Praėjo vos du tūkstančiai metų nuo mano buvimo tarp jūsų žmogiškuoju pavidalu. Kiek per tuos du tūkstančius metų jūs pažengėte pirmyn savo gyvenimo kiekybės sferose. Jeigu tuometiniai mano sielos broliai ir seserys atsidurtų jūsų šiandieninėje aplinkoje, jie prarastų orientaciją visiškai. Jie negalėtų patikėti, kad yra tarp žmonių, o ne tarp dievų. Kad ir kaip jiems aiškintumėte, kad jūs esate tokie pat žmonės, kaip ir jie, jokie aiškinimai jų neįtikintų. Tokia milžiniška ir akivaizdi pažanga. Tačiau visa pažanga apima jūsų gyvenimo vien tik kiekybinę pusę. Tuo tarpu kokybinė jūsų gyvenimo pusė taip ir liko sustingdyta tų dviejų tūkstančių metų praeities akimirkoje. Per šitą laiką jūs net nepriartėjote prie tų mano dvasinių sampratų, kokių aš mokiau ir apaštalus, ir visus mano mokinius. Ir kai kurie iš jų mano gyvą mokymą įsisavino. Tačiau jums šitą reikia daryti dabar.
Jūs turite pradėti lygiai nuo tos pačios vietos, nuo kurios pradėjo tiek mano apaštalai, tiek visi mano mokiniai. O tai reiškia, kad jūsų kokybinis gyvenimas turi tarsi sugrįžti į dviejų tūkstančių metų praeitį ir apmąstyti mano gyvąją gerąją naujieną, kurią aš tuo metu ir skelbiau – Dievo Tėvystė, žmonių brolystė, ir ją išplėsti jau iki šių dienų pažinimo ir lygio, kaip ją ir išplėtė mano šis apaštalas iki visos kūrinijos brolystės. Nes jau dabar jūs siekiate užmegzti ryšį su kokiu nors protu iš kitų planetų, jūs jau nebeneigiate taip kategoriškai, kad kitose planetose gyvybės nėra. Dėl to ir kitose planetose esanti gyvybė yra jūsų broliai ir seserys dvasioje, turintys vieną Tėvą – Visuotinį Tėvą. Ir tik tokioje Tėvo šeimoje jūs galite turėti ir amžinybę, ir savojo gyvenimo kokybę, kurioje sutelpa ir visa kiekybė, nes kiek bepatirtumėte naujų patyrimų per visą amžinybę, jie visi nusidažo Tėvo meile, sušildyta jūsų širdies ir tarnavimo visų labui.

Mokymąsi jūs labai dažnai suvokiate vien tik kaip sunkią varginančią pareigą, kurią jums užkrauna tėvai ar jau jūsų pačių subrendęs suaugusiojo protas. Mokymąsi jūs turite suvokti kaip savo paties, savojo aš, augimą, kada jūs vis daugiau ir daugiau galite gyventi lengviau ir lengviau, nes žinote aplinkoje veikiančių reiškinių priežastis ir dėl to galite numatyti jų veikimo pasekmes tiek visumos, tiek individo ar atskiros vietos atžvilgiu. Ir savo įsisavintas žinias galite pritaikyti praktikoje bendraudami su aplinka ir savo sielos broliais ir seserimis.
Mokymasis yra ne kas kita, kaip jūsų gyvenimas. Jūs turite keisti nuostatą, kuri vyravo iki šiol, jog mokymasis jums yra reikalingas tik tiek, kiek jis padeda surasti geresnę darbo vietą, kad galėtumėte uždirbti sau daugiau pinigų. Tai ne daugiau kaip barbaro požiūris, kuris neturi nieko bendro su Tėvo oraus sūnaus ar orios dukros nuostatomis į mokymąsi. Sūnaus ar dukros nuostatos yra visiškai nepanašios į jūsų, nepažįstančių Tėvo, našlaičių Jo vaikų dabartinį varganą ir varginantį jus pačius požiūrį. Jų nuostatos į mokymąsi yra grindžiamos gyvu ryšiu su Tėvu, kuris leidžia jiems ne tik suvokti, kad jų visa egzistencija ir veikla netektų prasmės, tiesiog net pati savojo aš, kaip individo, reali egzistencija, nutrūktų, jeigu dėl savo neišmintingų nuostatų, jie, staiga, kuriuo nors jų gyvenimo momentu, savo mokymąsi sustabdytų ar iš viso nutrauktų. Jie puikiai suvokia, kad tik mokydamiesi jie gali egzistuoti kūrinijoje.

