Žmogui smegenys yra skirtos ne tam, kad save žalotų ir sukeltų sau skausmą, o tuo pačiu taptų didžiule problema aplinkiniams. Žmogaus smegenys yra vienintelės iš visų planetoje egzistuojančių gyvų tvarinių smegenų, kurios yra numatytos tam, kad save vystytų į aukštesnį lygį. Joks planetos gyvūnas šito padaryti negali. Jokia beždžionė, joks dramblys, krokodilas ar liūtas negali savojo egzistavimo pabaigoje palikti geresnio gyvenimo savo palikuonims. Tą padaryti turi tik žmogus. Nes jo smegenys yra vienintelės tarp visų materialių planetos tvarinių kūrybingos. Jos suvokia kūrybos procesą ir prasmę. Lygiai taip jos suvokia ir griovimo pasekmes. Dėl to vien tik žmogus gali nugyventi visiškai nepanašų gyvenimą į visų kitų gyvūnų gyvenimą tuo, kad paliktų geresnę aplinką kitoms kartoms gyventi, kad jos šitą kūrybą tęstų ir dar kitoms kartoms paliktų dar geresnę aplinką.

O tam, kad šitaip vystytųsi jūsų gyvenimo aplinka, būtina, kad jūsų mąstymo kamuolinis debesis visą laiką intensyvėtų aukšto dažnio virpesiais, kad jie vis tankėtų šitame mąstymo debesyje, jog galų gale jie įsiviešpatautų iki galo. Tik tada jūsų smegenys siųs vien tik tokius skaidrius be jokio streso impulsus, kad kiekviena ląstelė ir gaus tokią savo veiklos aplinką, kuri neturės jokių stresų, jokio pašalinio poveikio, kuris dabar ją taip nualina ir prievartauja. Tada, visa smegenų veikla dirbs harmoningai ir be jokių dirbtinės įtampos dirgiklių, kurie dabar jūsų suvokimu vadinami priešingai, įtampos sumažintojais.

Bet kokia narkotizuojanti priemonė – tabakas, alkoholis, narkotikai, cheminiai dopingo preparatai – yra ne įtampos atpalaidavimo priemonė, bet priešingai, papildomas stresas tiek smegenims, tiek kiekvienai fizinio kūno ląstelei.

Pavartoję tokias dirbtinas priemones jūs apsiraminate ne dėl to, kad nuėmėte stresą, bet dėl to, kad apsvaiginote smegenis, ir jos nebegali normaliai reaguoti į aplinką, kad reikiamu metu įjungtų apsaugos priemones ir jūs tiesiog nustotumėte dirbę, o imtumėte ilsėtis, arba, jeigu tai streso akimirkos, pradėtumėte bendrauti su Tėvu, kad tos akimirkos įtampą Jis nuimtų nuo jūsų, tiesiog kaip dulkių siurblys susiurbia visus nešvarumus, taip Tėvas iš jūsų smegenų susiurbia joms per sunkų stresą.

Tuo tarpu, kada jūsų smegenys yra apsvaigusios ir nebegali suvokti ir realiai įvertinti visos aplinkos ir jos poveikio, jos ir toliau tęsia sau pačioms, ir visam organizmui, kenksmingą veiklą, tuo pačiu prievartaudamos tiek save, tiek ir visą organizmą, kurį jos ir valdo. Ir vien tik dėl to, kada situacija praeina, jūs jaučiate išsekimą, blogą nuotaiką, ir net fizinius skausmus, nes jūs fiziškai prievartavote patys save. Ir labai dažnai jūs imate patys sau priekaištauti, kad elgiatės neprotingai. Ir save nuraminate, kad ir kiti taip pat elgiasi, dėl to toks elgesys yra normalus.
Save nuraminti jūs galite sugalvoti labai daug įvairių neišmintingų paaiškinimų, tačiau nuo to organizmo reakcija nepasikeis. Jeigu jį ir toliau šitokiais būdais prievartausite, tai vis tiek įvyks nepageidautinos pasekmės. Ir jus liga, ar net mirtis, ištiks net ir tokiu metu, kada normaliai gyvendami jūs būtumėte pačiame jėgų sužydėjime ir prisidėtumėte prie geresnių aplinkos sąlygų kūrimo ateinančioms kartoms, šviesindami tiek save, o savo kasdieniu gyvenimu, tiek ir kitus.

Jūs, būdami patys protingiausi tvariniai tarp visų jums matomų gyvūnų šioje planetoje, savo elgesiu neprilygstate tiems patiems gyvūnams, kurie nėra tokie protingi, kaip jūs. Jūs patys žudote save, savo vaikus, ateinančias kartas, kitus gyvūnus, gamtą. Jūsų dabartinis gyvenimo būdas yra sukoncentruotas vien tik į išorinius dirgiklius ir nusiraminimo ieškojimą vien tik per juos. Jūs turite visiškai pakeisti savo mąstymo kamuolinį debesį, pripildydami jį Kūrėjo kūrybinės meilės virpesių nudažytu ir tik jų prisigėrusiu mąstymu.

