Aš, jums žinomas kaip Jėzus Kristus, šitais mokymais kreipiuosi į jus, kad perspėčiau jus, kiekvieną, kas dar iki šiol tokių dalykų nežinojote: Jūs galite šitą pažeistą meilės virpesių, Tėvo virpesių, lauką dar labiau pažeisti ir apimti savo žemais gyvulinio ego savanaudiškų siekių virpesiais tiek, kad šitą planetą, visus jos žmones, gali ištikti milžiniškas skausmas ir kančia. Ir dėl to jūs nė mažiausia sielos-širdies kertele neturite manyti, kad tai bus Dievo bausmė ar kerštas.

Tėvas yra vien tik meilė ir niekas daugiau, kas susiję su jums siunčiamais Jo virpesiais. Jūs visi, ir kiekvienas atskirai, gaunate iš Jo tik meilės virpesius. Ir jeigu šitas Tėvo meilės virpesių vandenynas kažkurioje vietoje nusidažo juodai, tai nuo to visas vandenynas nė per nago juodymą nepraranda savo akinančio ir tviskančio visumos baltumo ir tyrumo. Tačiau toje tamsioje, ir vis tiek išliekančioje Tėvo meilės vandenyne, dėmelėje esantiems vis sunkiau pamatyti ir pajausti Tėvo meilę ir šviesą, o tamsa aplinkui ima vis tirštėti. Ir toje tamsoje veiksmai tampa vis agresyvesni ir žiauresni. Ir visa aplinka pradeda vibruoti tokiais stipriais ir žemais virpesiais, kad daug kam gali atrodyti atėjo pasaulio pabaiga. Šitie virpesiai ne tik sukuria dar didesnes kančias ir skausmą, dar daugiau žūsta mirtingųjų dėl prievartos, bet šitoje Tėvo meilės vandenyno juodoje dėmėje susiformuoja tokia terpė, kokia būna stovinčiame ir uždarame vandens telkinyje, kuris nėra valomas ir negauna jokio papildomo vandens iš kito šaltinio. Tada vanduo ima pažaliuoti, užsitraukti dumbliais, pasmirsta, nes augalai nebegauna deguonies, pradeda jie irti, paskleisti dujas, kurios ir duoda tokį nemalonų kvapą, o šitoje terpėje yra labai palanki dirva bakterijoms atsirasti ir daugintis.

Ir jūsų juoda dėmė, Tėvo meilės akinančio skaistumo ir baltumo vandenyne, taip pat sukuria labai palankią terpę naujų virusų atsiradimui ir jų dauginimuisi. O jie lygiai taip pat prasiskverbs per žemų sąmonės virpesių apimtus fizinius kūnus ir ten pradės daugintis. Ir jūs patys pradėsite patirti, kad jums jau neberūpi joks terorizmas, jokie jūsų, anksčiau taip atrodę svarbūs siekiai, įtvirtinti demokratiją visame pasaulyje, nes aplinkui įsivyraus vis augantis ir gilėjantis chaosas, kuris apims visą planetą kaip pandemija. O jūs neturėsite jokių priemonių jį pašalinti, nes visi būsite apimti nerimo ir baimės, nes fizinio kūno mirtis bus ne kažkur jūsų pramanyto karo prieš terorizmą tolimoje šalyje, bet siautės šalia jūsų visur. Ji bus įsiveržusi ir į jūsų namus, bus apėmusi ir visą jūsų šalį. Ne tolimą šalį, bet konkrečiai jūsų šalį, kaip ir kaimyninę šalį, kaip ir visas kaimynines šalis. Visas šalis be jokio apribojimo. Jūs nežinosite iš kur visa tai kilo, dėl to nesuvoksite, kur surasti patį židinį, kad jį pašalintumėte. O tai jums kels dar didesnį nerimą ir baimę, kai kam paniką, kad savižudybės taps akivaizdžiu reginiu, nes žmonės nebegalės ištverti nematomos rankos, kuri taip pandemiškai atima jums brangių ir mylimų žmonių gyvybes. Net vaikų. Tada jums tikrai neberūpės kova prieš pasaulinį terorizmą, nes jūs patys būsite savojo ir išsigalvoto terorizmo nelaisvėje. Jūs tapsite savojo žemų instinktų valdomo ir dėl to tik savanaudiškai gyvenančio gyvulinio aš sukelto terorizmo auka. Bet tą būsite padarę savo pačių protu, menku ir neišvystyto protu, neišmintingu protu, ilgalaikiais veiksmais.

