Urantija > Kalbu Jums Vėl > 46. Laisva valia >

46. Laisva valia

Mano mielieji broliai ir sesės, jūs turite iš Tėvo, mūsų visų vienintelio Tėvo, padovanotą jums visiems, ir kiekvienam, laisvą valią. Tai reiškia, kad jūs galite elgtis ir vienaip ir kitaip, ir Tėvas, o taip pat ir aš, neprieštaraus jums. Nes jeigu Tėvas neleistų jums pasinaudoti laisva valia, tai jūs negalėtumėte būti mirtingaisiais Dievo vaikais, kurie turi likimą vis labiau ir labiau patirdami Jį patį per daugybę Jo pasireiškimo etapų jūsų gyvenime, tiek dabar, tiek ateityje sielos pavidalu, ir dar vėliau amžinosios dvasios pavidalu, kokiame esu ir aš, vystytis į vis geresnį ir tobulesnį asmenį, į vis geresnį savąjį aš. Jeigu jūs laisvos valios neturėtumėte, tai jūs niekuo nesiskirtumėte nuo bet kurio gyvūno, kuris neturi tokio likimo, kokį turite jūs – vis labiau ir labiau patirti Tėvą ir vis daugiau ir daugiau skleisti meilę ir gėrį visiems ir susilieti su Tėvo dvasia, gyvenančia kiekviename iš jūsų, ir pasiekti visos kūrinijos centrą, Rojų, kad galėtumėte iš Tėvo gauti patvirtinimą, kad Jo mandatą panaudojote iki galo ir įgyvendinote Jo nurodymą: „Būkite tokie tobuli, net koks tobulas esu Aš.“ Ir tą padarėte iš meilės Jam ir panaudodami savo laisvą valią.

Tik laisvos valios dėka tvarinys, kurį jūs vadinate žmogumi, gali vystytis ir augti.. Ir net tokiomis tragiškomis aplinkybėmis, kada pavojus iškyla jūsų materialaus kūno gyvybiniam egzistavimui, kada jums gresia pavojus, kad jūsų kūno gyvybinės energijos tekėjimas į jūsų materialų apvalkalą bus nutrauktas, vis tiek jūs turite laisvą valią išlikti ištikimas Tėvui, arba nuo Jo nusisukti.

Ir tą jūs padarote savo laisva valia.

Tačiau dauguma iš jūsų klaidingai tvirtinate, kad jūs buvote priversti pasielgti vienaip ar kitaip, nes jus kažkas tą padaryti privertė. Jūsų priversti negali niekas, net ir Tėvas. Vis tiek sprendimą priima jūsų protas. Ir kiekvieno sprendimas yra priimamas asmeniškai ir laisva valia. Jus gali įtakoti atitinkamos aplinkybės pasielgti vienaip ar kitaip, gerai ar blogai, bet vis tiek nusprendžiate jūs, priimdami galutinį apsisprendimą patys asmeniškai.

Aš jums esu ne vieną kartą sakęs, kada gyvenau žmogiškuoju pavidalu: “Nebijokite tų, kurie gali atimti jūsų fizinio kūno gyvybę, nes tuo jų valdžia jums ir pasibaigia. Bijokite tų, kurie gali pražudyti jūsų sielą. Kokia gi nauda iš to, kad jūs gyvybę materialiame kūne išsaugosite, o sielą prarasite.”

Vienas dalykas yra nepajudinamas ir nepakeičiamas – Tėvo suteikta laisva valia yra nepajudinamas kūrinijos vystymosi ir augimo pagrindinis veiksnys. Be laisvos valios kūrinija būtų ne kas kita, kaip robotų ir automatų milžiniškas veikimo laukas, niekaip nepajėgiantis pasiekti ko nors daugiau, negu jau buvo pasiekta iki šiol, nes automatas negali ko nors siekti daugiau negu jam yra suteikta kokia nors funkcija.
Net ir savo aplinkoje jūs turite panašių įrengimų, kurie atlieka tokias monotoniškas, nors ir labai tikslias operacijas gamyboje, ir jie negali pasirinkti kokios nors kitos veikimo funkcijos, nes nėra kitoms funkcijoms pritaikyti ir negali, patys, keisti savo veiklos funkcijų.
Šitą pavyzdį aš jums pateikiau dėl to, kad galėtumėte geriau suvokti, ką reiškia laisvos valios panaikinimas. Net jeigu jūsų sukurti automatai ir neturi tokios gyvybinės energijos ir yra tik mašinos, tačiau veikimo prasme tai būtų labai panašu ir su gyvais mirtingaisiais, jeigu jie nebeturėtų laisvos valios.
Dėl to jūs turite įsisąmoninti, kad tik laisva valia gali suteikti tokią vidinę aplinką laisvą valią turinčiam tvariniui, kada jis pats gali nuspręsti, kaip ir ką jam daryti. O padarius ir pamačius savo veiksmo pasekmes, jis gali savo sprendimą net pakeisti, kad sulauktų kitokių pasekmių. Ir sprendimus jis gali keisti vien tik dėl to, kad iš Tėvo turi jam padovanotą laisvą valią.

Jūs apie laisvą valią savo gyvenime visiškai nesusimąstote ir jums atrodo, kad ja mažai ir tesinaudojate. Bet yra būtent priešingai. Kiekvieną savo sprendimą jūs grindžiate laisva valia. Nors jums tai gali ir atrodyti, kad sprendimus priimate tiesiog mechaniškai, daug nesvarstydami, ir vis vien jie yra laisvavaliai sprendimai. Net ir tie, kurie yra suformuoti jūsų įpročių ir tapusių jūsų pasireiškimo artima dalimi.

