdikio, turite savo meilę Tėvui ir visai aplinkai pajausti savo pačių viduje. O ją pajausti galite tik tada, kada Tėvą atrasite savo viduje. Dėl to tik atradę Tėvą jūs jau lauksite kūdikio apimti Tėvo meilės virpesių ir tuos pačius virpesius iš Tėvo patirdami kiekvienas savo viduje. Dar laimingesni tėvai yra tie, kurie net prieš sutikdami vienas kitą ir prieš susituokdami jau buvo atradę Tėvą savo viduje. Tada jų tarpusavio meilė nuo pat susitikimo pradžios turėjo neišardomą grandį – gyvą Tėvo meilę, patiriamą jų abiejų viduje ir vieno kitam. Ir šitokia pora iš tikrųjų susituokia Tėvo meilės vedama, o ne materialaus išskaičiavimo ar lytinio potraukio vienas kitam vedama. Ir būtent tokia pora jau kurdama naują kūdikį, kuria jį su Tėvu, pasikviesdama savo meilės virpesiais Tėvą, dalyvauti tokiame naujo Tėvo vaiko kūrybos veiksme kaip bendrakūrėją. Ir jie jaučia šitokią papildomą gyvybinę energiją, sklindančią iš Tėvo, paties lytinio meilės ryšio metu, kuriame iš tiesų ir dalyvauja pats Tėvas, su meile pakviestas būsimųjų kūdikio tėvų. Ir tai yra garantija to, kad naujo Tėvo sūnaus ar dukros vystymasis nuo pat pirmosios akimirkos vyks sklandžiai ir be komplikacijų. Ir kūdikis gims sveikas, stiprus, ir gyvybingas.
Ir būtent tai yra apsprendžiama tėvų meilės virpesių, kurie ateina iš Tėvo per Jo dvasią, Minties Derintoją, nuolatinis skleidimas tiek vieno kitam, tiek besivystančiam embrionui motinos įsčiose, tiek visai aplinkai, tiek pačiam Tėvui, tiek visai kūrinijai. Ir visa kūrinija lygiai taip saugo ir globoja tokį naują vaisių, kad jis gimtų, kaip naujas visos kūrinijos narys. Fizinis narys, kuris vėliau, savo tėvų auklėjimo dėka, taps sąmoningu dvasiniu nariu, nors dar tebebus materialiame pavidale.

Motina, po kūdikio gimimo, neturėtų su kūdikiu skirtis. Tėvas irgi turi stengtis būti greta jo kiek įmanoma, pagal sąlygas, kuo daugiau. Nes jūs turite žinoti, kad kūdikį maitina ne tik motinos pienas, kurį jį duoda su meile, bet ir tėvo meilės virpesiai, kurie yra gyvi ir tikri. Dėl to, pirmiausia, ko tėvas turi atsisakyti, po kūdikio gimimo, tai bet kokių alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimo, jau nekalbant apie dar stipresnes narkotines priemones. Visos šitos svaiginančios medžiagos, o iš tikrųjų slopinančios smegenų veiklą, labai smarkiai žemina tėvo vidinius energetinius virpesius ir tai taip pat slopina kūdikio energetinius virpesius, aukštesnius slopina žemesniais. O tai ypač svarbu, nes kuo žemesni virpesiai yra tokiame gležname organizme, tuo labiau jis bus linkęs į susirgimus, net pačius menkiausius.
Štai kodėl būtinas ir tėvo dalyvavimas, pradedant gimdymu ir baigiant auklėjimu, kad jis savo meilės virpesius galėtų perteikti tiek motinai, tiek kūdikiui, ir tuo tiesiogiai prisidėtų prie sveiko kūdikio gimimo, kuris būtų kuo mažiau skausmingas, ir net visai be skausmo.

Tai priklauso nuo motinos ir tėvo įtikėjimo laipsnio. Ir, net dabar, įtikėjusi motina gali gimdyti be fizinio skausmo, kada Tėvo meilės virpesiai ir atsidavimas Jam visą fizinį skausmą gerte sugeria ir ištirpina. O prie to gali prisidėti ir vyras-tėvas.

