94. Reinkarnacijos idėja

Tačiau ir aš turiu taikytis prie savo pasirinktų žmonių mąstymo, kurio negalima pakeisti niekaip kitaip, kaip tik jų pačių atsivėrimu laisva valia Tėvui.. Ir kuo didesnis atsivėrimas, tuo imlesnis yra tas žmogus, tuo galingesnį ir tikslesnį mano mokymą arba Tėvo mokymą jis gali perteikti ir kitiems. Dėl to su kiekvienu bendraudamas ir bendradarbiaudamas aš esu priverstas prisiderinti prie to žmogaus dvasinio imlumo ir pasitikėjimo Tėvu ir manimi. Lygiai taip, kaip ir būdamas žmogiškuoju pavidalu aš turėjau derintis prie jūsų sugebėjimo suprasti mano nešamą jums mokymą, mano atneštą jums evangeliją, kurią jūs taip ir užmiršote, net neleidę išskleisti savo sparnų, kad ji pakiltų ir apkabintų visą žmoniją.
Rytai atstūmė jūsų pačių sugalvotą krikščionybę kaip Vakarų religiją ir ją pakeitė įvairiais kitais tikėjimais, kuriuose mano evangelija neturėjo jokios dirvos, kad prigytų. Dėl to juose įsigalėjo reinkarnacijos idėja, sielų migravimo per daugelį gyvenimų idėja. Net ir mano kai kurie pasirinkti žinianešiai, negalėjo iki galo išsilaisvinti iš reinkarnacijos idėjos, dėl to kai kurie gaudavo mano mokymus, kuriuos nuspalvindavo jų pasąmonės informacinių virpesių priemaišos, kurios suteršdavo net ir dabar perteikiamus mokymus reinkarnacijos idėja. Aš turiu ir prie tokių iškraipymų taikytis, nes priešingu atveju neturiu geresnio pasirinkimo vienoje ar kitoje vietoje. Todėl nenustebkite, kada susidursite su mano mokymais, kuriuose yra paminima ir reinkarnacijos idėja.

Tačiau aš giriu ir džiaugiuosi, kad galiu pasinaudoti šiuo savo apaštalu ir Tėvo ambasadoriumi ir perteikti kuo mažiausiai jo paties pasąmonės iškraipomus mano mokymus. Ir dabar aš jums visiems sakau, atėjo laikas jums sužinoti, kad reinkarnacijos samprata turi labai nesenas šaknis žmonijos istorijoje, vos kelis tūkstančius metų. O iki tol visą laiką mano dvasiniai pasiuntiniai tiek žmogiškuoju pavidalu atsiųsti tarp jūsų, tiek ir patys būdami jums nematomi ir veikdami per tam perengtus žmones, aiškino gilesnes Dievo tiesas, kuriose jokios reinkarnacijos nebuvo. Reinkarnacija nėra Tėvo kūrinijos plano dalis, skirta žmogui.

Tėvui iš jūsų tereikia tik vieno ir paties pradinio žingsnio – jūsų įtikėjimo į Jį laisva valia. Ir visiškai nesvarbu, kokį iki tol gyvenimo patyrimą jūs būsite sukaupę – gerą ar blogą, ar net labai blogą, bet jūsų įtikėjimas yra pakankamas patvirtinimas, kad jūs galite būti pakviesti į pomirtinį prisikėlimą.

