30. Su Tėvu įmanoma viskas

Štai šitokią šviesą aš nusprendžiau atnešti visiems žmonėms nuo šio kalno, po šitų apmąstymų ir bendravimo su Tėvu kalnuose per keturiasdešimt dienų. Mano paties žmogiškąją sąmonę visi pamatyti vaizdiniai ir bendravimas su Tėvu tiek išskaistino, tiek išplėtė, tiek manuosius sąmonės virpesius iškėlė į tokį aukštą virpėjimą, kad aš žinojau, vos tik aš ko užsimanysiu, tas akimirksniu įvyks. Aš buvau tokioje pakilimo ir žmogiškojo tikėjimo viršūnėje, kad visiškai gerai suvokiau, jog man tereikia tik sąmoningai panorėti ir čia atsiras ir maisto ir drabužių. Ir nuostabus guolis. “Viskas, ko sūnus trokšta, ir Tėvas nori, tas yra.” Šitas teiginys man buvo toks artimas ir akivaizdus, kad Tėvas nori, kad aš nesikankinčiau, kad aš būčiau palaimoje, kupinas Jo meilės virpesių, ir dalinčiausi jais su kitais.

Aš prisiminiau, kaip po pakrikštijimo, stovėjau Jordano upėje, ir kaip man tada buvo parodytas vaizdinys, iš kur aš atėjau į šitą pasaulį. Tas vaizdinys buvo iš Tėvo, Ir Jo Dalelės buvo man atneštas padrąsinimas: “Šituo savo mylimu sūnumi esu labai patenkintas.” Šitą balsą girdėjo ir šalia stovėjęs Jonas Krikštytojas ir mano žemiškosios šeimos broliai Jokūbas ir Judas. Tačiau tai, ką mačiau dabar, buvo mano žmogiškąją vaizduotę pranokstantis reginys. Aš mačiau gausybę įvairių būtybių, kurios yra pasirengusios man padėti toliau vykdyti mano misiją. Aš esu jų visatos Sutvėrėjas ir Valdovas, atėjęs į šitą nuostabų pasaulį žmogiškuoju pavidalu, kad sužinočiau ir suvokčiau žmogaus gyvenimo patyrimą iš vidaus. Tai gali suvokti tik tas, kuris pats yra gyvenęs tokį žmogaus gyvenimą. Ir savo gyvenimu norėjau parodyti, koks gi yra tas Aukščiausiasis Šaltinis ir Centras, kuris leidžia šitaip su meile ir tiesa gyventi kasdien, visus mylint ir visiems tarnaujant.
Aš puikiai suvokiau, kad šitą pačią akimirką aš galiu sau panorėti, ir aplink mane bus pilna tokio maisto mano žmogiškajam kūnui, apie kokį joks žmogus neturi net menkiausio įsivaizdavimo, Aš net galiu turėti tokio maisto, kokį valgė tie žmonės, kurie gyveno prieš daug tūkstančių metų, kada net pačių žydų, tarp kurių aš gimiau, nebuvo šioje žemėje. Taip, man tereikia panorėti ko nors, ir tas bus. Tačiau, ar tai bus mano sąmonės virpesių skaistėjimas, jų virpėjimo dažnio pakėlimas, jeigu aš ko tik užsimanysiu, tą ir gausiu ne piršto nepajudinęs. Kuo aš šitaip būsiu panašus į savo sielos brolius ir seseris, kad jų neišgąsdinčiau, kad juos sustiprinčiau patiems jiems ieškoti savo viduje nuostabios Tėvo meilės poveikio?