Todėl dabar aš kreipiuosi į tuos, kurie pamaldas veda ir kuriuos jūs vadinate kunigais ar pastoriais, imamais ar rabinais. Atsiverkite Tėvui savo siela, kad pajaustumėte Jo meilės virpesius, ir tada patys pajausite, kaip Tėvo dvasia, esanti jūsų pačių, kaip ir kiekvieno kito, viduje, jus pradeda nukreipti į Tėvo gyvo vandens šaltinį jūsų viduje, bundančią sielą. Ir neuždėkite jai apynasrio. Leiskite išsitiesti laisvam ir galingam šuoliui, kuris ir pažadins jūsų parapijiečių sielas. Jūs prie jų žadinimo galėsite patys prisidėti tik tada, kada išlaisvinsite savo sielas iš ritualų vergystės. Šitokio jūsų sielų išsilaisvinimo laukia milijonai jūsų sielos brolių ir seserų. Aš taip pat. Ir Tėvas laukia.

Argi aš nesakiau savo apaštalams, prieš pakildamas pas Tėvą, kad jie nesibaimintų ką turės kalbėti prieš savo teisėjus, kada juos atves pas juos, nes tada kalbės Tėvo dvasia, esanti viduje? Dabar aš sakau ir jums: Nebijokite atsiverti Tėvui, leiskite kad Jo dvasia prabiltų jūsų sielos sužadintomis lūpomis. Atsiverkite visa savo siela Tėvui ir garbinkite Tėvą taip, kaip šito trokšta jūsų atsivėrusi siela. Ir ji pati ištars garbinimo ir maldos žodžius. Nepergyvenkite, kad šitie žodžiai nesutaps su parašytais maldų knygose žodžiais. Jūsų atsivėrusi siela gaus Tėvo meilės virpesius ir juos pavers kitiems girdimais maldos žodžiais. Ir visos atsivėrusios sielos iš karto pajaus šitų tyrų ir garsiai tariamų žodžių meilės virpėjimą. Ir sureaguos taip ryškiai, kad ne viena siela pravirks. Pravirks sielos skaistinimo ašaromis. Ir šitos ašaros suvilgys ne tik moters, bet ir vyro akis. Net ir vaiko akis.
Tik nebijokite patys atsiverti, o atsivėrę ir pajautę savo viduje Tėvą, nebijokite suteikti žodį savo sielai, kad ji ir garbintų Tėvą, ir melstųsi taip laisvai ir nuoširdžiai, kaip tik ir tegalima garbinti Tėvą ir melstis laisvai ir nuoširdžiai. Be jokių ritualų, be jokių auksu siuvinėtų apeiginių drabužių, be jokių dogmų. Vien tik atsivėrusia savo siela, kuri ir lies savo gyvas maldas visiems susirinkusiems.
Ir jie džiaugsis, kad ir jų sielos vis daugiau ima atsiverti ir prisipildyti Tėvo meilės ir ramybės. O Tėvo garbinimo maldos metu jos ima pajusti neapsakomą palaimos būseną, kurioje norėtų likti dar ir po maldos. Dėl to po maldos neskubėkite vėl sugrįžti prie skaitymo ar pamokslo. Pasilikite dar kurį laiką tokioje palaimos būsenoje. Būtent tokioje būsenoje esanti jūsų siela gali geriausiai išgirsti jums sakomą Tėvo žodį, kurį Jis sako kiekvienam jums asmeniškai. Ir būtent tokį, koks jums reikalingas tuo metu. Ir nesvarbu, kad Tėvo žodžio neišgirsite iškarto po maldos, galbūt jį suvoksite eidami namo ar jau grįžę. Bet tikrai gausite sustiprinimą ir patarimą iš Tėvo.