Tačiau Tėvas nieko nekankina ir neverčia gyventi daugybę gyvenimų vien tik tam, kad jūs turėtumėte patirti blogio patyrimą. Toks Tėvas nebebūtų mylintis Tėvas. Toks Dievas tiesiog negali egzistuoti, nes Jis yra meilės Šaltinis ir Centras, dėl to tik meilė pasklinda iš Jo paties, ir nė vienas žmogus nėra paliekamas tam, kad kartotų gyvenimus tol, kol Tėvo kieta širdis būtų suminkštinta begaliniu žmogaus gyvenimų kartojimu, kol galų gale Jis pasitenkintų tokio žmogaus kankinimusi ir jam tartų: “Pakaks, tu jau esi pakankamai geras, kad keliautum pas mane, o nebegrįžtum į žemę vis kartoti ir kartoti savo naujų įsikūnijimų, kad daugiau pasimokytum.”
Toks Tėvas negalėtų būti meilės Šaltinis ir Centras, nes Jis pats prieštarautų savo paties sugalvotam ir įgyvendinamam evoliucinio vystymo planui, jog iš netobulo tvarinio ištobulintų jį iki savo paties lygio vien tik meilės jėga, o ne skausmo ar kankinimų baimės jėga. Tokio Tėvo nebuvo ir būti negali. Tokį Dievą jūs patys sugalvojote, iškraipydami dvasinius mokymus tų, kuriuos aš jums atsiųsdavau kaip savo pasiuntinius. Dėl to dabar aš jums kartoju – Tėvas yra vien tik meilė. Ir Jis ragina tiek per savo dvasią, gyvenančią jūsų viduje, tiek per mane, kad atsigręžtumėte į Jį ir pajustumėte Jį savo viduje, o tada jūs įtikėsite į Tėvo tikrumą ir patirsite Jo meilės virpesius savo pačių viduje, ir patys imsite praregėti, kad reinkarnacijos būti negali, kad jūs vėl ir vėl turėtumėte sugrįžti į šitą pasaulį ir dar gyventi skausme ir kančioje, kad taptumėte geresni.
Net ir iš žudiko gali atsiversti romus Dievo sūnus, jeigu tik jis sugeba atrasti Tėvą savyje. Tik žudikui atsiversti yra daug sunkiau ir nėra jokios garantijos, kad jis iš viso panorės atsiversti, negu doram ir sąmoningai ir nuoširdžiai ieškančiam Tėvo, tik pasimetusiam ir pasiklydusiam ir nežinančiam, kad Tėvo ieškoti reikia savo viduje.

Jūs taip pat turite žinoti, kad mirtingieji tik pradeda pirmąjį žingsnį į amžinybę. Jūs net nesuvokiate paties žodžio amžinybė prasmės, dėl to ir tikite tokiais tikrovės iškraipymais, kaip žmogaus sielos sugrįžimas į kitą žmogiškąjį kūną, kad jis sukauptų didesnį patyrimą ir taptų tobulesnis.

Jūs nesugebate suvokti tikrovės tikrojo priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimo. Kiekvienas veiksmas turi ir priežastį ir pasekmę. Jeigu jūs norite tapti geresnis, tai šitas noras taps priežastimi, kad jūs atliktumėte ir tokį veiksmą, kuris jus nepastebimai darys geresnį, o jeigu bus veiksmas geresnis, tai ir jūsų vidinis pojūtis bus malonesnis. Ir viskas vyksta laisva valia. Jeigu jūs norite tolimesnio ėjimo pas Tėvą, tai šitas noras bus priežastis tam, kad jūs pradėsite ieškoti kelio pas Jį, o šito ieškojimo pasekmė bus tokia, kad Jį atrasite, o šito atradimo pasekmė bus jūsų prisikėlimas aukštesniu savojo aš pavidalu – sielos pavidalu.

Tačiau, jeigu jūs nenorite Tėvo, nenorite tapti geresnis, nenorite žengti į amžinybę, tai jūs ir paskirsite savo veiksmus tam, kad ten ir nežvelgtumėte. Ir tą darysite taip pat savo valia. Ir pasekmė tokio nusigręžimo nuo Tėvo bus jūsų savojo aš išnykimas, nes po materialaus kūno mirties jūs nebebūsite prižadintas jokiu pavidalu, nes toks buvo jūsų asmeninis pasirinkimas laisva valia – nusigręžti nuo Tėvo. Taip veikia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis. Jūs atsakingas tik už savo asmeninius veiksmus ir už savo laisvos valios sprendimus. Tačiau jūsų asmeniniai laisvos valios veiksmai apsunkina gyvenimą aplinkai, visumai, jeigu jie yra nukreipti prieš visumą, prieš Tėvą, ir priešingai, kada jie yra nukreipti visumos labui, tada visumos gyvenimą palengvina, pašviesina. Bet tai nėra kokia nors karma, kurią žmogus turi atidirbti už save ar už tėvų suklydimus kituose gyvenimuose.

Priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis veikia tiek individo gyvenime, tiek visumos gyvenime, tačiau toks abipusis veikimas visada pagrįstas laisvos valios veiksmu. Ir visada tas veiksmo atlikėjas arba jų visuma yra apgaubti vienodos Tėvo meilės virpesių. Ir tik tų virpesių gyvas pajautimas savo viduje transformuoja žmogaus charakterį iš blogo į gerą, o ne karmos išpirkimas, atidirbimas, nuodėmių atpirkimas, net tėvų nuodėmių.

