Jeigu jūs, jau dabar, apsispręsite atrasti Tėvą savo viduje per gyvąjį įtikėjimą, ir šito nuoširdžiai ir atkakliai sieksite, tada ateis tokia akimirka, kada jūs gimsite iš dvasios. Šitoks gimimas jūsų charakterio ydingas savybes, tokias kaip baimę, pavydą, pyktį, kerštą, savanaudiškumą, siekimą garbės, valdžios, populiarumo, pirmenybės, ir panašias jus varginančias ir nesuteikiančias ramybės jūsų vidiniam aš pakeis į nuostabų ir giluminį meilės jausmą visumai ir kiekvienam atskirai paimtam individui, nesvarbu ar jis būtų žmogus ar gyvūnas, augalas ar akmuo, visa kam liesis nepaliaujama giluminės meilės upė, kuri ir maudys visą tai gyvame meilės tekėjime.

Ir štai tuomet jūs netikėtai sau suvoksite, kad taip maitintis, kaip maitinotės, jūs nebegalite. Ir nebenorite. Jūs nebenorite, tiesiog savaime ir labai natūraliai, valgyti jokios mėsos, jokios žuvies, jokio gyvo organizmo, kuris gali judėti ir jausti skausmą ir savosios mirties artėjimą. Tik mirties artėjimą jis jaučia ne tiesiogine prasme, kaip jums gali pasirodyti, kad turėtų jausti. Jis jaučia pasikeitusią aplinką. Ir tas aplinkos pasikeitimas veikia visą gyvūno organizmą.

Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl jūs nebegalite vartoti mėsos ar žuvies, yra jūsų viduje milžiniška galia vibruojantys Tėvo meilės virpesiai, kurie jūsų sielai, kuri vis daugiau ir daugiau atsiveria ir juos jaučia, nebepriimtinas joks veiksmas, kuris neatitinka šitų Tėvo meilės virpesių. Nė vienas gyvūnas nėra žudomas, kada pasireiškia Tėvo meilės virpesiai. Žudymas yra tik ten, kur tų virpesių pasireiškimas yra labai smarkiai užblokuotas.

Nėra nė vieno gimusio iš dvasios Tėvo sūnaus, kad jis ir toliau valgytų gyvulinį maistą. Tai tokia mirtingojo vidinė dvasinė būsena, kuri jaučia milžinišką meilės antplūdį, kuris ir paskandina bet kokį ankstesnį norą maitintis gyvuliniu maistu.

Kada aš gyvenau tarp jūsų žmogiškuoju pavidalu, tada aš turėjau save visą laiką prievartauti, kad valgyčiau gyvulinį maistą ir mano siela visą laiką verkė dėl tokio maisto vartojimo. Tačiau aš turėjau derintis prie jūsų sampratų ir tradicijų. Aš turėjau neužmiršti savo pagrindinės užduoties apreikšti jums Tėvą ir gerąją naujieną, kad visi esate broliai ir seserys, net ir pagonys. Ir jeigu tuo metu būčiau dar jus pradėjęs mokyti ir mitybos, tai jūs manęs iš viso nebūtumėte klausę, nes ir taip nuo manęs nusigręžėte.

Šiandien aš jums galiu pasakyti daugiau ir apie maistą, kurį valgote kasdien. Jis yra ne tik netinkamas, bet ir žalingas. Jūs nebeturite sveiko ir natūralaus maisto, nes, dėl savojo godumo, pradėjote vartoti dirbtinius stimuliatorius, chemines trąšas, kad gautumėte didesnius derlius ne tam, kad maistu aprūpintumėte žmones, bet kad uždirbtumėte daugiau pinigų sau.
Ir jeigu tik už tai nustotumėte gauti pinigų, tai jūs iš viso nustotumėte auginti ir grūdus, ir gyvulius, ir paukščius. Nors maisto reikėtų tiems patiems žmonėms. Tačiau jūsų meilės jausmas yra tik pinigams, bet ne žmonėms. Dėl to ir siekiate jų, net žudydami savo sielos brolius ir seseris. Net ir kūdikius.

