Šiandien jūsų gamtos ištekliai yra niokojami. Jūs labai neapdairiai elgiatės su tuo, ką jums suteikia gamta, pati planeta. Jūs net ir nesusimąstote, kad ją skriaudžiate ir varginate tiesiogine prasme. O juk ne jūs esate jos šeimininkai ir savininkai, tačiau elgiatės tarsi būtumėte ją nusipirkę ir laikytumėte ją savo nuosavybėje.

Kada jūs taip negailestingai ją darkote, nesaugote jos išteklių, tada jūs demonstruojate savo mąstymo išsivystymą. Tai netinkamas mąstymas, kuris visiškai nesiderina, ir net kontrastuoja, su jūsų dabartiniu materialiu civilizacijos lygiu. O apie dvasinį lygį liudija tik tiek, kad jūsų dvasinis viščiukas dar nėra pramušęs net kiaušinio lukšto, kad pamatytų didesnį pasaulį. Jūs esate tikrai save skriaudžiantys ir akli Tėvo vaikai. Jūs turite įsisąmoninti, kad kūrinija veikia kaip sistema, kad jūsų kūnas veikia kaip sistema, kad jūsų planeta veikia kaip sistema, kad ji ir pati yra visos kūrinijos sistemos dalis. Dėl to nuo jūsų elgesio su planeta, kurioje tik pradedate savo pirmąjį žingsnį į amžinybę, priklauso jūsų planetos aplinka kitoms kartoms, kurių dar tik laukia pasirodymas šitoje pačioje planetoje.

Jeigu jūs būtumėte šitos planetos savininkai, tai iš jos niekada ir neišvyktumėte. Jeigu jūs būtumėte planetos šeimininkai, tai savojo turto tikrai nelaužytumėte. Dabar jūs esate panašūs į vaikus, kurie susirinko žaisti smėlio dėžėje, ir vietoje to, kad joje darniai žaistų ir bendrautų vieni su kitais, ėmėtės pačios smėlio dėžės laužymo. Ir nepraeis tiek daug laiko, kai pati dėžė bus sulaužyta ir smėlis iš jos pradės byrėti. Tad greitu laiku jis išsibarstys, išsinešios po aplinką ir nebebus jokio noro vaikams čia rinktis ir žaisti, kaip jiems norėjosi kurti savo tikrovės atspindį gražioje smėlio dėžėje. Tiesiog savo rankomis nesuprantantys vaikai ją visą sudarkė. O juos perspėti ir sustabdyti nebuvo kam, nes suaugę-vaikai buvo užsiėmę lygiai tuo pačiu ir kitose smėlio dėžėse.

Todėl mano jums suteikiami šitie mokymai yra skirti jus perspėti, kad žaidžiate su pavojinga sau ugnimi. Jūs griaunate savojo gyvenimo aplinką ir darote nusikaltimą prieš ateinančias kartas, kurioms nepaliksite ne tik švarios ir malonios aplinkos, kurią būtumėte savo siela ir rankomis išgražinę, bet net ir tą, kuri jau buvo sukurta ne jūsų rankomis, bet mano, kaip Tėvo Sūnaus-Kūrėjo rankomis, kada aš kūriau su savo pagalbininkais visatą, o jums šitą smėlio dėžę, kad žaistumėte darniai ir draugiškai savąjį gyvenimo žaidimą, taip sistemingai niokojate, kad mes negalime toliau stebėti taip, kaip stebėjome iki šiol. Jūs patys sukeliate tokius katastrofinius reiškinius, kaip cunamis ir milžiniškos stichinės katastrofos, kurios jums suteikia tiek daug netekčių, fizinio skausmo, ir materialių praradimų. Tačiau toks jūsų neapdairus gyvenimas priverčia šitaip kentėti jus pačius.

Žinokite, iki šiol, jeigu ne jūsų toks neapdairus elgesys ir su aplinka, su gamtos turtais, ir vienų su kitais, jūsų aplinkos sąlygos būtų nepalyginamai ramesnės, negu jos buvo anksčiau. Mes visomis išgalėmis stengėmės tokius griaunančius ir jus gąsdinančius procesus planetoje sušvelninti ir net uždelsti. Tam mes turime ir priemones ir galią. Tačiau tokia sulaikanti ir santykinai rami aplinka jūsų nenuteikia darniam bendravimui ir bendradarbiavimui tarpusavyje. Priešingai, jūsų nepasotinamas godumas ir nesugebėjimas pakelti savo žvilgsnį nuo materialaus turto ir turtėjimo į dvasinius ieškojimus ir santarvės įgyvendinimą bei vienų įsigalėjimo kitų atžvilgiu tiek šeimoje, tiek visuomenėje, tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tik dar labiau auga ir tam nesimato jokių ribų. Dėl to mes esame priversti po truputį atidaryti apsauginį garo vožtuvą, kad katilas visiškai nesusprogtų. Ir mes po truputėlį jį atidarome, leisdami, labai palaipsniui, gamtos-planetos energetinio karščio spaudimo iš vidaus jėgoms išsiveržti į paviršių.