Ir toks transformavimasis įvyksta labai mažam skaičiui žmonių, nes jie nežino, kaip ieškoti kelio į tokį vidinį transformavimąsi, nes reinkarnacijos klaidingos sampratos tokio kelio nenurodo, jos žmogų tik gąsdina, kad jis turės dar ir dar daug kartų sugrįžti į šį pasaulį, kad atidirbtų savo karmą. O tai, kad jis jau šiandien galėtų patirti ryšį su Tėvu, jeigu savo žvilgsnį nukreiptų ne į išorę, mėgindamas atidirbti neegzistuojančią savo karmą, o į savo vidų, ir atrastų Tėvą savyje, jokia, ir reinkarnaciją propaguojanti, religija žmogaus nemoko.
Štai kodėl atėjo metas, kad jūs sužinotumėte iš manęs, Kristaus, jūsų visatos vieno iš Sutvėrėjų ir Valdovų, kuris jums yra žinomas tik kaip Jėzus iš Nazareto, reinkarnacijos samprata turi būti ištirpdyta Tėvo meilės virpesių vandenyne, kuris jau yra maudantis kiekvieną jūsų gyvą ląstelę ir jūsų tikrąjį aš žadina pabusti, kad ir jūs pats, savo didžiausiai nuostabai, pamatytumėte savo tikrąjį aš, kurį tikrai bus sunku atpažinti net ir dabartiniam ir netikram, gyvulinių polinkių proto valdomam jūsų aš.

Argi jūs nenorite, kad jūsų viduje įsiviešpatautų meilė, ramybė, dingtų bet koks nerimas ir kančia, pyktis ir susierzinimas, kerštas ir pavydas, blogos mintys ir blogi siekiai? O juk jus tokį ir sukūrė Tėvas pagal savo atvaizdą – kupiną meilės, tiesos, gailestingumo, tarnavimo, gėrio, grožio, užuojautos. Būtent tokių bruožų charakteris yra tikrojo jūsų aš atvaizdas kūrinijai ir Tėvui. Būtent tik toks jūs tampate, kada atrandate Tėvą ir gimstate iš dvasios. Tačiau net jeigu jūs ir nepasiekiate tikrojo savo aš charakterio savybių, bet nuoširdžiai siekiate didesnio Tėvo pažinimo ir savo laisva valia stengiatės surasti Tėvą, net ir nežinodami, kur Jo ieškoti, bet norite atsiduoti Dievo vedimui, tikite šitokiu vedimu, bet vis tiek jūsų viduje tebėra daug skausmo, kančios, nerimo, pavydo, pykčio, keršto, ir kitų gyvulinių polinkių, net ir tada jūs būsite pažadinti iš materialios mirties miego. Ir pažadinti lygiai su tomis pačiomis savo charakterio neigiamomis arba teigiamomis savybėmis. Ir tolimesnis jūsų tobulinimas vyks sielos pavidalu. Tokiu pavidalu, kuris jau nebebus jūsų materialaus kūno pavidalas. Tai bus daug aukštesnių energetinių virpesių jums matomas kūnas, neturintis kraujo, kaulų, raumenų pavidalo. Dėl to jis bus sveikas ir tarnaus jūsų dvasiniam augimui aukštesniu ir geresniu lygiu negu jūsų silpnas materialus kūnas. Tačiau jūsų tolimesnis kelias yra irgi dar labai toli nuo tobulumo centro, nuo tobulumo šaltinio – Tėvo Rojuje. Todėl net ir aukštesniu lygiu jūs turėsite daug ko mokytis, net jeigu jau ir šitame savo pasaulyje būsite pasiekę, kaip jums atrodo, didžiulių dvasinių aukštumų. Tada jūs pamatysite, kokios dar didesnės dvasinės aukštumos atsiveria prieš jus, apie kurias net ir įsivaizduoti neįsivaizdavote.