Šiandien jūs nežinote, ko griebtis, nes aplinkui pilna įvairiausių ligų, kurių išgydyti nepajėgiate ir nepajėgsite niekada, kad ir kiek tam skirsite pinigų ir energijos. Jūs, save vadinantys žemdirbiais, irgi prisidedate prie tokio ligų išplitimo savo valia sutikdami vartoti kitų savanaudžių sielos brolių ir seserų sukurtus chemikalus. Jūs save raminate, kad tą daro visi, ir jeigu šito nedarysite, tai tikrai neišgyvensite, nes bankrutuosite. Jūs net nepabandėte tokių cheminių trąšų atsisakyti, o jau iškart sau užkirtote kelią pasirinkti kitokį kelią – meilės ir tiesos kelią. Jūs net nesuvokiate, kad galite gauti puikius derlius natūralaus tręšimo ir sėjomainos būdu, kada žemę ne prievartausite, ne nualinsite, o leisite jai kvėpuoti ir ilsėtis. Tik išdrįskite žengti šita kryptimi.
Dabar jūs bėgate kaip voverė rate, ir sustoti negalite, nes nežinote kaip, kada visi aplinkui tik ir kalba, kad reikia auginti daugiau, reikia tręšti daugiau, ir vis kitokiomis naujesnėmis ir stipresnėmis cheminėmis trąšomis. Ir ką gi jūs išauginate? O gi kuo nuostabiausią terpę virusams daugintis, nes kiekvienas toks, stimuliatorių pagalba, išaugintas javas ar gyvulys nebeturi tų teigiamų virpesių, kuriuos jis gauna iš aplinkos natūraliai, nes visi jie yra sugriaunami dirbtinių preparatų vartojimu.

Ir kada toks produktas patenka ant jūsų stalo ir vartojamas maistui, galite būti tikri, kad pasekmės bus labai skaudžios visam organizmui, nes natūrali ląstelė reikalauja natūralaus ir sveiko maitinimosi. Tačiau vietoje šito ji gauna jau nebe natūralų, bet dirbtinai išplėstą arba padidintą ląstelę, augalo ar gyvūno. Ir nors ląstelė turi tą pačią struktūrą, tačiau jos proporcijos yra pažeistos. Jos apvalkalas, arba membrana, yra padidėjusi, o branduolys yra sumažėjęs. Todėl membrana, dėl savo išsiplėtimo, nebepraleidžia į ląstelę tiek gyvybingų medžiagų ląstelės maitinimui, kad palaikytų jos normalų gyvybingumą, ir dėl to ląstelės branduolys, kaip ir pati ląstelę nebegauna tinkamo maitinimo. Dėl to jų veikla ilgainiui išsigimsta. Ir vietoje elastingos ir gyvybingos ląstelės atsiranda išpūsta, bet nebe tokia lanksti ir veikli ląstelė, kuri pati tampa nebeatspari ir ligoms ir bet kokiems gamtos pasikeitimams. Ir kad augalas ar gyvūnas tokiomis sąlygomis galėtų dar ir toliau išlikti, tai šitą pačią gyvą ląstelę reikia vėl dirbtinai stimuliuoti cheminiais preparatais. O jie visi kaupiasi ir ląstelės membranoje, ir pačioje ląstelėje, ir jos branduolyje. Tai lygiai toks pat jūsų sukurtas augalas ar gyvulys narkomanas. O koks yra žmonių narkomanų ir gyvenimas, ir naudingumas jūs jau matote patys.

Tuo tarpu augalus ir gyvūnus narkotizuojate patys iš savojo godumo pinigams. O tada ir patys palaipsniui tampate narkomanais vartodami tokį maistą kasdien. Tik dozės ne tokios, kaip gatvės narkomanų. Bet pasekmės labai panašios, nes ligos jus persekioja ne mažiau kaip narkomanus.

Todėl prieš mėgindami švaistyti milijardus visiškai beprasmiams projektams, kurie neturi ne tik jokios naudos, bet yra dar ir žalingi jūsų kūnui, kada kuriate vis naujus ir naujus cheminius narkotikus, kuriuos kažkodėl vadinate vaistais, susimąstykite. Nustokite narkotizuoti cheminėmis trąšomis tiek augalus, tiek dirbtiniais, irgi cheminiais, preparatais gyvūnus. Visus tokius chemijos fabrikus kuo greičiau uždarykite. Tai bus jūsų pirmas žingsnis ne tik į milijardinių lėšų sutaupymą, bet ir į sveiko maitinimosi sugrąžinimą į jūsų gyvenimą.