Aš puikiai suprantu jūsų silpnybes ir troškimus. Dėl to nė vieno iš jūsų nesmerkiu, kad jos vis dar tiek stipriai valdo jūsų pačių vidinio aš nuostatas ir sprendimus. Apie savo silpnybes jūs net nesusimąstote. Jūs gyvenate, tarsi tos silpnybės būtų neatskiriama dalis, ir dėl to nekreipiate į jas dėmesio, nemėginate nuo jų ne tik išsivaduoti, bet bent jau jas sumažinti. Šiuo metu jūsų siela yra tokio pavidalo, kad jos negalima pavadinti dar net sudygusia, jeigu šitą pavidalą palyginčiau su augalu.
Ji daigą išleis tada, kada jūs nors trumpomis akimirkomis pradėsite pamąstyti apie tai, kas jums trukdo tapti geresniam. Ir jeigu apie tai imsite mąstyti vis dažniau, ir sielos daigas vis labiau kalsis per jūsų žmogiškojo ir gyvulinio aš charakterio apvalkalą. Būtent šitas apvalkalas ir trukdo jūsų sielai sudygti. O jūs klaidingai manote, kad visos jūsų dabartinės savybės yra paveldėtos ir dėl to yra nepakeičiamos. Tuo labiau, kad ir jūsų mokslininkai jums vis tokią nuostatą perša dar giliau.
Tačiau, atėjo laikas jums sužinoti daugiau, negu žino ir patys jūsų mokslininkai genetikai, psichologai, psichiatrai, antropologai – mirtingojo skaisčios sielos daigas gali sudygti ir prasikalti net ir pro patį tvirčiausią ir juodžiausią apvalkalą. Ir tą padaryti ji gali vien tik dėl to, kad yra ne materialaus, bet dvasinio jūsų aš pirminis impulsas šitame materialiame fizinio kūno apvalkale, kuriam pradžią suteikia genetinis paveldėjimas. Ir šitam jūsų pradiniam dvasinio aš impulsui didesnį pagreitį, arba stipresnį augimo postūmį, gali suteikti ir dabartinis jūsų gyvulinis aš, jeigu tik jis pradės daugiau susimąstyti apie meilę, gėrį, grožį, tarnavimą, gailestingumą, brolystę. Jeigu jis pradės valyti savo storą ir surambėjusią genetinio paveldėjimo žievę, ir visą laiką ją minkštindamas geromis mintimis. Tai bus panašu į nešvaraus lango valymą, kad pamatytų jūsų akys gražų aplinkos vaizdą pro labai švariai nuvalytą langą. Tačiau net ir pro nuvalytą langą, kad ir labai švarų, jūsų materialios akys mato vaizdą per stiklo sienelę. Ji dar jus atskiria nuo paties vaizdo. Jūs dar nesate tame vaizde patys. Dėl to ir jūsų pačių to vaizdo pojūtis dar nėra toks gilus ir visaapimantis, koks jis būtų jums tą langą atvėrus ir per jį išlipus į paties vaizdo aplinką.

Šiandien absoliuti jūsų dauguma esate patenkinti dabartine savo padėtimi dvasinėje sferoje, kad net ir nemėginate savojo lango valyti iš viso. Jūs net ir nesusimąstote, kad jį reikėtų kaip nors valyti, nes niekas jūsų šito nemokė ir nemoko. Ir tik labai retas kuris iš jūsų išgirsta tą Tėvo dvasios beldimą iš vidaus ir atsigręžia į Tėvą ir atsiduoda Jo valios vykdymui. Ir labai greitai jūs tokį žmogų pradedate iš savojo tarpo išskirti ir net su tam tikra pašaipa vadinti šventuoju. O juk jis nėra joks šventasis. Jis kaip tik tapo tikruoju ir normaliu žmogumi. Būtent tokiu žmogumi turite tapti ir jūs, kiekvienas.

Ir tada patys pamatysite, kad jūs tikrai tapote tikruoju žmogumi, tik ne šventuoju. Toks gyvenimas be dabar jus kankinančių ydų ir ligų yra tikrasis gyvenimas ir tikroji šviesa. Dėl to jokiu būdu nebegalėtumėte ir pagalvoti vėl apsisukus žengti atgal į ankstesnį savo gyvenimą, kuriame net nesusimąstėte, jog reikia savo dvasinio lango stiklą valyti, kad sielos akys galėtų pamatyti tikrą vaizdą, kurio nebeiškreiptų jokios ydos. Tačiau lygiai taip tvirtai žinotumėte, jog vien tik grožėtis nuostabiu vaizdu per nuostabiai nuvalytą langą jūsų sielai nepakanka, nes ji trokšta pati pajausti paties to vaizdo realumą ne per stiklo sluoksnį, bet pati būdama paties vaizdo aplinkoje. Ir tada ji atvėrusi langą išskristų daryti gerus darbus visiems, kurie tame vaizde yra patys, arba kurie yra lygai taip pat į tą vaizdą dar tik žvelgiantys per savo sielos langą, kurį jau pradėjo valyti, o kai kurie, kaip šiuo metu ir jūs, dar net ir nesusimąstote, kad yra toks langas, kurį reikia nuvalyti nuo savo ydų purvo.

