Ir jums, taip pat, dvasiniame kelyje atsivers didesnis suvokimas ir tada matysite daug giliau visą aplinką. O dėl gilesnio matymo pradėsite elgtis nebe taip, kaip elgiasi aplinkiniai. Ir elgsitės šitaip ne dėl to, kad norėtumėte save išaukštinti ar paerzinti aplinkinius, bet dėl to, kad jums tokia gyvensena taps vienintelė natūrali, bet aplinkiniams ji bus nesuprantama ir dėl to kelianti jų susierzinimą. Juk ir jūs turite tokį pasakymą, kaip „balta varna.“ Ji lygiai tokia pati varna, tačiau vien dėl to, kad kitokia jos spalva, ji yra pastebima ir dėl to nemėgstama.

Tą jums sakau dabar, kad žinotumėte, jog šitame šviesos kelyje jūsų laukia ne tik palaima, bet ir pasipriešinimas tų, kurie visokiais būdais stengsis šitą pačią Tėvo teikiamą palaimą iš jūsų atimti ir grasins su jumis susidoroti, kad tik sugrąžintų jus į tokių, kaip jie varnų būrį, kuriame jūs turėtumėte būti pilka ir niekuo nuo kitų nesiskirianti varna.

Tėvas veda visus ir kiekvieną. Ir veda vienodai. Tik nevisi Jo vedimą pajunta. Bet pajutę, tikrai nebegali toliau gyventi taip, kaip gyveno. Jie nebenori gyventi tamsoje, kada, nors akimirkai, pajuto šviesos ir laisvės nuo ritualinių suvaržymų skonį, kada patyrė paties Tėvo gyvą meilę, tikrai nebenori sugrįžti į buvusios įtampos ir neapibrėžtumo aplinką. Priešingai, jie nori tai aplinkai dalinti tai, ką patiria jie. Todėl toks šviesos dalinimas, ir dar su meile ir atsidavimu, ir pradeda erzinti kitus, kurie dar nėra patys pamilę ir atsidavę gėriui, kuriuos dar valdo gyvulinis ir žemasis savo aš. Todėl jūs turite žinoti, kad susidursite su tokia galinga pasipriešinimo banga proporcingai savo veiksmams. Kuo toliau žengsite dvasiniu keliu į gelmę, tuo labiau tolsite nuo tamsios aplinkos, tuo mažiau tamsi aplinka jus supras ir tuo labiau puls.

Tam, kad šitą jūsų puolimą galėtumėte sumažinti, jums būtinas gyvas ryšys su Tėvu, gyvas bendravimas ir pasikalbėjimas su Juo, kad gautumėte iš Tėvo pamokymus, kaip išmintingai pasielgti kiekvienoje situacijoje, kada jūsų protas gali padiktuoti tokius sprendimus, kai jūsų aplinka dar labiau sukils prieš jus. Atsiminkit, kad Tėvas myli vienodai ir jus, atradusius Jį savo viduje, ir jus puolančius jūsų sielos brolius ir seses, kad ir kokie jie būtų aršūs ir pikti jūsų atžvilgiu. Dėl to, tik Tėvo patarimas padės jums kuo mažiau konfliktuoti su mažiau dvasiniu keliu į priekį pažengusiais. Po kurio laiko jūs ir patys pajausite šitiems pykstantiems savo broliams ir sesėms ir meilę, ir gailestingumą. Ir jūsų požiūris į juos pasikeis tiek, kad jūsų veiksmai švelnės ir kels mažesnį nepasitenkinimą jūsų sielos broliams ir sesėms.
Tai ir bus naujas jūsų patyrimas, kuris jums patvirtins, kad kitų pakeisti jūs negalite niekaip kitaip, tik savo meilės ir gailestingumo tarnavimu visiems vienodai. Jūs galite keisti tiesiogiai tik save patį, savo didesniu atsidavimu Tėvui. Tą aš irgi dariau būdamas žmogiškuoju pavidalu. Mano aplinka man buvo labai nepalanki ir mane stengėsi gniuždyti ir suspausti į tokius tradicijos ir ritualo rėmus, kurie man trukdė pajausti gyvą ryšį su gyvu Tėvu. Dėl to aš nesipriešinau tiems ritualams, bet išeidavau vienas pabendrauti su Tėvu savo žodžiais, savomis mintimis, taip, kaip man atrodė, galima bendrauti su gyvu savo žemiškuoju tėvu. Ir aš kalbėdavausi su Juo kasdien ir labai daug. Ir tik po kurio laiko pradėjau patirti, kad mano mintys yra praplečiamos tiek, kad jutau, jog tai visiškai nebe mano buvusios mintys, jog tai daug tyresnės ir skaistesnės mintys. O kada dar pajutau ir meilės bangas savyje, tada ir pradėjau suvokti, kad Tėvas man kalba.