Todėl vadovautis klaidinga reinkarnacijos samprata, kad jūs turite pakankamai patirti šitame pasaulyje, kad ištobulėtumėte yra jūsų naivumas dėl jūsų pačių neišmanymo. Tobulumas yra ne tikslas, o procesas. O norint jame dalyvauti reikia ne stoviniuoti vietoje ar sukti žemyn, bet visą laiką žengti tik į priekį, tik į ten, kur dar žengta nebuvo, kas dar patirta nebuvo. Ir tokiu kūrinijos priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniu pulsuoja visa kūrinija. Nė vienas jos tvarinys išvengti jo negali, kad ir kokioje situacijoje jis būtų, kad ir kokį dvasinį lygį pasiektų. Dėl to ir reinkarnacijos atveju, jeigu jūs tikėsite tokia doktrina, tai jūsų gyvenime ramybės nebus. Jeigu ją pakeisite mano perteikiamu šituo mokymu – atrask Tėvą savyje ir tu pajausi tikrąją meilę – tada jūsų gyvenime įsiviešpataus ramybė.

Tačiau net jeigu jūs ir tikite reinkarnacija, net jeigu ji ir padeda turėti didesnės vilties, kad kitame gyvenime jums pasiseks labiau, tai net jeigu ir tokios saviapgaulės sąlygomis nuoširdžiai tikėsite į Dievą, tai ir jūs būsite pažadinti, po mirties, aukštesniu pavidalu. Tik tada nustos vertės ankstesnės jūsų sampratos apie reinkarnaciją, kadangi Tėvo dvasia, esanti ir jūsų prote, po prisikėlimo sugrįš į jūsų aukštesnį, sielos protą, kurio mažyčius daigelius jau ir dabar galite pajausti, nes būtent jos protas ir skatina jus atsigręžti į Dievo ieškojimą nuoširdžiai, tai tas sielos protas nuo tokio balasto, kuris neturi tolimesnės prasmės jūsų dvasiniam augimui, bus apvalytas. Ir jums bus suteikta informacija iš savo žmogiškojo patyrimo tik tokia, kuri turėjo vertės jūsų aš geresnio charakterio augimui ir vystymuisi. Tačiau net ir informacijos tam tikras apvalymas nepašalins jūsų ankstesnio žmogiškojo charakterio įgytų savybių, arba priešingai, dar kokių nors neatsikratytų neigiamų savybių. Ir gerosios savybės bus ugdomos ir plečiamos tiek teoriniais mokymais, tiek praktiniu žinių pritaikymu tarnavimo misijose, kad gerosios savybės užimtų blogųjų savybių vietą.
Jūs būsite mokomi tik teigimo metodu, o ne neigimo, koks šiandien egzistuoja jūsų pasaulyje. Jūsų dabartinio išsivystymo žmonija viską teigia per neigimą – nedaryk taip, nesielk taip, jeigu elgsiesi blogai, nukentėsi. Visi jūsų įstatymai yra draudžiančiojo pobūdžio, ir jūs laikotės tokios nuostatos, jeigu įstatymas ko nors nedraudžia, tai tą daryti galite. O jeigu jūs būtumėte priėmę mano atneštą jums gerąją žinią – Dievo Tėvystę, žmonių brolystę – tai jūsų įstatymai iš draudžiančiųjų būtų tapę jau teigiančiaisiais. Ir juose atsispindėtų Tėvo meilė ir priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, kad nuo pat mažumės jūs diegtumėte ir savo vaikams šituos du esminius dalykus visoje kūrinijoje. O jūs irgi esate šitos pačios Tėvo kūrinijos dalis. Jūs nesate už kūrinijos ribų. Tik jūsų dvasinis tamsumas neleidžia, kol kas, jums pamatyti, kad tikrasis įstatymas gali būti tik vienas – Tėvo meilė.

Tad po savo prisikėlimo jūs ir pradėsite nuo teigiamo ir tikrojo Tėvo meilės įstatymo studijavimo. Ir pamatysite, kaip jis realiai veikia, kad jums, šiandien dar turintiems pykčio, niekaip nepavyks šitos savybės ilgai išlaikyti, kada aplinkui jausite meilę ir jums rodomą rūpestį. Tokioje aplinkoje pykčiui išmušamas pagrindas iš po kojų. Ir po kurio laiko ir jūsų charakteris nebeteks tokios neigiamos emocijos, kuri yra žalinga dvasiniam augimui, o taip pat kenksminga ir kiekvienai gyvai ir materialiai kūno ląstelei.