Kalnuose man buvo parodytas dar nuostabesnis vaizdas. Aš mačiau, kad visa kūrinija yra apgaubta nuostabiausių iš pačios Absoliučios Sąmonės centro sklindančių meilės virpesių. Jie visi man buvo matomi nuostabiausių atspalvių, kokių niekur mano materialios akys nebuvo mačiusios. Tai buvo toks džiaugsmo ir palaimos reginys, kuris jaudino sielą iš vidaus. Aš pravirkau. Aš jaučiau ne tik palaimos būseną, bet neapsakomą dėkingumą Mano ir visų Tėvui. Dėkingumą, kad galėjau ateiti Jo dėka į šitą pavidalą, kokiame esu dabar, ir patirti tokius nuostabius džiaugsmus ir skausmus, kokius patiria šitos žemesnės sąmonės tvariniai. Tai tokia nuostabi patirtis, tokia nuostabi Tėvo meilės išraiška, kad visa tai jausdamas, aš sukniubau ir verkiau. Verkiau iš dėkingumo Tėvui už šitokius patyrimus, kokių negali patirti jokia kita dvasia, kuri nebuvo įsikūnijusi žmogiškuoju pavidalu.
Ir kaip tuomet, net ir aukšto rango dvasioms, gali perteikti tokią būseną, kurios jos nėra pačios patyrusios. Ir vis sau kartojau: “Mylimiausias mano Tėve, dėkoju Tau už šituos nepakartojamai man brangius patyrimus, aš tiek Tave myliu, tiek trokštu Tau iš meilės atsiduoti ir tarnauti, kad aš pasirengęs Tave ir toliau apreikšti savo tvariniams, savo broliams ir sesėms iki pat paskutinės akimirkos šitame pavidale.”
Netrukus man buvo parodytas dar didingesnis vaizdas. Aš mačiau, kad visa aplinka, visa gamta, viskas, kas tik egzistuoja, yra nuostabaus judėjimo būsenoje. Ir toji materialioms akims nematoma, nepastebima būsena yra žemesnio lygio sąmonės informacinių virpesių išraiška, kuri ir suteikia tiems vadinamosios gyvos ir negyvos gamtos daiktams formas ir pavidalus. Visa tai, kas yra, juda. Ir juda ne chaotiškai, bet atitinkama tvarka. Dėl to egzistuoja įvairios formos ir pavidalai. Net ir akims atrodantis chaotiškas judėjimas turi tam tikrą dėsningumą, o tuo pačiu irgi sudaro atitinkamą tvarką. Ir visas šitas formas ir pavidalus išlaiko būtent tokius ne dalelių trauka ir judėjimas, bet sąmonės lygio informaciniai energetiniai virpesiai. Ir tik šitiems virpesiams paklūsta žmogaus materialioms akims matomos formos. Kuo žemesni virpesiai, tuo lėtesnis judėjimas, tuo žemesnė sąmonės informacija.
Tai, kas man buvo parodyta, pranoko mano, kaip žmogiškosios sąmonės virpesių imtuvo ir siųstuvo lygį, tačiau mano dieviškasis sąmonės lygis puikiai suvokė ir matė visur tvarką ir nuostabų Protą, veikiantį per šituos nematomus sąmonės virpesius. Tik man reikėjo visa tai apmąstyti, kaip galėčiau tarpusavyje suderinti šituos du sąmonės virpesių lygius – dieviškąjį ir žmogiškąjį.