Kūrėjas jums suteikė laisvę mąstyti ir rinktis. Bet tuo pačiu Jis davė ir laisvę pasirinkti Jo skleidžiamą išmintį, kurią jūs galite gauti iš Jo paties, per Jo dvasią, Minties Derintoją, kuri ir gyvena šitame įvairiaspalviame jūsų mąstymo debesyje.
Tėvo dvasia ir veikia jus per šitą mąstymo debesį. Ji nori, kad jūs vis labiau ir labiau pripildytumėte savo mąstymo debesį jos siunčiamais iš Tėvo meilės aukšto dažnio virpesiais, mintimis, kurios sėja meilės sėklą, grožio ir gėrio sėklą. Tuo pačiu šitos mintys vis labiau pasireikš ir tokiais pat šviesiais darbais, kada tik pradės ryškiau atsispindėti mąstymo debesyje.

Štai tada jūs pajausite, kad norite vien tik gerų ir gražių minčių, kurios pačios savaime ramina, nes jos visos yra iš Kūrėjo. Ir kada tik pajausite visu savo mąstymo debesimi, kad jis yra prisipildęs Jo minčių ir siekių, tada ir pradėsite veikti taip, kaip veda jus, kiekvieną, Tėvas. Jis veda jus per šio mąstymo debesies pripildymą savo virpesiais, kuriuos ima jausti jūsų gimstanti siela. Ir ji nebenori jokių išorinių dirgiklių, o trokšta vis didesnio ir glaudesnio susiliejimo su Kūrėjo dvasia, vis labiau ir labiau pripildančia žmogaus mąstymą savo virpesiais per vis didesnį ir didesnį sielos atsivėrimą.

Mano mokymas yra skirtas tam, kad jūs susipažinę su juo, galėtumėte pasirinkti, ar toliau tęsti savo trumparegišką gyvenseną, ar vadovaujantis mano mokymo kryptimi žengti į savojo aš giluminio atskleidimo šviesą kiekvieno iš jūsų konkrečiomis sąlygomis su kiekvieno iš jūsų savita aplinka, bet visur ir visada pasitikint ir pasikliaujant Tėvu. Tik tada jūs suvoksite, kad jūsų gyvenimas įgavo prasmę ir jūsų nebegąsdins tokia mintis, kad jūs niekam nebereikalingi, kad jūsų niekas nesupranta ir jūs likote vienišas.

Kad šitaip nebūtų, jūsų laukia nuostabus kelias per savo aukštesniojo aš atskleidimą ir pažinimą. Be šito jūs esate pasmerkti didžiuliam kentėjimui ir nuolatiniam nusivylimui, kadangi gyvenimo vingiai vystysis ne taip, kaip norėtų juos pasukti savo naudai jūsų žemasis ir gyvulinis aš. Dėl to jam ir kils nuolatinis skausmas ir vargas, nes ir kitų savo žemasis gyvulinis aš sieks lygiai to paties, kaip ir jūsų – gyvenimą pritaikyti ir modeliuoti prie savojo aš. Įsivaizduokite, kiek turi būti gyvenimo modelių, kurie vienas į kitą žiūrėtų vien tik savo požiūriu, visiškai neatsižvelgdami į kitų požiūrį ir mąstymą.

Todėl jūs ir turite pradėti keisti savo asmeninį gyvenimą nuo savo aukštesniojo, dieviškojo, aš atskleidimo. Ir kada šitą padarysite, tik tada galėsite padėti tą patį padaryti ir kitiems, perteikdami tokius mokymus, kaip dabar aš perteikiu jums. Ir kada jūs pradėsite realiai patirti Tėvą savo viduje, kada pradėsite su Juo bendrauti, tada pajausite nenumaldomą troškimą padaryti lygiai taip ne tik savo namuose, savo šeimoje, savo draugų aplinkoje, bet ir ten, kur dirbate, su kuo bendraujate.
Ir tie iš jūsų, kurie dirbate mokytojais ar auklėtojais, dėstytojais ar politikais, lygiai taip pat pajausite nenumaldomą troškimą savo patyrimus, su savo pačių požiūriu, dalinti aplinkai, ypač vaikams, ir visomis jėgomis sieksite, kad jūsų meilės kupina veikla tiesiog trykštų iš jūsų, tuo pačiu pakeisdama visą ikitolinę ne tik jūsų veiklą, bet ir jūsų aplinkos požiūrį į šitą pačią veiklą. Jūsų bendravimas su mažyliais vaikais, su mokiniais, su studentais įgaus visiškai kitokių atspalvių, kurių iki tol nebuvo matęs niekas. Ir tą akimirksniu pajaus ir mažyliai vaikai, ir mokiniai, ir studentai. Jie pajaus savo aukštesniuoju aš, pajaus jūsų skleidžiamus meilės virpesius ir pradės atsakyti jums tuo pačiu. Net šito sąmoningai ir nesuvokdami.

