Dėl to jūs vis labiau turite susimąstyti, kad aš prieš du tūkstančius metų pradėjęs skelbti gerąją naujieną – Dievo Tėvystę, žmonių brolystę – šiandien savo mokymą tęsiu. Ir lygiai taip, kaip tada, vėl tvirtinu, kad ateis toji karta, kuri daugiau suvoks mano evangeliją. Ir bus toji karta, kuri joje gyvens. O kad tai įvyktų, kreipiuosi paramos į jus – padėkite patys sau, atsigręžkite į Tėvą, esantį jūsų pačių viduje, ir atradę Jį, patirsite gyvenimo prasmę. O tada jūsų gyvensena pasikeis į Tėvo šeimos nario gyvenseną. Ir tik tada jūs galėsite dalintis savuoju patyrimu su kitais savo sielos broliais ir sesėmis ir mokyti juos gyvenimo su Tėvu, ir brolystės tarp žmonių. Ir savo gyvensena jūs padėsite man, kaip ir Tėvui, priartinti tą akimirką, kada visa žmonija gyvens mano atnešta prieš du tūkstančius metų evangelija.

Kada aš lankiausi su nuostabiausia savo misija žmogiškuoju pavidalu, kada buvau pakrikštytas Jordano upėje, tada aš jau žinojau, kad mano misija baigsis tragiškai. Aš žinojau, kad mano kūno laukia siaubinga mirtis. Lygiai taip pat žinojau, kad aš visiškai nedarysiu nieko, kad jos išvengčiau, nors turėjau visas galias padaryti taip, kad ne tik aš, bet ir mano sielos broliai, kabantys ant kitų dviejų kryžių, nuliptų nuo šitų siaubingų barbarų sugalvotų fizinio kūno žudymo priemonių, kurias dar baisiau panaudojo net ir mano vardu prisidengusi katalikiškoji inkvizicija. Aš galėjau sukelti tokią audrą džiūgavimo ir pasigėrėjimo Tėvu šūksnių, kokios dar nebuvo mano žemiškajame kalyje, tokiu paprastu savo minties virptelėjimu, kad aš šito noriu.
Tačiau tai būtų buvęs tik trumpalaikis reginys akims ir džiugesys protui. O vėliau nepažadinta siela būtų dar labiau užspausta žmogaus savanaudiško ir žemo aš proto ir dar daugiau reikalautų naujų įrodymų ir nepaprastų reginių. Ir šito nesulaukdami, tokie žmonės ne tik nusigręžtų nuo manęs, nuo Tėvo, bet ir vėl mane pakabintų ant to paties kryžiaus. Nepažadinta siela, negali atpažinti Tėvo tylaus kalbėjimo per žmogaus aukštesnįjį aš. Todėl savanaudiškam žmogaus protui būtini išoriniai, ir kuo stipresni, kuo aštresni reginiai, kuriais jis galėtų žavėtis ir tik jais galėtų sau patvirtinti kokius nors išgirstus teiginius. Tačiau toks tikėjimas nėra Tėvo siunčiamas sielos įtikėjimas. Tik sielos įtikėjimas yra gyvas. Tik jis gali sielai patvirtinti, kad ji neklysta, be jokių išorinių ženklų, be jokių minios susižavėjimą sukeliančių nepaprastų darbų.

Todėl jūs galite daug prisidėti prie mano gyvos evangelijos išplitimo žmonių širdyse, kad jie irgi pajaustų jos veiksmingumą, lygiai taip, kaip ir jūs pajusite, jeigu laikysitės mano dvasinio mokymo. Ir kada tik šitokiu mano mokymu vadovaudamiesi atrasite Tėvą savyje, nelaikykite Jo vien tik sau, dalinkitės savo patyrimu su visais, kurie šito nori nuoširdžiai. Tačiau, jeigu dirbate su mažyliais vaikais, tai skleiskite jiems Tėvo meilę ne tik virpesiais, kuriuos jie labai gerai jaučia, bet taip pat ir paprastu jiems suprantamu žodžiu. Jūs pripildote ne tik jų širdeles meilės virpesiais, bet taip pat ir jų aukštesniajam aš leidžiate vystytis jau nuo pat mažens, nesuteikdami galimybių įsitvirtinti jų žemam ir savanaudiškam aš.
Ateis laikas, kada jų pakylėtas ir šviesusis, o tuo pačiu tikrasis aš, įsigalės savo žemojo aš atžvilgiu, šiam taip ir nespėjus įleisti gilių šaknų ir nustelbti savo tikrąjį ir nesavanaudišką dieviškąjį aš. Ir tai bus jūsų indėlis į manosios evangelijos skleidimą.

Ir jūsų darbas neliks nepastebėtas ir neatsitiks taip, kad jūs būtumėte neįvertinti. Jus įvertins ir jūsų angelai serafimai, kurie jus lydi visada ir globoja jus, kaip ir jūs globojate kitus, ir net dar daugiau. Tą pastebėsiu ir aš. Tą pastebės ir Tėvas. Ir visa jūsų gera veikla brandins ir jūsų charakterį, kad pasirengtumėte dar didesnei meilės ir gėrio veiklai. Todėl būkite ramūs ir tikri, kad kiekvienas jūsų geras darbas iš širdies nelieka nepastebėtas ir neįvertintas. Aš jus mokiau prieš du tūkstančius metų, kad nekrautumėte turtų žemėje, kur juos gali pavogti, o krautumėte juos danguje, kur jų negali nei pavogti, nei kandis sunaikinti. Jūsų geri darbai ir yra jūsų tikrieji dangaus turtai, kurie nepradings niekada. Ir kada jūs pakilsite pas mane po savojo prisikėlimo, tada jūs ir patys pamatysite, kad visi jūsų geri darbai išliko, ir juos visus jums parodys. Tada pamatysite, kiekvienas, daug ar ne padirbėjote per savo gyvenimą. Ir patys pamatysite, ar turtingi esate po šitokio gyvenimo.