Mano mokymas jums yra ne prievartinis, ne toks, kuris būtinai turi būti įgyvendinamas tam, kad galėtumėte savo gyvenimą pagerinti. Mano mokymas yra skirtas tam, kad jūs iš viso išliktumėte kaip savoji tapatybė po prisikėlimo. Mano mokymas yra susijęs su jūsų ateities gyvenimu, kuris prasidės po prisikėlimo. Dabartinis jūsų gyvenimas yra sujauktas ir supainiotas tiek, kad jūs net nesuvokiate, kiek esate paskendę materializmo pelkėje. Dėl to prireiks ne vienos kartos pastangų, kad visą šitą dabartinį materializmo liūną galėtų, karta po kartos, nuosekliai ir su Tėvo meile, valyti jūsų palikuonys. Ir tik tada jūsų gyvenimas pagerės. Tačiau iki šitokio pagerėjimo laukia didžiuliai sukrėtimai, didžiulės fizinės kančios ir netektys. Tačiau jūsų išlikimas priklauso nuo to, ar jūs pradėsite vadovautis mano dabartiniu mokymu, kuris lieka toks pat, kaip ir prieš du tūkstančius metų – Dievo Tėvystė ir žmonių brolystė, ir net, kaip mano dabartinis apaštalas išplėtė, visos kūrinijos brolystė. Šito mano mokymo praktinis pritaikymas negalės pakeisti gyvenimo dabartiniu pavidalu tiek, kad jis taptų tikras ir teisingas visiems ir iš karto. Tik tas, kuris pavers mano mokymą savo paties gyvenimo principu, o Tėvą, atradęs savo viduje, pavers savojo gyvenimo kertiniu akmeniu, ant kurio tvirtai atsistos pats, toks Tėvo sūnus pajaus savojo gyvenimo prasmę, ir dėl to nebejaus tokio skausmo ir kančios dėl neteisingumo ir skriaudos, ką jaučia dabar.
Tačiau nei skausmas, nei skriauda neišnyks kitiems. Dėl to ir įtikėjusį žmogų veiks vidinis skausmas ir kančia dėl kitų patiriamo neteisingumo ir skriaudos. Tada jautrumas bus nukreiptas nebe į savojo aš vidų ir norą pagerinti gyvenimą tik sau, bet šitas žvilgsnis bus nukreiptas į išorę, į kitus savo sielos brolius ir seses, kurie dabar kenčia.

Ir tik tada ateis vidinis suvokimas, kad vienam pakeisti aplinkos kitiems neįmanoma, nes visa kūrinija yra viena Tėvo šeima. Ir jeigu kenčia nors vienas šios šeimos narys, tai kenčia ir visa mylinti šeima. Dėl to brolystė apima tarpusavio meilės ir tarnavimo skleidimą. Ir tik tada jūs pradėsite suvokti, kada imsite mano mokymą taikyti, kad jūs negalite likti nuošalyje nuo kitų skausmo ir kančios, kai patys nei skausmo, nei kančios nebepatiriate, nes atradote Ramybės Šaltinį – Tėvą – savo viduje. Ir Jis nuramina jus. Bet tuo pačiu Jis ir veda jus, kad ir kitiems, dar kenčiantiems ir patiriantiems neteisingumą, padėtumėte taip pat atrasti Tėvą savyje, kad ir jie pradėtų patirti ramybę savo viduje, kad jų skausmas ir kančia būtų ištirpdyti atrastoje ir patiriamoje Tėvo meilėje.

Tačiau tai tik viena tokio sielos brolio veiklos sfera. Mano mokymas, nors ir yra kupinas meilės ir gailestingumo kiekvienam iš jūsų, taip pat jis turi ir dvasinio veikimo užtaisą, kuris vers jus imtis išmintingų priemonių, kad padėtumėte kitiems, tuo pačiu šviesdami ir tuos, kurie pilni neteisingumo ir apgavysčių, kurie skriaudžia savo sielos brolius ir seses, negalinčius priešpastatyti jokių kitokių veiksmų, tik vidinę kančią, vidinį nerimą, vidinį skausmą ir vidinį susitraukimą, kada prarandamas bet koks žmogiškumas tiek iš vienų pusės, tiek iš kitų pusės. Sielos broliai ir sesės tampa vieni kitų nekenčiančiais priešais. Tik vieni yra stiprūs savo turtais ir padėtimi, dėl to diktuojantys savo sąlygas, kaip gyventi kitiems, kurie yra nuo jų priklausomi materialia prasme ir dėl to negalintys gyventi taip, kaip jie norėtų. Kiti yra silpni ir vargšai savo padėtimi, dėl to turi paklusti pirmųjų valiai, savosios valios iš viso atsisakydami ir palaipsniui užmiršdami kaip gyventi laisva valia, kada visi sprendimai yra priimami vietoje jų tų galingųjų. Vargšams belieka tik vykdyti tai, kas jiems yra nurodyta. Laisvos valios suvaržymas pradeda žaloti asmenybės charakterio augimą.