Tėvas sako taip, kad Jį išgirstų kiekvienas šito nuoširdžiai trokštantis ir siekiantis. Ir būtent šitas ryšys su Tėvu keitė mane. Darė mane iš nutrūktgalvio vaikėzo į guvų, bet giliau žvelgiantį vaikinuką, kuris pradėjo pastebėti net ir tokius veiksmus, kurių dar neatliko mano aplinkos draugai, bet kuriuos atliks po akimirkos. Aš pradėjau jausti truputį į priekį. Ir tą pojūtį vystė ryšys su Tėvu, nes leido pažvelgti į žmonių veiksmus į priekį tik dėl to, kad pradėjau giliau matyti žmonių charakterio savybes. O giliau pažindamas žmogaus charakterį, jau gali matyti ir to žmogaus veiksmą, kurio jis dar neatliko, bet labai greitai atliks.

Šitą patį patirsite ir jūs. Tik bendraukite su Tėvu, ir tada pamatysite tokį aplinkos giluminį paveikslą, kokio iki tol nematėte. Matysite tarsi žmogaus vidų. Matysite kito žmogaus vidų tiek, kad galėsite, nesuklydę, pasakyti, kada jis bijo, kada yra sunerimęs, kada yra įsitempęs, kada jaučia ramybę ir palaimą viduje. Ir tą matysite net neužkalbinę paties žmogaus, net tokio žmogaus, kurio niekada anksčiau nebuvote matę. Tokia giluminė žmonių charakterio įžvalga, kurią suteikia ryšys su Tėvu, jums ir leis geriau bendrauti su aplinka, kuri nėra palanki jums. Tada daug geriau jausite, kiek tokioje aplinkoje jūs galite atverti žinių apie Tėvą, kiek jūs galite būti išgirstas ir suprastas toje tamsioje aplinkoje esančių nuoširdžių ir ieškančių Tėvo ir Jo meilės žmonių.

Aplinka nėra vienalytė. Tamsiame fone visada surasite šviesos taškelių. Štai tiems taškeliams ir pašviesite savo spindulėliu, kad negyvą šviesos taškelį išjudintumėte iš sąstingio, kad jam parodytumėte ieškojimo kryptį į jo paties vidų. O kad galėtumėte greičiau užmegzti tarpusavio ryšį, jums ir reikalingas gilesnis ir skvarbesnis to žmogaus charakterio matymas. Nėra, net ir dvasiniame kelyje, vien tik pergalių ir laimėjimų.
Viena, ką jums, kiekvienam, Tėvas garantuoja, tai vis naują ir naują patyrimą ir palaimą. Tuo tarpu jums asmeniškai vykdant Tėvo valią, jūs negalėsite paveikti kito valios niekaip kitaip, tik savo nuoširdumu ir meilės veiksmu per tarnavimą. Tačiau ne visada tas duos jums norimų vaisių, nes kad ir kiek matytumėte žmogaus charakterį tuo metu, jūs turite žinoti, kad net ir tvirčiausias, ryžtingiausias charakteris žmogiškuose reikaluose gali visiškai išskysti dieviškuose reikaluose, ir ten, kur reikalingas ryžtas ir drąsa veiksmui, gali tapti bailus ir neveiklus, ir ten, kur reikia šviesinti, ir labai tyliai vienam, save patį.
Todėl nenusivilkite, kada su tokiu entuziazmu jūsų besiklausantis žmogus, ir jums atrodantis kaip tik toks, kuris taip pat galėtų ryžtingai prisidėti prie šviesos savojo spindulio paskleidimo, netrukus pats susigūš nuo tokios šviesos ir atsitrauks į ten, kur ji nėra tokia gyva ir jį akinanti, kur yra paprastesnis ritualas ir bendravimas jau gerai suprantamais būdais net ir su Dievu.

Dvasinis kelias yra vien tik laimėjimų kelias kiekvienam juo žengiančiam tik asmeninė prasme. Kad ir kokį skausmingą patyrimą jūs sukaupiate, vis tiek jis jus, kiekvieną asmeniškai, ugdo. Ir tą jūs turite labai giliai suvokti. Net nuo jūsų nusigręžę jūsų pačių draugai ar giminės, net patys artimiausi, jus ugdo ir jums suteikia galimybę įveikti vis naujas dvasinių kalnų viršūnes. Dvasiniame kelyje pralaimėjimų nebūna. Yra vien tik patyrimo kaupimas. Ir nebūtinai viršūnės įveikimą sudaro malonaus patyrimo kaupimas. Išdavystės patyrimas ir dar didesnis po jos atsidavimas dvasinei tarnystei – meilei ir gėriui – taip pat yra dvasinės viršūnės įveikimas. Ir vienas iš prasmingiausių, formuojant jus, kiekvieną, kaip ištikimą Tėvo sūnų ar dukrą.
Lengva tarnauti ten, kur tokių ištikimų Tėvo vaikų yra daug. Tačiau reikalauja didelės ištikimybės Tėvui tarnauti su meile ir gailestingumu ten, kur kiti tarnauti trukdo, šmeižia, juodina. Ir tarnauti tyliai vienam. Tačiau dar sunkiau tarnauti dar atkakliau tada, kada jus išduoda ir palieka, nusigręžia ir dar juodina jūsų buvę bendražygiai. Tai pati aukščiausia savojo aš augimo patikrinimo forma – ištikimybė.