Kūdikiui reikalingi meilės virpesiai, ne tik materialus maistas. Dėl to jį maitinkite jais nuolat. Ir bendraukite, ir žaiskite, ir kalbėkitės su juo kaip su sau lygiu. Apie tai aš jau jums aiškinau anksčiau. Dabar aš jums norėčiau šiek tiek paaiškinti apie didesnio vaiko auklėjimą, apie tokio amžiaus vaiką, kuris pradeda jausti didesnę įtaką iš aplinkos, o ne iš tėvų, kada tėvų autoritetas pradeda kristi. Kad šito neatsitiktų, jūs neturite savo vaikams sudaryti tokio klaidingo įspūdžio, jog žinote viską, kad tik iš jūsų jis gali sužinoti bet ką, kas jį domintų.
Visada jūs turite palaikyti su savo vaiku labai nuoširdų ryšį. Niekada vaikui nemeluokite. Niekada nebijokite pasakyti, kad ko nors nežinote. Bet lygiai taip paaiškinkite, kad visažinis yra tik Tėvas, kuris ir padeda kiekvienam sužinoti daugiau. Dėl to vienas žmogus žino daugiau vienoje srityje, kitas kitoje. Taip Tėvas ir nori, kad žmonės, kaip Jo vaikai, dalintųsi vieni su kitais ir savo žinojimu, kad jie su meile bendradarbiautų. Ir tada jam paaiškinkite, kada jis sužinos atsakymą į savo klausimą, kurio jūs jam paaiškinti negalite, tegu tada savo žinojimu pasidalina ir su jumis. Jam taip bus rodomas ir pasitikėjimas, kad jūs vertinate jo žinojimą ir norite net iš jo išgirsti paaiškinimą. Jis taip pat jaus savo vertę, kad jūs jį išklausote ir būtent iš jo sužinote, ko nežinojote. Lygiai taip pat jam nebus keista, kad tėvai gali ko nors nežinoti, nes visada viską žinodavo, o dabar nebežino. Vaikui tai sukelia didelį nusivylimą. Todėl toks paaiškinimas yra ir nuoširdus bendravimas, ir jo požiūrio plėtimas, ir mokymas, kaip vis tik reikia ieškoti atsakymų ne tik iš tėvų, kurie nėra visažiniai, bet ir iš kitų šaltinių, o taip pat ir dalintis informacija su kitais, kurie dar šito nežino.
Jeigu turite galimybę, pamėginkite atsakymą į šitą patį klausimą surasti ir jūs. O tada vėl prie jo sugrįžti, kada būsite su vaiku. Jeigu tokios galimybės neturite, tada paklauskite savo vaiko, ar jam pasisekė sužinoti atsakymą. Šitoks ryšys ir domėjimasis turi būti nuoširdus. Tai vaikas jaučia iš jūsų virpesių.
Lygiai taip jis jaučia, kada jūs tik formaliai jo klausiate apie ką nors, kas jūsų vis tik nedomina. Tai lygiai tas pats, kaip ir vaikas su jumis kalbėtų, tačiau jo mintys būtų kitur ir jūs jaustumėte, kad jis kalba tik tam, kad jūs nuo jo greičiau atsikabintumėte, o tada jis jau pasiners į savo stichiją. Bendravimas visada turi būti nuoširdus.

Jeigu jūsų bendravimas, nuo pat vaiko gimimo, buvo grindžiamas meilės ryšiu, Tėvo meilės virpesiais, tai jūsų nuoširdus ryšys su vaiku bus natūralus ir stiprus. Ir jūs bendrausite kaip lygiaverčiai partneriai, o ne kaip motina ar tėvas ir vaikas, kuris visada turi paklusti jūsų reikalavimams vien dėl to, kad yra vaikas. Toks savininkiškas požiūris į vaiką, kaip į daiktą, gali pražudyti patį vaiką, nes jis visiškai nenumato vaiko laisvos valios ugdymo, savarankiškų sprendimų priėmimo, ir nepriklausomų veiksmų atlikimo. Toks vaiko auginimas, bet ne auklėjimas, apsiriboja vien tik jo materialių iškreiptų interesų tenkinimu ir tėvų reikalavimu rodyti už tokį sentimentalų vaiko charakterio žlugdymą dėkingumą. O kada vaikas auga, jo charakteris natūraliai ima pasireikšti naujais niuansais, ir jis pradės maištauti prieš jo laisvos valios varžymą, nes jis jau matys, kaip jo bendraamžiai gali savo laisvą valią ne tik pareikšti savo tėvams, bet ir ja naudotis už namų sienų. Dėl to tokioje šeimoje, kur vaikas buvo augintas be Tėvo meilės virpesių, vaiko maištas yra neišvengiamas, nebent jo laisva valia būtų visiškai pajungta tėvų valiai, o tai jau būtų visiškas Tėvo laisvos valios pažeidimas, ir anksčiau ar vėliau tokiems tėvams sukeltų didelių problemų šeimoje.