Jie pradeda ne tik iškrypti iš šviesos ir doros kelio, bet dar daugiau susitraukia nematydami išeities iš susidariusios padėties, nes mato, kad kitame darbe vyksta lygiai tas pats ir niekur geresnių sąlygų negaus, dėl to nusiminimas pavirsta į ilgalaikį nepasitenkinimą visu tokiu gyvenimu.

Ir tik mano mokymas padės visiems sielos broliams ir sesėms atsitiesti kaip oriems mirtingiesiems, kurie, net ir būdami neturtingi, pradės augti tiesiais ir gražiais medžiais, kad kitiems suteiktų šešėlį karštą dieną ir užuovėją ir priedangą darganotą dieną. Tie, kurie pradės vadovautis mano mokymais, pradės ne tik patys keistis, nes pajaus savo viduje, kaip juos veda ir stiprina Tėvas, pajaus mano paramą, pajaus mano Partnerės, Visatos Motinos Dvasios, paramą, pajaus angelų paramą bet ir patys pajaus vidinį akstiną veikti su meile ir tiesa. Ir pradės jie veikti kiekvienas savo darbe, kiekvienas savo gyvenime, ir veikti taip, kad net ir patys stipriausi ir turtingiausi pastebės jų veiklą ir neteks žado dėl tokios drąsios jų veiklos net ir jų pačių kompanijos viduje, net ir ten, kur iki šiol save valdovais laikė jie save.

Ir tas pakilusiųjų sielos brolių ir sesių veikimas bus ne maištas, ne pasipriešinimas, bet meilė ir tiesa. Meilė ir tiesa bus diegiama toje aplinkoje, kur dirbs pabudę sielos broliai ir sesės. Jie diegs Tėvo meilę ir tiesą ne dėl to, kad norėtų pasirodyti kovotojais už meilę ir tiesą, bet jie nebemokės gyventi kitaip. Tai bus jų gyvenimo būdas, kuris ir skirsis tiek nuo jų ankstesnio gyvenimo, kupino nerimo ir baimės, tiek ir nuo dar nepabudusių sielos brolių ir sesių gyvenimo. Būtent patys tie meilės virpesiai sklis iš tokių gyvų ir veikiančių meilėje ir tiesoje žmonių į aplinką. Ir kiti žmonės tą pajaus. Tiek drauge dirbantys, tiek ir jų darbdaviai. Ir šiems nebus prie ko prisikabinti, nes ir jie bus nustebę dėl tokio savo samdinių-darbuotojų pasikeitimo. Ir jie matys, kad tas pasikeitimas yra kažkoks nesuvokiamas, ne šiaip dirbtinis, bet toks, kuris suteikia jiems galios ir jėgų iš vidaus šitaip gyventi ir nebijoti. Šitie aukštesnių dažnių virpesiai vienus ramins, kitus erzins, tačiau net ir suirzę, jie nežinos kaip reaguoti, kad nusiramintų. Vis daugiau ir daugiau žmonių ieškos užtarimo iš pabudusių meilei ir tiesai sielos brolių ir sesių. Ir sulauks jų pagalbos, nes ir Tėvas, ir aš veiksime per juos, net ir taip, kaip dabar veikiame per jūsų sielos brolį, kuris jau daug laiko užrašinėja šituos mano mokymus, kad galėtumėte pamatyti šviesą savo kelyje į meilę ir tiesą.

Jūs turite suvokti, kad mes jūsų nevedame per prievartą arba įsakymais link savęs. Tėvas ir aš tik kviečiame, ir vis raginame, nebijoti žengti link mūsų. Mes jums suteikiame milžinišką paramą. Tik jos neatstumkite, o priimkite. Mūsų visa veikla yra skirta pagalbos teikimui, o ne apsunkinančių barjerų statymui, kad tik jums būtų sunkiau prie mūsų prasibrauti. Viską mes jums esame ir parengę ir suteikę, tik naudokitės visomis priemonėmis. Meilė ir tiesa jau yra Tėvo suteikta, o mano paremta, jūsų pačių viduje.

Štai tie, kurie atras Tėvą savo viduje, tie atras ir meilę, ir tiesą. Ir vien tik dėl to, kad ją ir matys, ir jaus, galės ir kitiems dalinti ir padėti ją pamatyti. Ir jiems tai bus tiek akivaizdu, tiek tikra, kad kitiems, nematantiems nei meilės, nei tiesos savo viduje, atrodys labai keista, kaip jie tą gali ne tik matyti ir jausti, bet nebijoti ją skleisti kitiems. Ir visiems. Ir vien tik su meile, be jokios apgaulės, be jokio savanaudiško išskaičiavimo.

