AŠ ESU Surija, atėjęs pas jus šią dieną.
Žiemos saulėgrįžos saulė lydi mane šiuo mano atėjimo momentu. Ir lygiai taip pat jūsų Dieviškojo AŠ ESU Buvimo saulė nuolatos turi jus lydėti.
Gali būti debesų, gali pustyti pūga, gali griaudėti griaustinis arba pakilti uraganas, tačiau nepaisydami nieko jūs žinote apie tai, kad yra Saulė ir ji – visada su jumis.
Lygiai taip pat ir jūsų gyvenime. Nepaisydami jokių sunkumų, nemalonumų ir netgi bėdų, jūs turite žinoti, kad jumyse pačiuose esanti Dieviškoji dalis nuolat yra šalia jūsų.
Ir iš jumyse esančios Dieviškosios dalies požiūrio taško visi jūsų gausūs įsikūnijimai ir klaidžiojimai po iliuzijos pasaulį atrodo kaip viena akimirka, tarsi lengvas debesėlis palengva užtemdė saulę.
Todėl, kad Dieviškajame pasaulyje nėra laiko ir nėra erdvės. Ir šie jūsų pasaulio atributai laikui bėgant turi išnykti kaip už horizonto pasislėpę audros debesys.
Jums yra apie ką pamąstyti. Nes atėjo metas, kai verta susimąstyti apie Amžinąjį Gyvenimą. Visi jūsų iliuzinio pasaulio susižavėjimai, pomėgiai greitai jums atsibos, ir jus pradės traukti tikroji realybė. Kada tai įvyks? Apie konkrečius terminus mes jums negalime pasakyti. Nes tada, kai tai iš tikrųjų įvyks, žmonija turės kitą kalendorių ir kitą metų skaičiavimo sistemą.
Tačiau dabar jums yra apie ką pamąstyti ir yra su kuo dirbti. Todėl, kad jūsų pasaulis žadina jūsų jausmus ir norus. Ir tol, kol pasiduodate šitoms iliuzinio pasaulio gudrybėms, jūs negalite žengti į Dieviškosios sąmonės viršūnes.
Reikia laikyti pažabotus jausmus. Reikia laikyti pažabotas mintis. Reikia nuolatos save kontroliuoti. Įsivaizduokite vežimą, kuriame nėra važnyčiotojo. Arkliai palikti patys sau ir daro tai, kas jiems ateina į galvą: skabo žolę, susižavi girdykla. Toks vežimas negali pasiekti tikslo, nes jo niekas nevaldo.
Jūsų būtybės panašios į šiuos vežimus be važnyčiotojų. Jūs klaidžiojate po gyvenimą, sutinkate kaži kokias pagundas, vaikotės malonumų, tačiau jūs niekur nejudate. Todėl, kad jus valdo žemiausios jūsų prigimties jausmai ir norai. Tam, kad pradėtumėte judėti į Dieviškosios realybės pusę, jums vertėtų pasirūpinti tuo, kad jūsų gyvenimą valdytų važnyčiotojas – jūsų Aukščiausiasis AŠ, tik jis gali išvesti jus iš iliuzinio pasaulio labirintų.
Aukščiausiasis vadovavimas, teisingos judėjimo krypties išsaugojimas – štai kas jums būtina.
Ir, aišku, aš suprantu, kad tarp to momento, kai jūs perskaitysite šias eilutes, ir netgi tarp to momento, kai priimsite sprendimą pajungti savo būtybę aukščiausiajai prigimčiai, praeis nemažas laikotarpis.
Tačiau jei nepriimsite sprendimo ir nesiveršite, tai jūs niekada nesugebėsite ištrūkti iš iliuzijos tinklų.
O kai kurie iš jūsų taip gerai įsitaisė iliuzijoje, kad pats priminimas apie būtinybę kažką keisti jų gyvenime priimamas kaip tiesioginis kėsinimasis į pagrindus.
Dar kartą kalbame apie revoliuciją sąmonėje. Dabar jūsų sąmonei įtaką daro visuomenėje susiklostę stereotipai. Stereotipus reikės keisti. Jūs negalite nieko nedaryti. Fizinio plano vibracijos kyla, aukštėja. Ir tam, kad atitiktumėte naują vibracinį lygį, jums reikės pakeisti savo gyvenimą, nustatyti jame teisingus prioritetus.
Be to, ką pasakiau, galima pridėti, kad visi žmonės yra ant skirtingų evoliucinio vystymosi laiptelių. Ir labai greitai jums teks tai pripažinti. Nes chaosui, kuriame žmonija yra, turi būti padarytas galas.
Vertybių sistema turi būti pakeista. Ir visų pirma, turi būti pakeista dvasinių vertybių sistema. Pagarbą turi įgyti tie žmonės, kurie turi dvasinių dorybių, o ne tie, kurie apie jas kalba. Visuomenės dvasinio išsivystymo lygis vos per keletą metų gali pakeisti visas kitas gyvenimo sferas. Tikrosios dvasinės vertybės nurodytos visų pasaulio religijų pagrinduose. Todėl nėra būtinybės ieškoti kažko naujo. Tiesiog reikia vykdyti tai, kas jau nurodyta. Tada visuomenė sugebės išsivalyti nekokybiškus pavyzdžius.
Reikalingi žmonės, galintys pasiaukoti dėl Naujo Gyvenimo įtvirtinimo. Reikalingi žmonės, pasirengę pašvęsti savo gyvenimus dorybingumui ir pasiaukojamai ginantys Dieviškuosius principus.
Ateina naujas laikas. Ir žmonių visuomenė neturi kito kelio ir nėra kitos išeities iš susiklosčiusios situacijos, kaip tik judėti aukštyn, į Dieviškąją sąmonę.
Viskas, kas mažiau, žemiau už Dieviškąją tobulybę, turi būti palikta praeityje ir užmiršta.
Laikas – judėti į priekį evoliucijos laiptais.
Ir iš mūsų pusės būtų kvaila ir neprotinga eikvoti tiek jėgų ir energijos tam, kad ateitumėme ir kartas nuo karto duotume savo Mokymą, jei nebūtume įsitikinę tuo, jog mūsų pastangos pasiteisins šimteriopai.
Mes laukiame gero derliaus iš jūsų būtybėse sudygusio Dieviškumo. Mes sėjome Dieviškosios Išminties grūdus ir dabar laukiame derliaus.
AŠ ESU Surija, su viltimi į Žemės žmoniją.
***
Klausyti diktavimo audio įrašą. Tekstą skaito Tatjana Mikušina http://www.sirius-ru.net/dictations/dek_2010/audio.htm#3
Autoriaus anketa
Grįžti į Autorių Sąrašas