Visa kūrinija yra nuolat kintanti. Joje nieko nėra, kas nesikeistų. Ir jeigu tik tvarinys nustotų siekti didesnio jos pažinimo, jis būtų pasmerktas nutraukti savo žengimą į priekį. Visa kūrinija nebegalėtų tokio tvarinio vilioti savo naujais atradimais ir tų atradimų pritaikymu savojo aš vis naujame ir naujame atsiskleidime palaikant ryšius su kitais tvariniais. Kūrinija yra toks besikeičiantis ir vis besiplečiantis Tėvo meilės spindulių ir veikimo vandenynas, kad visi jame keliaujantys pas Tėvą ir tuo pačiu tampantys vis geresniais Tėvo vaikais, niekada negalės patirti tokios akimirkos, kada jiems bus pasakyta: „Užtenka, pasiekėte viską, ką buvo galima pasiekti, dėl to dabar vien tik ilsėkitės ir pramogaukite ir nieko daugiau nebesimokykite, nes išmokote viską.“ Tokios nuostatos neišgirsite niekada ir niekur per visą amžinybę. Ir dėl to jūsų augimas per jūsų mokymąsi ir mokymą kitų niekada nesibaigs. Dėl to jūs jau dabar galite nusiteikti tokiam amžinam gyvenimui, kuris visada bus kupinas naujų ir įdomių mokymų ir tų mokymų pritaikymo kasdienėje aplinkoje, kuri visą laiką jums plėsis, kol galų gale apims visą kosminę erdvę. Tik ji nepalyginamai didesnė, milijonus kartų didesnė, negu šiandien jūs matote, kada žvelgiate į dangų.

Štai ir pagalvokite, jau dabar pagalvokite, kaip gi jūs galėsite toje kosminėje erdvėje, kurioje yra nepaprastai daug pasaulių su įvairiomis gyvybės kategorijomis, tarnauti, daryti gerus darbus, jeigu šiandien nemokate, ir net nenorite, daryti gerų darbų savo sielos broliams ir seserims. Jūs nemokate ir nenorite daryti gerų darbų jiems, nes šito jūsų nemokė nei tėvai, nei mokytojai, nei pats jūsų protas, kuris yra valdomas žemų ir savanaudiškų interesų, kurie tikrai neverti jūsų tikrojo aš spindesio, kurio pasiekti be nuolatinio mokymosi ir tarnavimo, neįmanoma.

Štai kodėl aš jums perteikiu savo dabartinį mokymą, kad jūs pajaustumėte jo svarbą jūsų, kiekvieno, gyvenime. Šitas mokymas yra mano pagalba dabartinės kartos mano sielos broliams ir seserims. Kitos kartos, dėka to, kad jūs mano šį mokymą įsisavinsite ir imsite taikyti praktikoje, bus gilesnio ir aukštesnio mąstymo. Ir būtent jūs prisidėsite prie šitokio jų aukštesnio lygio pasiekimo, nes jūs, savo pačių gyvenimu, tapsite jų mokytojais, kad savo ruožtu dar aukštesnį savo dvasinį gyvenimą jie galėtų perteikti savo vaikams ir anūkams. Jūs mokydamiesi patys, tuo pačiu mokote ir kitus, kada pradedate gyventi savo kasdienį gyvenimą, remdamiesi mano mokymu. Tvarinys visada yra tuo pačiu metu ir mokinys, ir mokytojas.

Dėl to ir jūs turite pradėti žvelgti į mokymąsi kaip į neatskiriamą savojo gyvenimo dalį, kuri niekada neturi pabaigos.

Kai kurie iš jūsų tapsite mano apaštalais ir Tėvo ambasadoriais ir visiškai atsiduosite vien tik manojo mokymo ir Tėvo gyvojo žodžio skelbimui. Toks gyvas žodis yra labai svarbus ir reikalingas tiems jūsų sielos broliams ir sesėms, kurie dar negali taip greitai įsisavinti ir manojo mokymo, ir net nedrįsta apsispręsti, kokia kryptimi jiems žengti savo gyvenime. Jie dvejoja ir ieško. Jie pasimetę ir sunerimę. Tokiems Tėvo vaikams našlaičiams ir reikalinga tokia pagalba ir parama, kad išgirstų iš savo sielos brolių ir seserų gyvą ir sustiprinantį žodį, kuris yra nuspalvintas ne vien tik mokymo teorija, bet ir to mokančiojo gyvu patyrimu. Ir būtent patyrimas, o ne teorinis pasakojimas, yra pati veiksmingiausia mokymo priemonė ir dalis. Būtent dėl to mano mokymo neatskiriamą dalį ir sudaro mano mokymų taikymas savo asmeniniame ir kasdieniame gyvenime, ir šitais patyrimais pasidalinimas su kitais savo sielos broliais ir seserimis.

Mano mokymas, kaip ir Tėvo gyvas žodis, niekada nenustos jaudinti jūsų, kaip ir kitų, pasaulių gyventojų, nes jis yra gyvas ir patirtinis. Jūs patys, kiekvienas, galite šitą mokymą ir tikrinti, ir patirti vis daugiau ir daugiau. Jame nėra nieko, kas būtų jums neįveikiama jau šiandien. Kiekvienas iš jūsų galite mano mokymą pritaikyti jau dabar ir palaipsniui pajausti milžinišką savo gyvenimo skirtumą tarp to gyvenimo, kurį gyvenote iki mokymų taikymo ir to gyvenimo, kurį gyvenate juos taikydami.