Jie matys pabudusius savo sielos brolius ir seses, einančius nebesidairant, kur statyti tamsoje koją, bet drąsiai ir tiesiai, tarsi kas nematomas apšviestų kelią. Būtent tas žingsnio tvirtumas ir nesiblaškymas ir žavės kitus, kurie niekaip negalės suvokti, iš kur toks tikrumas, kada dar tik vakar ir jie buvo prislėgti ir pasimetę, pykstantys ir nepatenkinti, o šiandien kupini tvirtumo ir ramybės, ryžto ir noro žengti tuo pačiu keliu, kurio vakar net neįsivaizdavo, jog egzistuoja iš viso. Ir jie žengs šituo keliu nebe savojo savanaudiško aš labui, bet savo aukštesniojo ir dieviškojo aš labui, padėdami kitiems. Visiems. Net ir vakar dar taip nemėgtiems savo darbdaviams.

Tai – gyvenimas išlikimo, savojo aš išlikimo amžinybėje, virpesiuose. Tai – ne šios dienos, bet rytdienos, net ir amžinybės, gyvenimas. Bet jis gyvenamas šiandien. Ir jis kuria daug geresnį gyvenimą ateinančioms kartoms. Ne šiai kartai, bet ateinančioms kartoms, kada tokių pabudusių sielos brolių ir sesių bus daug daugiau. Ir mano mokymas yra skirtas tam, kad jūs, kiekvienas, galėtumėte asmeniškai apsispręsti ir pradėti gyventi su Tėvu, esančiu jūsų viduje, ir tuo pačiu greičiau Jį atrasti savo viduje, kad būtumėte tikri dėl savojo išlikimo. Jau dabar būtumėte tikri dėl išlikimo. Ir gyventumėte savo gyvenimą ne varge ir skurde, bet oriai, kaip ir tinka Tėvo sūnui ar dukrai. Jums netinka gyventi pasimetusį, susigūžusį, ir nesuvokiamą gyvenimą. Tai nėra Tėvo sūnaus ar dukros kelias.

Mano mokymas jus žadina atsibusti, apsidairyti, ir pamatyti kelio kryptį į asmeninį išlikimą per įtikėjimą ir Tėvo atradimą savo viduje. Tačiau mano mokymai nėra įtikėjimas ir Tėvo atradimas jūsų viduje. Tą jūs turite padaryti patys, kiekvienas asmeniškai. Šito vietoje jūsų padaryti aš negaliu. Tiktai jūs, kiekvienas, sprendžiate, ar norite patirti išlikimą po jūsų kūno materialios mirties, ar jums jau užtenka šito gyvenimo.
Jeigu jūs esate pavargę ir nusivylę dabartiniu gyvenimu, tai aš jums ir siūlau tikrojo ir pilno palaimos gyvenimo kryptį link Tėvo, esančio jūsų, kiekvieno, viduje. Jeigu jūsų tokie palaimos horizontai, prasidedantys jūsų pačių viduje, nevilioja, tuomet mano mokymai jūsų nesujaudins ir jūs nepasirinksite išlikimo. Dėl to Tėvas jūsų laisva valia priimtą sprendimą – atsisakyti išlikimo – patenkins, kad ir kaip Jam būtų skaudu savo sūnui ar dukrai nebesuteikti prisikėlimo, kad savo sūnų ar dukrą ir toliau gyvą vestų pas save.

Pamėginkite pastatyti save į Tėvo vietą, kada jūsų mylimi vaikai nenori likti gyvi drauge su jumis ir geriau pasirenka mirtį dėl savo neišmanymo, o ne gyvenimą, kurį jūs pajėgūs jiems suteikti. Ir kada tokių Tėvo sūnų ir dukrų yra gausybė. Pamėginkite įsivaizduoti, kokią nuoskaudą sukelia tie Jo vaikai, kurie sąmoningai ir laisva valia apsisprendžia toliau nebeiti amžinybės keliu.

Todėl mano mokymai yra skirti jums, kiekvienam, kad laisva valia priimtumėte išmintingą sprendimą. Tai nėra privalomas mokymas, kaip ir jūsų sprendimas nėra būtinas vien tik toks, kad turėtumėte apsispręsti vien tik už savo asmeninį išlikimą. Mano mokymas yra skirtas, kad surastumėte savo viduje Tėvą, patirtumėte Jo meilę, o tada jūsų sprendimas, laisva valia, bus tikrai tvirtas ir visada, bet kokiomis aplinkybėmis, tiktai už išlikimą. Tačiau toks jis bus ne dėl mano mokymo, bet dėl to, kad savo viduje patiriate Tėvo meilės palaimą, ir jos norite patirti vis daugiau ir daugiau. Ir tokios palaimos patyrimas jus, kiekvieną, veda vis arčiau ir arčiau pas Tėvą. Ir jūsų besiskleidžianti siela pradeda jausti šitokį nenumaldomą norą susilieti su Tėvu, kad apie jokį atsisakymą nuo išlikimo ir užsiminti nebeverta. Bet kokios, net menkiausios, abejonės, yra ištirpusios giliame ir gyvame ryšyje su Tėvu ir nuostabiame ir visaapimančiame Tėvo meilės patyrime.