AŠ ESU Jėzus. Aš atėjau per šį Dievo Pasiuntinį.
Nuo to laiko, kai buvau įsikūnijęs Žemėje, praėjo apie 2000 metų. Esu laimingas, kad galiu pasinaudoti suteikta galimybe, kad duočiau jums nedidelį Mokymą per šį Pasiuntinį.
Žinote, kad kai aš buvau įsikūnijęs, daugelis žmonių ateidavo pažiūrėti stebuklų, kuriuos dariau, daug mažiau žmonių ateidavo paklausyti mano mokymo ir tik dvylika artimiausių mokinių daugiau ar mažiau sugebėjo priimti slaptas žinias, kurias suteikiau.
Šios žinios per daug skyrėsi nuo to meto religinių įsitikinimų. Bet aš mokiau, nes turėjau pasėti Tiesos sėklas nors ir nedaugelio savo sekėjų širdyse.
Kas įvyko vėliau? Tuos, kurie giliau priėmė mano Mokymą, pradėjo persekioti, teisti myriop.
Ir atsirado kitų, apsukresnių žmonių, kurie sugebėjo pritaikyti mano Mokymą savanaudiškiems tikslams ir panaudoti jį savo gerovei, nesirūpindami tuo, kad iškreipė Dieviškąją Tiesą.
Yra didelė praraja tarp to mokymo, kurį aš atnešiau į pasaulį savo įsikūnijimo metu, ir to, kuris dabar skleidžiamas krikščioniškose bažnyčiose. Nors pažangesnės sielos visus tuos 2000 metų suprato šį skirtumą ir vadovavosi tuo mano Mokymo suvokimu, kuris ateidavo iš jų širdžių, o ne negyva iškreiptų raštų raide.
Šie dvasios pasišventėliai palaikė su manimi artimesnį ar ne tokį artimą vidinį kontaktą.
Ir aš visada atsakydavau jų nuoširdžioms, trokštančioms širdims ir suteikdavau visą įmanomą paramą pamokymais, kuriuos jie gaudavo Dvasioje.
Ir dabar aš palaikau vidinį ryšį su daugeliu individų, esančių įsikūnijime.
Tiems, kurie jaučia tą ypatingą vidinį ryšį su manimi, palaikomą iš gyvenimo į gyvenimą, duodu šį diktavimą.
Jums nereikalingas joks išorinis mokymas, kad jaustumėte mūsų bendravimo saldumą, mano Meilę. Išoriniai mokymai tiktai duoda jūsų sąmonei postūmį, nukreipia ją.
Deja, egzistuojanti oficialioji bažnyčia nelabai skatina jūsų siekį betarpiškai bendrauti su manimi.
Todėl kreipiuosi į tuos, kurie man jaučia ypatingą artumą: žinokite, kad aš pasirengęs kontaktui su jumis jūsų širdyje.
Aš ateinu pas kiekvieną, kas mane pakviečia ir kas paruošia savo šventovę mane priimti.
Nesibaiminkite ir nenusiminkite, jei mūsų bendravimas iš karto neįvyks. Man būtina, kad jūsų vibracijos pasiektų atitinkamą švarumą, tada galėsiu būti jumyse ir su jumis bendrauti.
Jūsų siekis bendrauti su manimi sukurs to troškimo magnetą ir aš gausiu galimybę nužengti į jūsų širdį viduje bendrauti.
Jeigu dėmesingai perskaitysite netgi tą Evangelijos variantą, kuris šiuo metu jums prieinamas, tai pastebėsite, kad niekada nekviečiau laikytis išorinio ritualo, o kviečiau eiti Keliu, esančiu jūsų širdyse.
Aš mokiau, kad paruoštumėte savo šventovę jaunikio atėjimui. Jūsų jaunikis – tai jūsų Kristaus AŠ.
Kai pasiekiate atitinkamą sielos, žemųjų kūnų švarumo lygį, gaunate galimybę bendrauti su savuoju Kristaus AŠ, su Aukščiausiąja savo pačių dalimi, o per savo Kristaus AŠ gaunate galimybę bendrauti su visais Pakylėtųjų Pulkais.
Tam, kad mes galėtume bendrauti, iš tikrųjų nereikalingas joks išorinis pasiuntinys.