Dėl to, niekada nelaužykite savo mylimo vaiko laisvos valios, bet auklėkite jį Tėvo sūnumi ar dukra, ugdykite jo nesavanaudišką, altruistinį charakterį bendraudami su juo kaip lygus su lygiu, visą laiką leisdami reikštis Tėvo meilės virpesiams ir nuoširdumui, o ne savo siekiams ir tikslams. Ir toks bendravimas ir yra vaiko auklėjimas, kada tokio auklėjimo, kuris vargintų, nebelieka. Lieka tik dalinimasis savuoju patyrimu. Tačiau dalinimasis patyrimu ne vien tik žodžiais, kurių vaikas ir nesuprastų, bet savuoju gyvenimu, kuris turi būti toks, kad atsiduotumėte Tėvo vedimui iš vidaus, o vaikas ne tik jaustų kokiais Tėvo meilės virpesiais gyvena ir kvėpuoja, tiesiogine prasme, jo tėvai, bet vėliau pamatytų ir jūsų veiksmus gyvenime. Toks dalinimasis savo patyrimu labiau veikia vaiką negu sausi žodžiai. Lygiai taip, jeigu jūsų žodžiai ima skirtis nuo jūsų gyvenimo, tą jūsų vaikas labai greitai pastebės, jeigu dar jo charakteris nebuvo tiek stipriai iškreiptas nuo meilės ir tiesos kelio. Ir tada jūsų gražūs, bet neatitinkantys realių jūsų žingsnių gyvenime žodžiai labai greitai tarp vaiko ir jūsų pastatys šaltą nematomą sieną, kurios įveikti negalės jokie apeliavimai į sąžinę ar moralę. Toks vaikas gali pradėti maištauti prieš jūsų gyvenimo būdą nieko jums nesakydamas, o atlikdamas tokius veiksmus, kurie net ir jums, vienaip kalbant, kitaip darant, sukels šoką, nes net jūs šitaip nesielgiate žemai. Tačiau tokie jums baimę įvarantys vaiko veiksmai bus ne kas kita, kaip jūsų, vadinamojo, gero auklėjimo pasekmė. Todėl jūs turite įsisąmoninti, kad pasidalinimas su savo vaiku savo patirtimi yra taip pat ir jūsų kasdienis gyvenimas. O jo paslėpti, jeigu jis prieštarauja jūsų sakomiems savo vaikui žodžiams, tiesiog neįmanoma. Jūs neturite manyti, kad vaikas jūsų gyvenimo nemato ir nesupranta. Jis jaučia jūsų virpesius, nes jis taip pat turi Tėvo dvasią, kuri ir jį veda lygiai taip, kaip ir jus. Ir jos vedimas gali būti net stipresnis jam, jeigu jis priešinasi tokiam vedimui mažiau, jeigu jūs iki tol kreipėte link gėrio, link tiesos, link meilės, nors tik tuščiais žodžiais, be savo patvirtinančių šituos pačius žodžius realių žingsnių gyvenime. Ir toks vaikas jaučia daug daugiau, negu jaučiate jūs. Dėl to jūs ir pats nesuvoksite, iš kur jūsų vaikas žino ir jaučia, kad jūsų gyvenimas skiriasi nuo jūsų tariamų jam žodžių. Tačiau tokia dviprasmiška padėtis vaikui bus sunki našta, kaip surasti išėjimą iš tokio tėvų jam suteikto labirinto. Čia daug ką nulems jo aplinka už šeimos ribų.

Dėl to nerizikuokite savo vaikų ateitimi, net jų išlikimu, o patys, savo laisva valia, pasirinkite Tėvo meilės kelią, kuriame yra viena vienintelė Tiesa – savo vaiką auklėti Tėvo sūnumi ar dukra. Tik tokioje aplinkoje vaikas bus ugdomas trokštantis ieškoti dar didesnės tiesos, negu jis žino, eiti dar ryžtingiau negu ėjo iki šiol, būti visiškai laisvas nuo negyvų ir varžančių laisvą valią ritualų, siekti atkakliau negu iki šiol gilesnio Tėvo meilės patyrimo ir sugrąžinti ją Tėvui ir visai kūrinijai dar nuoširdžiau per Tėvo garbinimą ir tarnavimą savo sielos broliams ir seserims.