Jūs be atodairos siurbdami ir dujas, ir naftą, ir vis iš giliau, patys formuojate, atskirose vietovėse, ertmes po jūsų planetos pluta. Jūs puikiai suvokiate, kad ten, kur yra bet kokia ertmė sistemoje, ji vis tiek turi būti užpildyta, jeigu sistema yra veikianti ir neužblokuota. Dėl to ir tos ertmės pradeda įtakoti karščio spaudimo kryptį po pluta ta kryptimi, kur ir susiformuoja nors menkiausia ertmė arba sumažėjęs naftos ar dujų tūris. Bet toks karščio spaudimo judėjimas gali sukelti ir potvynį, ir žemės drebėjimą net ir labai tolimose planetos vietose, nes net ir po pluta esanti karšta materija, kurią jūs ir patys matote, kokia ji yra naikinanti per ugnikalnių išsiveržimus, lygiai taip pat yra susieta į bendrą planetos sistemą ir visada reaguoja į bet kokius pokyčius po pluta. Ir beveik dviejų tūkstančių laipsnių jūsų planetos branduolio karščio spaudimo poveikis, nors ir vėstantis link planetos plutos ir vandenyno dugno, vis tiek yra toks didžiulis, kad gali sukelti silpniausiose plutos vietose, kur yra mažesnis materijos tankis ar atsirandančios ertmės, ir drebėjimus, ir ugnikalnių išsiveržimus, ir potvynius, ir jūsų pavadintas cunamio bangas vandenyne. Planetos paviršiaus pluta juda, nors ir ne taip aktyviai, kaip prieš šimtus tūkstančių metų.

Tuo tarpu jūsų veiksmai, iš godumo, vardan didesnio pelno atskiroms kompanijoms ir atskiroms grupėms sielos brolių ir sesių, šitokį plutos santykinį ramumą veikia taip, tarsi jūs erzindami žadintumėte miegantį liūtą. Tačiau liūtas dar gali nebūti jums toks pavojingas, jeigu jis bus visiškai sotus, kad būtų tingus. Tada jums pasisekė. Tačiau pluta nėra sotus liūtas. Ji reaguoja į bet kokį karščio spaudimo pasikeitimą. Ir net mažiausias pasikeitimas gimdo jos veiksmus. O tai sukelia milžinišką reakciją planetos vandens baseine. Dėl to sureaguoja ir vandenynas. Ir šitą reakciją jūs patys pamatote, kada cunamio bangos nušluoja milžiniškus pastatus kaip vaikų pastatytas smėlio pilis.

Ir jeigu mes nemėgintume šitokio karščio spaudimo išlyginti jį uždelsiančiomis, o tuo pačiu ir jį susilpninančiomis priemonėmis, tai cunamio banga būtų daugybę kartų baisesnė savo pasekmėmis ir nuniokotais plotais. Taip mes tik susilpniname poveikį. Mes negalime sustabdyti evoliucinio pačios planetos materijos nusistovėjimo proceso. Jis nusistovi per milijonus metų. Ir tos nuolatinių ugnikalnių ir žemės drebėjimų, potvynių ir žemynų judėjimo epochos yra praeityje. Dabartiniai ugnikalnių išsiveržimai ir drebėjimai yra tik tolimas jų aidas. Tačiau jūs vis tiek norite erzinti miegantį liūtą savo nuolatinio godumo potvynio bangomis.
Todėl vietoje to, kad be atodairos plėštumėte žemės turtus ir juos leistumėte vėjais, geriau vystykite savo protą, mėgindami suvokti, kaip gi galite gauti pažangesniais būdais sau taip reikalingus energetinius išteklius, kurie ne tik neterš aplinkos, bet ir nežadins miegančio liūto.

Jūs turite suvokti, kad net ir dabartinis jūsų protas jau yra pajėgus įgyvendinti tokius planus, kurie jus visiškai išvaduotų nuo energetinių išteklių gavimo tokiu pražūtingu sau patiems metodu. O kad tokius planus galėtumėte sukurti ir įgyvendinti, siekite pirmiausia atrasti Tėvą savyje, nes tik tada pradėsite veiksmingai dirbti tarpusavyje bendradarbiaudami, o ne konkuruodami iš godumo dėl geresnių ir pelningesnių užsakymų. Kada jūs atsiversite Tėvui, kada jūsų energija ir pastangos bus nukreiptos ne savo pelno siekimo, bet visumos gerovei, tik tada jūs sugebėsite pasinaudoti jums jau ir dabar suteikiama galingesnių minčių ir projektų pagalba iš jūsų nematomų, bet realių ir tikrų pagalbininkų, kurie jus ir myli ir padeda, nors jūs jų ir nematote.