Tik ką gimusiam kūdikiui pati nuostabiausia dieta yra motinos meilė ir šiluma, kaip ir tėvo meilės virpesiai. Ir motinos pienas turi ne tik maistines medžiagas, bet taip pat ir atitinkamą skonį. Ir kuo jame daugiau Tėvo meilės virpesių, tuo malonesnio skonio motinos pienas. Tačiau šitą skonį jūs galite sugadinti, jeigu jūs patys nejausite Tėvo meilės ir maitinsitės tokiu maistu, kuris reikalauja kito organizmo mirties. Todėl net ir jūsų meilės virpesiai, sklindantys iš vidaus, nesuteiks malonaus skonio motinos pienui, jeigu jos maistas bus gyvulinis. Tuo labiau, kad toks maistas yra kenksmingas ir pačios motinos organizmui.
Būtent dėl to yra labai svarbus įtikėjimas, malda, ir gyvas ryšys su Tėvu, kad jūs pradėtumėte į viską žvelgti kaip į sistemą. Dar daugiau, jūs turėtumėte suvokti, kad toji sistema tikrai veikia remdamasi priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniu, ir jūs šito nei pakeisti, nei panaikinti negalite. Niekas jo veikimo panaikinti ar sustabdyti negali išskyrus Kūrėjus. Tačiau jų toks savavalis įsikišimas taip pat turėtų pasekmių visai kūrinijai. Ir tik gimę iš dvasios, tiktai patys pradėję jausti gyvą Tėvo meilę visai aplinkai, jūs nebegalėsite ir toliau ramiai vartoti tokį maistą, kuris reikalauja kito gyvūno gyvybės. Todėl jūsų maistas pasikeis į augalinį, o tuo pačiu ir į sveikesnį. Tik augalinį maistą jūs turite valgyti įvairų. Tik taip jūs palaikysite savo organizmą sveiką. Dėl to stenkitės valgyti žalias, ne virtas daržoves, žalius vaisius, riešutus, kruopas išbrinkykite. Kad būtų minkštesnės, galite jas sutrinti trintuvėje ir užplikyti karštu vandeniu, o tada palaikykite, kad išbrinktų. Nebijokite žalio ir nevirto maisto. Tik jame yra visi vitaminai taip reikalingi jūsų organizmui. Ir jie visi pateks ir į motinos pieną, kad juos visus gautų ir kūdikio organizmas. Ir vitaminus, ir mineralus. Vartokite jūros druską ir gerkite paprastą vandenį. Ir tik su meile Tėvui jūs ir galėsite šitaip maitintis.

Žinokite, jūs savo mitybą tiek iškreipėte, tiek išplėtėte, kad patys pasimetėte. Ko jums reikia, nebežinote visiškai. Net ir tie, kurie mėginate kitiems nustatinėti maitinimosi kryptis. O jums, kiekvienam, reikia labai nedaug ir labai paprasto, bet gyvo, žalio, nevirto, ne kepto, ne troškinto maisto.

Tačiau Tėvas maitina ne tik materialiu maistu. Jis maitina jus savo meile. Dėl to visada prieš valgydami pasimelskite ir šita savo malda jūs ir atsiversite Jam, kad pajaustumėte Jo meilės energetinių virpesių maitinimą. Ir visa tai pajaus ir kūdikis, tiek iš motinos pieno, tiek iš jūsų sklindančių Tėvo meilės virpesių. Ir jūs patys stebėsitės, kaip jis auga stiprus ir sveikas. Ir dar daugiau. Auga tarsi pats savaime, jūsų visiškai nevargindamas savo verksmu, nes jis pats labai anksti bus savarankiškas ir pats pasiprašys valgyti. Jūs, motinos, labai greitai pastebėsite jo prašymą. Bet tai nebus verksmas. Tai bus siekimas jūsų krūties, tai bus siekimas jūsų. Jūs su juo bendrausite visą laiką ir jausite jo virpesius. Ir savuosius perteiksite. Ir toks abipusis nematomas ryšys, bet gyvas ryšys, leis jums labai greitai vienam kitą suprasti labai gerai ir labai subtiliai.