Jūsų dabartinės ydos, po kurio laiko, jums primins lygiai tokius pačius vaiko kaprizus, kokius jis demonstruoja, kada tėvai nepatenkina kokio nors jo noro. Išmintingi tėvai suranda kelia į mažylio širdį, neišmintingi tėvai patys susierzina, net užpyksta dėl tokių mažylio rodomų kaprizų. Ir pradeda jį bausti, pradeda jam pataikauti, tik nesiekia surasti kelią į jo širdutę. Tačiau kaip ir mažylio atveju, taip ir jūsų atveju, jeigu neieškoti sprendimo, kaip tokius kaprizus ištirpdyti nuoširdžia meile ir gyvu bendravimu su vaiku, o tik siekti atsipirkti tenkinant visus kaprizus ar stengtis vaiką muštruoti ir bausti, tai vaiko visą gyvenimą galima labai lengvai sužaloti. Tačiau tėvams tos vaiko užgaidos, tie kaprizai neatrodo rimti. Jie visą laiką ir lieka vaikiški.
Lygiai taip ir jūsų dabartinės ydos, tokios, kaip baimė, pyktis, neapykanta, kerštas, pavydas, noras tenkinti vien tik savojo gyvulinio aš interesus kitų sąskaita, ir daugybė kitokių, yra ne kas kita, kaip tokios pačios vaikiškos užgaidos. Jūsų siela dar nėra išleidusi savo daigo per šitų ydų storą sluoksnį, dėl to jos kankina aplinkinius taip, kaip maži vaikai kankina savo neišmintingus tėvus savo kaprizais.

Siela, pati savaime, negali išsiskleisti visu savo spindesiu per vieną akimirksnį. Taip, kaip ir vaikas negali tuoj pat atsisakyti visų savo kaprizų. Tai ilgas ir pastangų reikalaujantis procesas. Ir kai kuriems jis būna ne tik skausmingas, bet net ir tragiškas. Dėl to jūs turite įsisąmoninti, jog savo sielos langus iš vidaus turite pradėti valyti jau dabar, nes tai prisidės prie to, kaip jūsų būsimieji vaikai greitai galės atsisakyti savų kaprizų, ir be skausmo.

Valydami savo sielos langus nuo savo ydų purvo, jūs galite prisidėti prie visos žmonijos vaikų kaprizų išmintingo nukreipimo į tvirto charakterio formavimą be savanaudiškumo priemaišų. Kuo švariau nuvalysite savo sielos langus, tuo skaistesnis vaizdo spindesys veršis vidun ir kvies atverti patį langą, kad siela pati galėtų išsiveržti iš vidaus į plačiąją erdvę, kur ji gali pati pasireikšti savuoju spindesiu. O tas spindesys patrauks ir kitų žvilgsnį, žvelgiančių per savo sielos valomą langą. Ir tokia siela niekada savo vaikelio kaprizų nemėgins nuslopinti jėga ar pataikavimu. Ji visada ieškos kelio į vaiko širdį, kad galėtų ir patį vaikutį, nuo pat mažens, mokyti valyti ir savo sielos langą, kad jis netaptų toks murzinas iš viso.

Ir nors jūsų dabartinės ir vaikiškos charakterio ydos jums nėra tokios pastebimos patiems, nes nematote tokių pavyzdžių, kurie demonstruotų, savo kasdieniu gyvenimu, ryškų švytėjimą be tokių ydų, dėl to su jomis net ir nemėginate kovoti, tačiau jos gali jums sukelti labai rimtų problemų, jeigu jas ir toliau taip toleruosite ir joms pataikausite. Aš matau daug giliau už jus ir toliau negu jūs galėtumėte įsivaizduoti. Aš žinau pačias jūsų ydų kilmės šaknis. Žinau ir prie ko jos gali atvesti kiekvieną iš jūsų, nes aš esu ten, kur tokių ydų nėra, ir žinau patekimo į ten kainą. Todėl ir suteikiu šitą mokymą, kad tą sužinotumėte ir jūs.