Ir nebijokite, kada jus, dėl šitokių negyvų pamaldų ritualų laužymo, ims peikti jūsų hierarchai. Mane jie irgi peikė ir keikė, vadino net velnio apsėstu ir tarnaujančiu jam. Jūs gi jau būsite patyrę savosios sielos atsivėrimą ir ryšį su Tėvu, gyvą ryšį, ir žinosite, kad būtent dabar, tik dabar, esate įžengę į Tėvo kelią, kuriuo ėjau ir aš. Ir jūs jau matysite, kad šitas kelias yra gyvas, be ritualų, nes patys jau būsite patyrę, kokia yra maldos gyvo ryšio su Tėvu galia, kurios neturi jokia ritualinė malda.
O jus dar labiau sustiprins jūsų sielos brolių ir sesių liudijimai, kada po jūsų vedamų pamaldų jie prieis prie jūsų ir dėkos už tokius nuostabius patyrimus ir ramybę. Tikintieji dėkos jums už tai, kad jūs pažadinote jų sielas gyvam ryšiui su Tėvu. Ir nieko nebijokite, kada jus kiti smerks ir niekins, net kaltins, kad griaunate bažnyčią, kai jūs būtent ir stengiatės, jau sugriuvusią ir vien tik ritualinę bažnyčią, prikelti naujam gyvenimui. Nebijokite tokių kaltinimų, nes mane irgi kaltino, kad aš griaunu protėvių tikėjimą, man buvo užtrenktos sinagogų durys, mane persekiojo, ir net nukryžiavo vien tik dėl to, kad aš nešiau Tėvo meilės žodį. Dėl to jūs nebijokite nieko, nes Tėvas ir aš visada padėsime jums visuose jūsų meilės ir šviesos darbuose. Net ir tada, kada susimokę jie šalins jus iš bažnyčios, nebijokite nei jų, nei pasekmių. Aš atvesiu pas jus sunerimusių ir ištroškusių meilės ir tiesos sielų, kad jas nuramintumėte ir mokytumėte gyvo ryšio su Tėvu be jokių tarpininkų. Kad jas mokytumėte vienintelio teisingo bendravimo su Tėvu kelio – per nuoširdų atsivėrimą Jam. Ir jūs surasite raktą į jų sielas ir stiprinsite jas, kaip ir aš stiprinau. Bet, kad šitą galėtumėte daryti, kad galėtumėte eiti Tėvo keliu, kaip juo ėjau aš, pirmiausia atsiverti Tėvui turite jūs patys. O tada apsispręsti, ar norite padėti kitiems savo sielos broliams ir sesėms, kaip jiems padėti norėjau aš.

Kelias yra Tėvo. Jis nutiesė šitą kelią kiekvienam. Aš juo žengiau drąsiai ir visą laiką pasitikėdamas Tėvu. Jūs taip pat galite juo žengti. Apsispęsti turite kiekvienas asmeniškai ir laisva valia. Aš jus kviečiu į šitą kelią. Tai yra gyvas kelias. Ir juo žengti yra tikras iššūkis jūsų dieviškojo aš charakteriui. Tačiau žinokite, jeigu juo eiti apsispręsite, visada pirma jūsų eisiu aš, o Tėvas visada eis jūsų viduje. Jūs niekada nebūsite palikti vieni. Nė akimirkai. Ir jūsų angelai serafimai suteiks jums nuolatinę paramą, nes toks yra manosios Partnerės, Visatos Bendrakūrėjos ir Bendravaldovės nurodymas savo angeliškiesiems vaikams – vesti mirtinguosius Tėvo vaikus pas Jį suteikiant jiems išorinę pagalbą, kaip Tėvas, kaip aš, ir kaip Šventoji Dvasia gali suteikti pagalbą iš vidaus. Dėl to kiekvienas jūsų gyvas žingsnis su Tėvu visada susilaukia mūsų visų džiaugsmingo pritarimo, supratimo, ir paramos. Ženkite drąsiai ir be baimės, atsiremdami į Tėvą, esantį, per savo dvasią, jūsų viduje.

Nėra nė vieno organizmo visoje kūrinijoje, kuris nepaklustų Tėvo meilės įstatymui. Net pats menkiausias organizmas, kuris nematomas jūsų akims, ir tas veikia Tėvo meilės įstatymo lauke. Tik jo veiklą modeliuoja aukštesnių organizmų virpesiai, kurie ir leidžia arba, priešingai, neleidžia veikti žemesniesiems organizmams. Tačiau ir vienu ir kitu atveju visų veikimas yra Tėvo meilės lauke, kuriame viešpatauja vienintelis Tėvo meilės įstatymas. Ir jūs esate vieninteliai planetos gyventojai materialiu pavidalu turintys laisvą apsisprendimo valią, kaip sąveikauti su visa aplinka. Ar ją stiprinti ir puoselėti, ar griauti ir naikinti. Tačiau ir vieną, ir kitą darydami, vis tiek jūs negalite išsiveržti iš Tėvo meilės įstatymo pasireiškimo lauko. Jūs negalite veikti už Tėvo kūrinijos ribų. To negali padaryti nė vienas gyvas organizmas. Dėl to ir jūsų veikla kūrinijoje gali būti tiktai arba jūsų laisva valia derinama prie Tėvo meilės įstatymo veikimo, arba jam priešintis. Tačiau paties įstatymo veikimo ji įtakoti neturi nė menkiausios galios. Jūs galite įtakoti tik kitų veikimą to paties meilės įstatymo pasireiškimo lauke. Todėl jūsų pasirinkimas gali turėti įtakos tik kitų apsisprendimui laisva valia.