Visi mano šie aiškinimai yra skirti tam, kad jūs nors kiek suvoktumėte, kad aš, nors ir būdamas Visatos Sutvėrėjas ir Valdovas, drauge su savo partnere Visatos Motina Dvasia, kada įsikūnijau žmogiškuoju pavidalu, tai kaip žmogus augau normalioje šeimoje, eilinėje vidutinėje šeimoje, kuri buvo labai atidžiai atrinkta iš daugybės šeimų. Galutinai iš trijų šeimų Juozapo ir Marijos jauną šeimą parinko pats Gabrielis. Po savojo apsireiškimo Marijai, jis davė pirmąją viešą žinią mirtingajam apie didesnės šviesos atėjimą į šitą pasaulį. Tačiau viskas visada per mano gyvenimo įvairius periodus vyko natūralia tėkme. Net ir tai, kad mano gyvenimo epizodus lydėjo jūsų vadinamieji stebuklingi išgydymai ar kiti viršgamtiniai dalykai, buvo ne kas kita, kaip natūrali veiksmų seka sutrumpinant nuo jūsų neatskiriamą laiko elementą. Tik dėl to, kad jūs nežinote tokių įvykusių veiksmų priežasčių ir paties veiksmo proceso, o matote tik galutinį to veiksmo proceso rezultatą, akimirksniu įvykstantį, tai jūs tą pavadinate stebuklu. Stebuklų visoje kūrinijoje nėra ir būti negali. Yra tik jūsų nesuvokimas, kaip tokie dalykai gali įvykti. Todėl mano dabartinis jums perteikiamas aiškinimas apie save, daug ką iš jūsų gali ir nuvilti, nes jūs norite ir toliau gyventi nieko bendro su tikrove neturinčių iliuzinių pasakojimų apie mane įtakoje. Gyventi ramiai apie nieką giliau net nesusimąstant, nes taip yra parašyta jūsų vadinamame šventame rašte, dėl to ir turi būti tik taip, o ne kaip nors kitaip. Ir turi būti tik tiek, kiek jame irgi parašyta. Daugiau būti negali.

Jeigu vadovautis jūsų tokia iškreipta logika, tai aš niekada neturėjau būti mažiukas vaikas, niekada neturėjau bendrauti su savo bendraamžiais draugais, niekada neturėjau semtis didesnės išminties ir žinojimo iš bendravimo su savo tėvais, su savo draugais, su savo mokytojais, nes apie tai nieko nerašo jūsų Naujasis Testamentas. O prie jo negali pridėti nė žodžio. Tuomet ir galite padaryti tik vieną vienintelę išvadą, kad aš turėjau iš gimusio kūdikio užaugti stebuklingai be savo vaikystės, be savo apmąstymų ir apie Dievą, ir apie aplinką. Bet aš jau minėjau, kad į šitą pasaulį aš ir atėjau tik tam, kad patirčiau visą žmogaus gyvenimą – nuo gimimo iki mirties. Ir turėjau patirti ir patį gimimą ir pačią mirtį. Tik nebūtinai tokią prievartinę mirtį.
Aš turiu galią savo gyvybę atiduoti ir vėl ją susigrąžinti. Ir šitą galią man suteikė Visų Tėvas. Dėl to aš galėjau, pasirinkęs tokį žmogaus patyrimą kuriame nors kitame savo visatos pasaulyje su daug aukštesniu civilizacijos ir dvasingumo išsivystymu negu jūsų, patirti mirtį, materialaus kūno mirtį, tiesiog pats pereidamas per tokią transformaciją, kada iš materialaus žmogiškojo apvalkalo vėl sugrįžtu į savo įprastą dvasinį kūną, kuriame esu ir dabar, kada siunčiu šituos aiškinimus jums.
Prievartinė mirtis, bet kokia, liudija labai žemą dvasinio virpėjimo lygį to individo, arba tų mirtingųjų, sieloje. Bet koks dvasinis vystymasis, net ir pats menkiausias, visada tokius pačius žemiausius energetinius virpesius, kurie ir yra priežastis bet kokio prievartos veiksmo, kelia aukštyn į aukštesnio dažnio virpesius ir tada prievartos veiksmą atlikti tam pačiam žmogui tampa tiesiog neįmanoma. Kiekvieni dvasiniai virpesiai sukuria atitinkamą rezultatą. Tačiau tik žemi ir labai materialūs virpesiai, kurie visiškai yra užvaldę žmogiškojo proto ego, yra toji priežastis, kad tas gyvulinis protas griebiasi prievartinio veiksmo kito atžvilgiu, arba net savojo asmens atžvilgiu.

Visur ir visada per visą kūriniją stebuklų nevyksta. Dievas nėra stebukladarys. Jis paskleidžia meilę visai kūrinijai, ir visiems vienodai. Ir ji pasireikšdama sukuria dėsnį – priežasties, veiksmo, ir pasekmės. Kūrinijoje yra tik meilė ir nieko daugiau. Ji yra reali ir tikra ir ją pajausti galite ir jūs, net ir dabar, skaitydami šituos mano aiškinimus. Tačiau, kad ją pajaustumėte, jūs ir turite dvasiškai augti, kad pasiektumėte tuos pačius Tėvo siunčiamus meilės virpesius, kurių dažnis yra labai aukštas. Ir tada patys pamatysite, kad šitas nuostabus ir naujas pajautimas jūsų viduje sukuria priežastį gėrio ir meilės veiksmui visos kūrinijos labui, visų žmonių labui. Ir tai bus meilės įstatymo priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio ir pasireiškimas, ir veikimas, ir įgyvendinimas asmeniniu laisvos valios sprendimu ir veiksmu. O tie, kurie šitų aukšto dažnio Tėvo meilės siunčiamų virpesių nepatiria, ir negali vadovautis meilės pačiu įstatymu, bet priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis veikia ir jiems. Dėl to jų veiksmų priežastis yra daug žemesnio dažnio virpesiai. Dėl to ir tų veiksmų pasekmės taip pat turi žemo dažnio virpesius. Jos yra skausmingos. Tik keldami savo dvasinį lygį, tuo pačiu ir savojo aš dvasinius virpesius, jūs pradėsite žvelgti į visą kūriniją irgi dvasiniu žvilgsniu. Ir tada pradėsite realiai suvokti, kad kūrinijos dėsnis yra nepažeidžiamas. Dėl to joje stebuklų nėra. Yra tik jūsų menkas suvokimas, kurį turite plėsti.