Lygiai taip, kaip iki mano atėjimo žmogaus pavidalu, judėjai žudydavo pranašus, kurie atnešdavo jiems didesnę šviesą, bet jų žemasis ir gyvulinis ego niekaip nenorėjo užleisti valdymo jų tikrajam ir aukštesnių Tėvo meilės virpesių valdomam aš, ir dėl to kaltindavo Dievą, kad jis siunčia bausmes ir kančias, taip ir jūs nenorėjote išgirsti mano didesnės šviesos ir pajausti Tėvo meilės virpesių, ir mane nužudėte, o vėliau, dar mano vardu prisidengdami, žudėte ir kitaip tikinčius savo sielos brolius ir seseris ir tą pateikdavote, kaip Dievo bausmę ir Jo norą atversti juos į jūsų tikėjimą, taip ir dabar aš jums dar kartą, paskutinį kartą, aš jums suteikiu galimybę išgirsti didesnę mintį, išvysti didesnę šviesą, pajausti Tėvo meilės virpesius, atrasti Tėvą savyje, kad paskiau nė vienam nekiltų noras net ir mintyse pamanyti, kad niekas jam šito nesakė, niekas neperspėjo, kad jie klysta, niekas neužbėgo už akių tokiems įvykiams, kurie dabar jiems kelia tiek daug kančios kūnui ir skausmo sielai.

Aš jums perduodu per savo apaštalą šitą mokymą, kad jūs žinotumėte, ką daryti, kad jūs nepasimestumėte sunkią akimirką, kada aplinkui bus tiek skausmo ir baimės, panikos ir depresijos. Bet visa tai bus sukurta jūsų dabartinio nenoro atrasti Tėvą savyje. Ir net tomis sunkiomis sąlygomis ir jūsų kūnui, ir jūsų sielai, galios lygiai tas pats kelias, kaip surasti išėjimą iš to viso išorinio chaoso – Tėvo atradimas savo viduje. Ir lygiai tas pats priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis visą laiką veiks nepažeidžiamai. Net ir tomis kritiškomis akimirkomis kiekvienas atradęs Tėvą savyje ir užmezgęs su Juo gyvą ryšį žinos, ką jam daryti. O tie, kurie, pamatę tokią nepalankią jiems aplinką, nuoširdžiai ieškos išeities, tie gaus mokymus iš tų sielos brolių ir seserų, kurie šituos mokymus jau bus gavę ir toliau tebegaus iš Tėvo, iš manęs, iš kitų dvasinių mokytojų, kad ir patys būtų dvasiniai mokytojai tiems nuoširdžiai trokštantiems meilės ir šviesos. Lygiai taip, kaip šituos mokymus gauna ir dabartinis mano apaštalas ir Tėvo ambasadorius.

Tada šitas dvasinis gyvas ryšys bus vertinamas visiškai kitaip, negu jis vertinamas dabar, kada iš jo yra šaipomasi ir juokiamasi, kada ir iš mano apaštalo tyčiojasi, net ir taip, kaip tyčiojosi iš manęs, kada aš vaikščiojau tarp jūsų, tik anuometinėje kartoje. Ir dabar jis yra užgauliojamas ir jam neleidžiama nešti Tėvo meilę ir gyvą žodį taip, kaip trokšta jo atsivėrusi siela, net ir taip, kaip ir man neleido nešti gyvo Tėvo žodžio taip, kaip troško mano siela. Ir savo apaštalu aš visiškai pasitikiu, net ir taip, kaip Tėvas pasitikėjo manimi, ir mano apaštalas bendrauja su Tėvu net ir taip, kaip su Tėvu tuo metu bendraudavau aš. Dėl to aš žinau, kad ir jūs surasite mano apaštalą tada, kada jūsų siela bus skausmo apimta, ir net ir taip, kaip mane surasdavo skausmo apimtos sielos. Ir jis lygiai taip padės jums, net ir taip, kaip aš padėjau savo sielos broliams ir seserims. Dėl to šalia to, kad skaitytumėte mano mokymus, kad patys siektumėte atrasti Tėvą savo viduje, jūs taip pat turite vieni su kitais bendrauti gyvai, kad pajaustumėte šeimos, dvasinės šeimos, brolystės ryšį, kurį ir skelbia mano apaštalas jau keliolika metų. Dėl to jūs turite įsiklausyti į jo žodžius, nes jo žodžiai yra mano ir mūsų visų Tėvo mokymų, mano mokymų, mano Partnerės, Visatos Motinos Dvasios, mokymų, perduodamų jam, žodžiai. Dėl to tuose žodžiuose jūs negirdėsite savanaudiškumo garsų ir nepajausite savojo aš iškėlimo virš jūsų aš kaip savęs išaukštinimo jus sumenkinant, kaip ir aš nieko nemenkinau ir savęs neaukštinau. Tačiau jūs išgirsite iš jo sakant ir tokius žodžius, kokių net jis ir pats, šiandien, neįsivaizduoja, kad pasakys, nes tai nėra jo žodžiai išmąstyti, tai Tėvo žodžiai skirti jums visiems, tik pagarsinti per mano apaštalą, kaip jūs galite išgirsti kieno nors tariamą tylų žodį į mikrofoną, bet sustiprintą tiek, kad girdi ir toli esantys, tik ne patį to tariančiojo balsą, bet jo perteiktą ir sumoduliuotą virpesį per garso aparatūrą. Tačiau visi tariami žodžiai turės lygiai tą patį Tėvo meilės virpėjimą, kuris ir palies atsivėrusios sielos virpesius, kad šie virpesiai atpažins vieni kitus, nes jie yra iš vieno Šaltinio, iš Tėvo. Ir tada šitos sielos pajaus vis didesnį ir didesnį tarpusavio ryšį, kad galėtų vis aktyviau pasireikšti veikime visų labui.