Laisva valia jums ima trukdyti tik tada, kada atsiranda konfliktas tarp jūsų vidinio ego ir jūsų sielos besiskleidžiančio ego, arba dieviškojo ego, arba jūsų tikrojo ego. Tada jūs imate intensyviai mąstyti, kaip jums pasielgus. Tada jus ima draskyti vidiniai prieštaravimai, kurių nebūna tik paties primityviausio žmogaus prote, nes jis visiškai atsiduoda savo gyvybės išsaugojimo instinktams ir nieko nesusimąsto apie jo sukeliamų veiksmų pasekmes aplinkiniams savo sielos broliams. Lygiai taip pat konfliktų mirtingojo viduje nebeegzistuoja labai dvasingoje civilizacijoje, kuri jūsų dar tik laukia. Tokioje civilizacijoje konfliktų kelias, tiek išorinių, tiek ir vidinių, yra seniai praeityje, ir dabar visi žmonės kuria dvasingą visuomenę tarnaudami vieni kitiems. Ir toks harmoningas tarpusavio ryšys ir vidinis atsidavimas savyje atrastam Tėvui, panaikina bet kokias sąlygas dvasinių sukrėtimų ir konfliktų pasireiškimui. Tai nereiškia, kad tokia visuomenė nebeturi ką spręsti savo gyvenime. Ji gali ir toliau siekti, ir siekia, dar didesnio individo savojo aš tikro atsiskleidimo save dovanojant gerais darbais visai aplinkai – vaikams, bendraklasiams, bendradarbiams, visuomenei, kūrinijai, Tėvui. Dėl to šitoks vystymasis yra realiai grindžiamas Tėvo meile ir tiesa. Iš gyvenimo dingsta įtampa ir stresas, visas žmogaus gyvenimas įgauna džiugesio virpesius, nes savasis ego nebesiekia naudos sau kitų sąskaita, o stengiasi savo aš panaudoti visų interesų tenkinimo labui. Ir nuo to tik gausėja ir pačios visuomenės materialus gerbūvis, vystosi mokslas ir ekonomika, remiantis visumos poreikiais, o ne atskirų individualių grupių pelno intereso poreikiu.

Ir vien tik tokių sąlygų susiformavimas per ilgalaikį žmonijos vystymąsi leidžia bet kokią konkurenciją pakeisti bendradarbiavimu iš visos širdies, vadovaujant Tėvo vedimui iš vidaus. Ir kada tokiai visuomenei vadovauja patys dvasingiausi visuomenės nariai, tada tokia visuomenė tampa tikru kiekvieno asmens laisvos valios pasireiškimo veiksmingu įgyvendinimu iš meilės Tėvui ir vieni kitiems, kaip savo sielos broliams ir seserims.

Kad tai yra daug aukštesnio lygio gyvenimas visose, absoliučiai visose, visuomenės sferose, jūs galite įsitikinti ir patys. Pamėginkit suburti grupę tokių žmonių, kurie jau būtų patyrę Tėvą savo viduje, kurie jau būtų užmezgę su Juo betarpišką bendravimą, komuniją, kurie jau būtų pajautę Jo meilę savo viduje, ir tegu toji grupė imasi bendro projekto. Net ir tokio, kokius jau vykdo kiti. Ir pamatysite, kad po kažkurio laiko šitos grupės veiklos rezultatai ne tik pralenks kitų grupių veiklos rezultatus, bet net ir pačioje grupėje sustiprės meilės jausmas vienų kitiems ir visiems už jos ribų, ir jų energetinis veiklos pasireiškimas padidės ir jiems suteiks papildomų jėgų. Ir tą netrukus pastebės ir aplinkiniai žmonės.

Dabar mano žodžiai jums atrodo kaip pasaka ar fantazija. Tačiau tam juos ir sakau, kad galėtumėte juos patikrinti. Ir kad toks patikrinimas būtų įgyvendintas, reikalinga viena vienintelė sąlyga – visi tos grupės nariai turi būti įtikėję ir savo laisvą valią pašventę Tėvo valios vykdymui. Tai nereiškia, kad jie turi tapti, visi, dvasininkais, dvasiniais mokytojais tiesiogine žodžio prasme. Tai reiškia, kad jie tikėtų į Tėvą ne atlikdami negyvus ritualus ir išpažindami dogmas, bet patys pajautę Tėvo meilę savo viduje, ją dalintų visiems ir bendrautų su Tėvu per nuoširdų atsivėrimą tiek asmenine, tiek kolektyvine malda. Tada tokio žmogaus gyvenimas pavirsta dvasine šviesa ir tampa dvasiniu mokymu kitiems, kurie dar šito kelio tik siekia. O dirbti toks žmogus gali ir toliau bet kokius darbus. Tik jo požiūris į darbą bus jau kitoks. Jis dirbs ne dėl savo atlyginimo, bet iš meilės. Ir jam darbas seksis nepalyginamai geriau, negu tiems, kurie dirba tik dėl atlyginimo. Tas pats darbas, tik visiškai kitoks to darbo motyvas. Ir atlyginimas netrukus ateis. Ir net didesnis, negu tas žmogus galėjo pagalvoti. Štai tokia turi būti sąlyga visiems tos naujai susiformavusios ar suformuotos grupės nariams, kad ji galėtų mano žodžius patvirtinti savo praktine veikla. Ateis laikas, kada mano žodžiai taps aiškūs net ir vaikams.