Kūrinija, o jos dalelė yra ir jūsų planeta, yra Tėvo sukurta ne tam,. kad ją žalotų ir naikintų, bet tam, kad joje kurtų ir šita kūryba džiaugtųsi ir augtų, o augdami bendrautų visi tie, kurie dalyvauja šitame kūrybos procese-žaidime. Ir visi atsigręžtų ir atsiremtų į Visų Kūrėją – Tėvą, ir Jį garbintų dėl tokios nuostabios smėlio dėžės – Kūrinijos – sukūrimo.
Jūsų materiali gerovė niekada nepakils, jeigu nesukursite savo vidinės dvasinės gerovės. Vidus atsispindi jūsų išorės veiksmuose, lygiai taip, kaip ir išorės veiksmai atspindi jūsų vidų. Dėl to, jeigu tik jūs pradėsite puoselėti savo vidų, jeigu tiktai pradėsite vystyti savo sielą atsiduodami Tėvo vedimui iš vidaus, tuomet ir visą aplinką pradėsite puoselėti. Ir ją ne naikinsite ir ne niokosite, bet kūrybingai papildysite savuoju meilės kupinu gyvenimu.

Tik tada suprasite, kad ateinančioms kartoms gamtą turite palikti švaresnę, negu ją gavote iš ankstesnės kartos. Ją turite puoselėti ir saugoti, kaip jums patikėtą labai brangų turtą. Jūs nesate šito brangaus turto savininkai ir šeimininkai. Šitą brangų turtą jūs tik valdote kaip patikėtiniai, gavę įgaliojimą juo naudotis savo kartos ir kitų kartų gerovei. Dėl to jūs ir turite šitą jums suteiktą įgaliojimą perduoti kitoms kartoms su iškelta galva, kad padarėte viską, kas buvo jūsų galioje ir visą jums patikėtą turtą ne tik rūpestingai išsaugojote, bet dar net įnešėte ir savo indėlį jį gausindami ir puoselėdami, kad tik kita karta turėtų dar geresnes sąlygas, negu turėjo jūsų visa karta, šitą brangų turtą valdyti patikėtinio teise.

Tik toks požiūris į savo pradinio gyvenimo planetą užtikrins jos rūpestingą saugojimą ir puoselėjimą. Tik toks požiūris leis jums susimąstyti, jog toliau eiti dabartine kryptimi, kada planeta net verkia nuo jūsų žiaurumo ir godumo, kad jai nėra kito kelio, kaip tik reaguoti į jūsų savanaudišką gyvenimą taip, kaip numato priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis. Ir ji turi reaguoti. Mes šito dėsnio panaikinti negalime. Mūsų galioje tik jo veikimą sulėtinti laike, o tuo pačiu ir sušvelninti jo pasekmes jums. Tačiau godumo užtemdytam protui atrodo, kad prie tokių, jums skaudžių, šio dėsnio veikimo pasekmių jis niekuo savo veikla neprisideda. Toks mąstymas labai klaidingas. Ir jį reikia kuo skubiau taisyti, nes priešingu atveju tokios pasekmės bus greitu laiku dar skaudesnės.

Ir nesidairykite į kitus. Pradėkite nuo savęs. Žinokite, kad ir koks beatrodytų mažas ir silpnas žmogus šitame pasaulyje, bet jis gali padaryti milžinišką poveikį visai aplinkai, pradėdamas gyvenimą su Tėvu ir Tėvui ir toliau darbuodamasis savo kasdienėje veikloje. Tačiau, kada tokia veikla yra persmelkta jo paties sąmoningai suvoktų ir nukreiptų į ją Tėvo meilės virpesių, tada ji tampa šventa. Todėl, net jeigu šalia ir nebus nė vieno, kuris šitaip Tėvo meilę ir suvoktų ir patirtų ir šitaip savo kasdienę veiklą pašventintų, tą darykite jūs, kiekvienas, savo kasdieniame gyvenime. Pradėkite viską nuo savęs, ne nuo kaimyno. Jeigu jis jus skriaudžia ar skaudina, nebendrauja ir niekina, siųskite jam, savo nuoširdžioje maldoje, savo komunijoje su Kūrėju, Tėvo meilės virpesius ir melskitės už jo dvasinį pabudimą, už jo praregėjimą. Tą patį darykite už tuos kurie niokoja jūsų aplinką. Siųskite meilės virpesius ir jiems, kad jie pajaustų šitos meilės virptelėjimą iš jūsų per didžiausią atstumą, net už tūkstančių kilometrų. Melskite jiems šviesos ir meilės, išminties ir supratimo. Tą patį darykite ir savo politiniams vadovams. Kad ir jie praregėtų. O patys visada būkite ištikimi Kūrėjui – Tėvui savo kasdieniais gyvenimo šventais žingsniais. Taip jūs ir pradėsite saugoti jums patikėtus planetos turtus, jeigu patys, tiesiogine prasme, jų nevaldote patikėtinio teise. Tai bus jūsų parama visiems tiems, kurie juos valdo. Ir visa tai darykite su meile, labai nuoširdžiai. Ir ne tik pavieniui, bet ir grupėse, nes prisimenate, kolektyvinė malda yra daug galingesnė, nes jos poveikis išauga tiek, kad prilygsta besimeldžiančiųjų kolektyve skaičiaus kvadratui.