Jūs tada ir pradėsite eiti mano keliu. Ir tada mano žodžiai “Aš esu tas kelias” jums taps nebe žodžiais, bet jūsų gyvenimu. Jūs eidami savuoju gyvenimo keliu, eisite manimi, ne per mane, bet manimi. Taip jūs pradėsite gyventi meile ir tiesa, nes gyvensite manimi. Bet kiekvienas dirbsite savo ankstesnius darbus, bet juos dirbsite manimi, mano kvėpavimu, mano dvasiniu požiūriu, žvilgsniu. Jūs viską matuosite manimi. Ir visa tai bus tik priemonė dar labiau atskleisti Tėvo meilės, tiesos, ir gėrio charakterį, kurio visa veikla yra skirta mums. Mums visiems. Ir kiekvienam. Ir pats Tėvas prisipildo jūsų gėrio ir meilės kaip asmuo ir asmenybė, nors Jis pats yra tos meilės ir gėrio Šaltinis. Jis prisipildo visa savo pilnatve jūsų kiekvieno sunešamu gėrio ir meilės pasireiškimu savo broliams ir seserims, ir šituo jūs irgi tampate panašūs į Tėvą. Jūs dalindami meilę ir gėrį kitiems, patys šitų dovanų irgi prisipildote.
O aš jums esu toji pagalbinė priemonė, kad galėtumėte geriau apreikšti Tėvą. Tapkite manimi.
Ir ne mane aukštinkite ir šlovinkite, bet aukštinkite ir šlovinkite Tėvą, kaip Jį aukštinu ir šlovinu aš. Ir šituo Tėvo garbinimu, jūs irgi tampate manimi. Jūs, tada, visi realiai pajuntate, savo viduje, kad mano gyvenimas žmogaus pavidalu ir negalėjo būti gyvenamas kitaip. Nes jūs ir patys imate matyti prasmę ten, kur ją mačiau aš. Ir toks jūsų dvasinis praregėjimas yra ne dėl to, kad šito jus mokau dabar aš, bet dėl to, kad jūs turite, kaip ir aš tuo metu turėjau, Tėvo dvasią, Minties Derintoją, savo viduje. Būtent ji ir leidžia žmogaus aukštesnių dvasinių virpesių protui pajausti giluminę prasmę, kaip ją pajaučiau aš.
O pamatęs šitokią giluminę savo gyvenimo prasmę, žmogus iš karto nusimeta tą negyvą šydą, kuris buvo uždengęs jo vidinį tikrąjį aš. Žmogus pats nustemba, kodėl jis tiek ilgai vaikščiojo po šitą pasaulį, žvelgė į saulės šviesą, keliavo po įvairius kraštus, bet iš tikrųjų buvo kalėjime ir tamsoje, buvo aklas ir kurčias.
Ir aš esu tik laiptelis su savo dabartiniu mokymu jūsų kelyje į šito jus paslepiančio šydo nusimetimą savo paties viduje, kad jūs patys, kiekvienas asmeniškai, patirtumėte savojo ir tikrojo aš gimimą. To aš, kuris eina pas Tėvą, o pakeliui dar daug tūkstančių metų bendraus su manimi, kaip su tuo laipteliu į amžinybę. Stokitės ant mano laiptelio, jums pakloto prieš jus, jau šiandien, jau dabar, nieko nelaukdami ir neatidėliodami ateičiai. Aš jus kviečiu jau dabar tapti jėzumis savuoju įtikėjimu ir Tėvo meilės skleidimu gerais darbais visiems. Tuo jūs padarysite savo gyvenime patį svarbiausią ikišiolinį apsisprendimą. Ir tai yra vienintelė auka Tėvui, kurią Jis priims ne kaip auką, bet kaip Jo meilės jūsų sielos sušildytą pačią brangiausią dovaną, kokia tik gali būti visoje kūrinijoje. Jūs tam ir esate šitame pasaulyje. Tokia yra jūsų gyvenimo prasmė. Viso jūsų amžino gyvenimo prasmė. Bet noras yra jūsų, kaip ir apsisprendimas yra asmeninis ir laisva valia.