Urantija > Kalbu Jums Vėl > 48. Mano mokymų iškraipymų pri... >

48. Mano mokymų iškraipymų priežastis

Mano mokymai ir buvo iškraipyti tik dėl to, kad vietoje gyvo ryšio su Tėvu atsirado negyvas ritualas ir dogma, kurie pamėgino pakeisti patį gyvą ryšį. Tačiau gyvo ryšio pakeisti negali niekas, nes jis yra iš Tėvo, kuris yra nesikeičiantis, o ne iš žmogaus, kuris visą laiką keičiasi. Žmogus tik gali atrasti šitą gyvą ryšį su Tėvu, atrasdamas patį Tėvą savo viduje. Kol šito ryšio jis nėra atradęs per Tėvo atradimą savo viduje, tol jis neturi jokių kitų pakankamai svarių argumentų prieš negyvus ritualus ir dogmas. Jis jų arba laikosi, arba visai nusisuka ir ima neigti Dievo buvimą. Toks yra jo laisvos valios pasirinkimas.

Šiandieninis jūsų gyvenimas yra tiek pasikeitęs nuo tų amžių, kada aš vaikščiojau kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų turėdamas žmogiškąjį pavidalą. Daug, labai daug kas iš jūsų iš viso netiki mano asmens realiu egzistavimu. Ir tas netikėjimas yra ne dėl ko nors kito, bet dėl mano mokymų iškraipymų, kuriuos ir padarė mano mylimi mokiniai, kuriuos aš išskyriau kaip savo apaštalus. Jie mano mokymų visiškai nesuprato. Ir tas nesupratimas jums labai brangiai kainavo, o dar brangiau kainuos per ateinančių kartų gyvenimą, kada mano mokymų iškraipymas savo vaisius dar ilgai duos jūsų kitoms kartoms.
Ir tik dėl to, kad atstatyčiau tiesą aš ir pateikiu savo paties mokymus per savo dabartinį apaštalą, per savo mokinį, kuris manuoju keliu eina pats ir veda kitus. Dėl to aš juo pasitikiu, ir dėl to Tėvo ir mano valia yra tokia, kad jis priimtų mano ištaisytus mokymus ir perduotų jums visiems, kad galėtumėte patys juos skaityti ir taikyti savo asmeniniame gyvenime. Toks kelias yra vienintelis ir tikras kelias, kad mane jūs pajaustumėte esantį gyvą, prisikėlusį iš materialios mirties.

