119. Atsisakykite sprendimų vengimo

Ir visa tai kūrinijoje daroma ne įtampos ir streso sąlygomis, bet nuoširdaus ir kupino meilės bendradarbiavimo sąlygomis. Kadangi klaidos yra neišvengiamos, tai jūs net ir jas padarę nenusimenate taip, kaip nusimenate šitame pasaulyje, bet darote antrą ar trečią, net ir ketvirtą mėginimą tą užduotį įgyvendinti. Jūs nustojate vengti užduoties sprendimo, jeigu iš karto jos išspręsti nepavyko. Jūs neatidėliojate jums sunkių sprendimų įgyvendinimo, ką šiandien darote nuolat.

Jūsų vengimas spręsti eilinius kasdienius uždavinius jus ne tik vargina ir smukdo, bet tuo pačiu veda jus į neryžtingumą, nepasitikėjimą savo jėgomis, ir blogo įpročio stiprinimą – viską atidėlioti ateičiai. Tačiau jūs turite suvokti, kad ateitis yra numačiusi jums naujus sprendimus, kurie turi remtis šiandieninių sprendimų įgyvendinimu. Vien tik tokiu nuolatiniu sprendimų atidėliojimu jūs stabdote savo pačių, asmeninį, vystymąsi.

Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu nors akimirkai Tėvas sumanytų atidėti savosios meilės pasiuntimą jums ir visai kūrinijai. Kūrinija tą pačią akimirką nustotų egzistavusi, nes ji visa laikosi tik Tėvo siunčiamos meilės virpesių energijos dėka. Ir jeigu tik akimirkai nutraukti jos tekėjimą, tai nors ir primityvus pavyzdys, bet jis bus pakankamas jums įrodymas: Jeigu visoje erdvėje, kurią matote virš savęs, matytumėte vienas šalia kito viršgarsiniu greičiu skriejančių lėktuvų nesuskaičiuojamą koloną, ir staiga pats pirmasis lėktuvas tik vienai akimirkai netikėtai sustojo vietoje. Kas atsitiks su visa ta nesuskaičiuojama virtine kitų lėktuvų? Net ir paskutiniojo, kuris bus už tūkstančių kilometrų nuo pirmojo, laukia lygiai toks pat tragiškas likimas, kaip ir antrojo, kuris neišvengiamai trenksis į pirmąjį stovintį lėktuvą. Aišku, kad šitas pavyzdys nėra iki galo toks kad galėtumėte visa tai įsivaizduoti, nes lėktuvą veikia žemės trauka, ir jis nukris ant žemės, bet aš jums pateikiau pavyzdį, kad mėgintumėte suvokti tokią lėktuvų koloną, kurioje pirmasis lėktuvas sustoja ir nekrenta, tai yra hipotetinis pavyzdys, kaip ir tas pats pasakymas, kad Tėvas nors akimirkai nutrauktų savosios meilės skleidimą visai kūrinijai.

Tuo aš jums noriu pasakyti, kad Tėvas visus mus moko, jog nieko neatidėliotume kitai akimirkai, ką turime padaryti šitą akimirką, o mes mokome jus, kad savo sprendimus priimtumėte ne atidėliodami vien tik dėl to, kad šito sprendimo priėmimas jums nemalonus ar varginantis. Jeigu dėl ko nors abejojate, tuomet jūs ir galite pasiklausti Tėvo, pasitarti su Juo, kaip geriau šitą sprendimą priimti, kad jis atitiktų Tėvo valią ir pasitarnautų visumos labui. Tik jokiu būdu nesistengti jo išvengti. Vengimas nėra jūsų, kiekvieno, augimo priemonė. Jūsų augimo priemonės yra sprendimai ir jų įgyvendinimas visumos labui. Augimas yra asmeninis, sprendimai yra asmeniniai, įgyvendinimas yra kolektyvinis ar asmeninis, vaisiai irgi yra visada kolektyviniai ir asmeniniai.