Aš jus palaikysiu, suteiksiu poilsį ir paguodą. Visa tai rasite savo širdyje, savo viduje.
Ateisiu pas visus, kas laukia ir pasiilgo manęs. Pažadu, kad ateisiu pas kiekvieną iš jūsų ir duosiu būtent tai, ko labiau už viską trokšta jūsų širdis. Aš suteiksiu žinojimą apie jūsų Ištakas, apie tą pasaulį, iš kurio atėjote ir kur trokštate sugrįžti. Aš priminsiu jūsų pirmąją meilę, suteiksiu žinojimą apie Kelią, kuris jus atves Namo pas jūsų Tėvą Danguje.
Netikėkite tuo, kas sakys, kad ši karalystė štai čia, arba ši karalystė štai ten. Netikėkite tais, kurie įkalbinės statyti Karalystę išoriniame pasaulyje, kad ir kaip tą Karalystę vadintų – Dievo Karalyste Žemėje ar komunizmu.
Jums nereikia vykti į pasaulio kraštą, į Indiją, Ameriką arba Tibetą, kad surastumėte šią Karalystę.
Dievo Karalystė – tai jūsų sąmonės būsena. Ir kai pasiekiate atitinkamą sąmonės išsivystymo lygį, gaunate leidimą į šią Dievo Karalystę.
Jums tai sunku suprasti, todėl, prašau, patikėkite manimi.
Imkite mano ranką. Laikykite ją stipriai ir aš parodysiu jums kelią į šią Karalystę, įėjimas į kurią yra jūsų širdyje.
Tik iš pradžių turite patys savo laisva valia atsisakyti tų savybių, kurios apsunkina jūsų širdis ir trukdo matyti mane netgi tada, kai ateinu pas jus ir stoviu tiesiai prieš jūsų akis.
Jūs nematote manęs tol, kol negalite atsikratyti naštos, kuri guli ant jūsų pečių. Tai krovinys, susidedantis iš prisirišimų prie šio jus supančio pasaulio.
Duosiu jums pratimą, kurį prižadėkite man atlikti kiekvieną dieną.
Kiekvieną dieną tiesiog prieš save įsivaizduokite spindinčią, akinančią Šviesą. Jūs jaučiate norą susilieti su šia Šviesa, tapti su ja susivienijęs. Bet ši Šviesa degina ir negalite prie jos priartėti.
Taip yra todėl, kad jumyse yra kažkas, kas ne iš Šviesos, tai, kas trukdo pasiekti būseną, įprastą jūsų tikrajai – Šviesos, Ugnies, Liepsnos prigimčiai.
Pagalvokite, kas jums trukdo? Kas jumyse yra ne iš Šviesos? Nereikia bandyti atsikratyti iš karto visų savo netobulumų. Išskirkite vieną savybę, kuri, jūsų nuomone, trukdo reikštis jūsų tikrajai prigimčiai. Jeigu nežinote, kokia tai galėtų būti savybė, medituokite į mane, prašykite manęs ir aš pasufleruosiu, kas tai per savybė. Ji pasireikš jūsų gyvenime ir jūs panorėsite jos atsikratyti.
Turite taip aistringai norėti atsikratyti šios savybės arba kenksmingo įpročio ir savo maldose nuolat prašyti manęs, kad išvaduočiau jus nuo šios savybės, kad padėčiau įveikti šį jūsų netobulumą.
Galite paprasčiausiai prašyti, galite melstis. Ir ateis diena, kai galutinai atsikratysite šios savybės ar įpročio. Tada imkitės kitos netobulybės.
Atiduokite man visus savo netobulumus. Prašykite manęs, aš paimsiu juos visus. Ir jau nebus jumyse nieko, kas trukdytų išvysti mane, kai stovėsiu prieš jus. Man beliks tiktai paimti už rankos ir nuvesti jus tuo slaptu įėjimu į Dievo Karalystę, kuris yra slaptoje jūsų širdies buveinėje.
Tačiau iki to laiko mes susitikinėsime. Aš ateisiu pas jus vėl ir vėl, iki tol, kol sugebėsite mane išgirsti ir pajusti mano Meilę.
AŠ ESU Jėzus, jūsų draugas ir brolis Kelyje