Jeigu mano tuometiniai apaštalai būtų laikęsi mano tikslių mokymų, tai šiandien jūs nebeturėtumėte tokio susipriešinimo tarp islamo ir krikščionybės, o šitų abiejų susipriešinimo su judaizmu. Jūs visi turėtumėte vieną ir tą patį Visuotinį Tėvą, kuris sujungtų visus į vieną šeimą, kaip šito aš ir mokiau. Dabar gi tie, kurie turi mano vardu vadinamą religiją, net tarpusavyje negali sutarti, kaip mane reikėtų išpažinti. Jūsų išoriniai ritualai net ir krikščionybę suskaldė į mažesnes dalis, kad jos atskyrė jus iš vienos ir mylinčios šeimos į tarpusavyje nebendraujančias bažnyčias ir tų bažnyčių bendruomenes. Tik dėl išorinių ritualų skirtumo ir negyvos dogmos išpažinimo, kurią jūs, per kartų kartas, diegiate nuo pat mažumės sujaukdami visiems ramybę ir protą, sakydami, kad aš atėjau į šitą pasaulį ir, numirdamas ant kryžiaus, išpirkau jūsų nuodėmes. Tai netiesa.
Niekada ir niekas negali išpirkti nė vienos nuodėmės. Nuodėmės nėra išperkamos. Tai senasis žydų tikėjimas, kuris nuo Mozės laikų visą laiką diegė nuostatą, kad Dievui reikalingos aukos, kad būtų nuodėmės išpirktos. Iki Mozės žydai nuodėmių išpirkimui naudojo pačią brangiausią žmogui auką – pirmagimį sūnų. Mozė šitokį žiaurų ir laukinį aukojimą sustabdė ir pakeitė žmogaus auką gyvūno aukojimu. Tačiau vertelgos šventikai iš to netruko gauti gerų pajamų, kada jie ėmė diegti savo gradavimą aukos dydžiui, priklausomai nuo gyvūno dydžio ir nuodėmės dydis būdavo išperkamas. Dar vėliau jie sugalvojo ir piniginį išpirkimą, kada galima vietoje gyvūno duoti pinigų ir šitaip irgi išpirkti savo nuodėmę.
Tai yra visiškai klaidingas kelias, kuris veda tolyn nuo Dievo. Lygiai tas pats ir su bet kokiu savo kūno poreikių suvaržymu, kuris yra pateikiamas, kaip auka Dievui, kad Jis būtų gailestingas ir atleistų. Visi jūsų prasimanymai, kad pasninkavimas arba kokios nors pasižadėjimų formos, kad jūs tapsite geri, jeigu tik išgysite nuo kokios nors ligos, ar išsikapstysite iš kokios nors jums atrodančios sunkios padėties, yra ne kas kita, kaip tie patys žydų aukojimai mėginant papirkinėti Dievą.
Jeigu tik jūs žinotumėte, koks Tėvas yra mylintis ir gailestingas, tai šitokiu savo negyvu ir ritualiniu elgesiu ir gyvenimu tikrai nemėgintumėte taip vaikiškai ir neišmintingai papirkinėti Tėvo. Tėvas yra toks jus mylintis ir toks gailestingas, kad Jam nereikia jokių jūsų aukų. Jis atleidžia jums nuodėmes net ir tada, kada Jo šito net ir neprašote. Tik šito atleidimo jūs nepajusite savo sieloje tol, kol jūsų siela Jam neatsivers visu savo nuoširdumu. Tik tokiu atveju jūs patys, ir realiai, pajausite, kad jums palengvėjo. Nieko daugiau neaukojant. Tik tampant nuoširdžiu su pačiu Dievu. Tai vienintelė, tariama, auka, kuri patenkina Tėvą. O dar geresnė Jam dovana yra jūsų nuoširdi meilė tiek Jam, tiek man, tiek bet kuriam savo sielos broliui ar sesei. Nieko didesnio jūs Tėvui padovanoti negalite, nes Tėvas yra pats visos gausos Šaltinis. Tai ką gi jūs Jam dar galite padovanoti, kada Jis turi viską? Jis turi net jus visus, ir kiekvieną, savo paties viduje, o savo dalelę, savo dvasią, Minties Derintoją, yra padovanojęs kiekvienam iš jūsų. Ir šitoji Tėvo dvasia gyvena jūsų viduje ir visą laiką jus veda tolyn nuo nuodėmės.

Dėl to Tėvui pati didžiausia dovana yra tokia, kuri yra pati reikalingiausia ir jums patiems. Kiekvienam. Be jokių išimčių. Nesvarbu ar tu esi prezidentas, ar vargšas benamis. Pati geriausia Jam dovana yra viena – Tėvo dvasios atradimas savo viduje ir Jo meilės pajautimas tiek Tėvui, tiek visiems savo sielos broliams ir sesėms. Be jokių materialių dovanų ar savojo aš atsižadėjimų.

Jūs taip pat turite žinoti dar ir kitą labai svarbų dalyką, kodėl aš neatėjau jūsų nuodėmių atpirkti. Ką tik aš jums dar kartą pasakiau, kad Tėvui reikalinga jūsų meilė. Ir tik ji vienintelė jus gali išvaduoti iš nuodėmių. Dabar pasakysiu ir šitokį dalyką. Negali vienas, kaip jūs sakote, atpirkti kito nuodėmės. Tai taip pat reiškia, kad negali atpirkti ir visų kitų nuodėmių. Dėl to, kad ir kokia buvo sunki manoji fizinė kančia ant kryžiaus, aš negalėjau atpirkti net pačios lengviausios jūsų nuodėmės. O kodėl taip, aš jums ką tik sakiau. Tėvas yra gailestingas ir mylintis, dėl to nereikalauja jokios kančios iš jūsų, kad pasitenkinęs jūsų kentėjimu pajaustų pasitenkinimą ir tartų jums: “Atleidžiu, pakaks.”