Žinokite, kad meilės virpesiai yra patys skvarbiausi, jog net ir pats žiauriausias nusikaltėlis, pats to sau nesuvokdamas ir nepripažindamas, vis tiek nori, kad jį mylėtų, kad jam būtų gera. Nors tą meilę ir gėrį jis suvokia tik pačia žemiausia forma, fizine malonumo forma. Tačiau ir jo siela trokšta to paties, ko trokšta ir jūsų siela – Tėvo meilės virpesių ir palaimos, gėrio ir ramybės.

Dėl to, patys atsivėrę Tėvui, atradę Jį savo viduje, jūs nebebijosite žengti tokių žingsnių savo darbe, nors dar prieš akimirką tokie pasiūlymai žengti ta pačia meilės ir gėrio kryptimi, jūsų žemą gyvulinį aš gąsdino. Todėl jis gūžėsi ir atsikalbinėjo nuo tokių praktinių žingsnių. O dabar drąsiai ir ryžtingai tą daro matant visiems. Ir kitiems tai yra tiek pagalbą suteikiantis, tiek baimę keliantis žingsnis. Tiems, kurie jau patys labai arti tokio savo aukštesniojo aš atskleidimo, toks žingsnis yra ir jų pasąmoninių siekių eiti tokiu tiesos keliu sustiprinimas ir patvirtinimas. Kitus, kurie dar gyvena vien tik savo žemojo aš virpesių aplinkoje, toks žingsnis gąsdina ir baugina, kad tik nereikėtų žingsnio žengti ir jiems, ir dar visų akivaizdoje.

Tačiau, nepriklausomai nuo aplinkybių, jūsų aukštesniojo aš pergalė prieš jūsų žemesnįjį aš yra nulemta Tėvo. Jis jums, kiekvienam, parengė savosios pergalės aukštesniojo aš prieš žemesnįjį aš kelią ir programą. Dėl to jūs galite būti tikri, kad jau nors kiek atsivėrusi jūsų siela, tikrai įveiks savo menkesniąją ir materialią pusę, jūsų savanaudišką aš, jeigu tik vis labiau ir labiau remsis į Tėvą. O kad toks atsirėmimas įvyktų kuo ankstesniame amžiuje, jūs turite drąsiai ir ryžtingai keisti visą savo mąstymą ir visos švietimo sistemos veikimą.
Tačiau, kokia švietimo sistema jums tiktų geriausiai dabartinėmis jūsų sąlygomis, spręsite jūs patys. Čia aš jums negaliu pasiūlyti jokių konkrečių receptų. Tačiau patys atradę Tėvą savo viduje, jūs jau atrasite ir tuos konkrečius kelius, kaip gi keisti švietimo sistemą iš dabartinės scholastinės, vien tik informacijos kimšimo, ir išskirtinai nukreiptos į savo žemojo aš interesų patenkinimą per visą dabartinio kūno gyvenimo laikotarpį, į gyvo bendradarbiavimo ir bendravimo švietimo sistemą, kurioje vyrautų Tėvas, kaip dvasinis pagrindas ir visų tarpusavio jungiamoji grandis, suvienijanti visus į brolišką šeimą. Tik toks švietimo sistemos transformavimas suteiks jai prasmingumą. Ir tik tada vaikai nuo pat mažens mokysis broliško bendravimo ir tarnavimo, o mokykloje žinias kaups ne kaip materialius produktus į savo sandėlį, kad būtų materialiai turtingesni, bet kad jas galėtų pritaikyti visumos labui, atsižvelgdami į savo sielos polinkį ir sugebėjimą pajausti Tėvo vedimą iš vidaus. O universitete studijuos tik tie, kurie jaus poreikį tokias studijas tęsti, kad įgytų dar didesnę kvalifikaciją savo sukauptoms žinioms pritaikyti visumos labui. Ir profesijas tokioje visuomenėje jauni žmonės rinksis ne vaikydamiesi išorinių madų ir populiarumo, bet vedami sielos balso.
Visų, kiekvieno, tarnavimas bus vertinamas, kaip pats nuostabiausias indėlis į visuomenės vystymą ir savojo aš atskleidimą visumos labui. Todėl populiarių ar prestižinių profesijų tiesiog neliks. Bus toks pat požiūris, kaip ir dabar mylinčioje gausioje šeimoje, kur brolis ar sesuo myli savo brolį ar seserį nepriklausomai nuo užimamų pareigų ar neprestižinės profesijos. Ir myli iš širdies. Ir šnekasi jie kaip lygus su lygiu, o savo darbą vertina kaip šeimos indėlį. Kiekvienas džiaugiasi kito dorumu ir rūpestingu požiūriu į darbą, nesvarbu kokį darbą – prestižinį ar neprestižinį, žmogaus požiūriu – dirbtų.