Reikalingi dvasios pasišventėliai!

AŠ ESU Nikolajus Rerichas, atėjęs pas jus dėl to, kad duočiau eilinį savo laišką. Nuo mūsų paskutinio susitikimo daug kas pasikeitė. Ir pasikeitė ne į gerąją pusę.
Kaip sunku iš mano pakylėtos sąmonės būsenos stebėti nepakylėtą žmoniją. Kiek daug klaidų ir nesėkmių buvo galima išvengti, jei žmonija būtų įsiklausiusi nors į šimtąją dalį to, kas duodama mūsų diktavimuose ir laiškuose.
Kartais aš nepakeliamai noriu nusileisti į įsikūnijimą tam, kad ištaisyčiau daugelį apmaudžių prašovimų, kurie audžia pačios blogiausios ateities savybės neišvengiamumą. Kiek įmanoma, aš stebėjau pasiuntinystę Rusijoje. Stebėjau Rusijos žmonių reakciją į mūsų laiškus. Puoselėjau lengvesnio kelio, kuris dėl Dangaus malonės buvo atvertas Rusijai ir visam pasauliui, viltį. Galimybė beveik prarasta. Nežinau, kas turėtų įvykti, kad ši galimybė sugrįžtų ir pavirstų į daugelį nuostabių Žemės metų, per kuriuos į įsikūnijimą galės nusileisti nuostabios, talentais apdovanotos dvasios, atlikusios daug garbingų darbų praeityje.
Kai mes važiavome su Mahatmų laišku ir su šventosios žemės skrynele pas komunistinės Rusijos valdžią, mes nė akimirksnį neabejojome, kad mūsų misija bus sėkminga ir į mus įsiklausys ir prieš Rusiją atsivers šviesi ateitis, kuri bus galima tada, kai Rusijos valdžia pripažins Šambalos Valdovus ir jų Dieviškąją vadovybę. Mes buvome įsitikinę pergale ir su šiuo džiaugsmu važiavome į Rusiją.
Didelis smūgis man buvo tai, kad mūsų ne tik kad neišklausė, bet net bandė areštuoti.
Vargas vyriausybei ir liaudžiai, kurie nepriima Valdovų pasiuntinių. Tamsa apėmė Rusiją ilgiems ilgiems metams.
Ir dėl Dangaus malonės nauja gera žinia atėjo į Rusiją, naujas pasiuntinys atnešė šią žinią 2005 metais. Viskas Rusijoje pradėjo keistis, pradėjo aušti, papūtė naujas, šluojantis dulkes vėjas ir saulė apšvietė apipelijusius žmogiškosios sąmonės kampus.
Tiek daug buvo vilčių. Ir viskas pasikartojo. Nesėkmė sekė nesėkmę. Abejonės ir apkalbos, teismai ir liežuvavimai. Visa tai užkirto Dieviškosios galimybės tėkmę ir tamsa Rusijoje vėl paėmė viršų.
Labai gaila išeikvotų jėgų. Labai gaila tos energijos, kuri, užuot laisčiusi Dieviškosios sąmonės gėles, laistė piktžoles.
Šio mano diktavimo turinys nelabai linksmas. Ir negali būti džiaugsmo ten, kur tamsa nugalėjo Šviesą.
Vienintelė ir toliau atvira esanti galimybė - tai Dieviškosios sąmonės augimas žmonių protuose ir širdyse.
Prašau, nepaisydami tamsos, nepaisydami kakofonijos ir chaoso, sugebėkite rasti savo širdyje ramybę. Mokėkite pakilti virš pasaulietiškos sumaišties bei supančios tamsos ir ištarkite:

„Ne, aš nesustosiu! Niekas manęs nesustabdys! Aš einu pas Dievą ir jokie pasaulio sunkumai bei nesėkmės negali manęs sulaikyti.
Aš uždegsiu savo širdyje ugnį! Aš niekados nepasuksiu atgal! Aš eisiu į priekį ir niekas manęs nesustabdys, nes aš einu su Dievu!”

Daugelis ištikimų ir nuoširdžių širdžių yra įsikūnijime. Ir jų Šviesa kartais taip galingai liepsnoja pasaulio tamsoje, jog atrodo, kad viskas dar gali pasikeisti. Viską dar galima grąžinti į palankų kelią.
Jeigu šias paskiras liepsnas galima būtų suvienyti vieningame polėkyje ir išausti drobę, kurioje būtų galima pavaizduoti teisingus ir tikrus ateities pavyzdžius.
Kaip aš norėčiau jums padėti. Kai buvau įsikūnijime, savo paveikslus tapiau tam, kad grožis pripildytų pasaulį. Buvau įsitikinęs, kad kai pasaulyje atsiras labai daug teisingų pavyzdžių, tai jų vibracijos nustelbs, užgoš bet kurias tamsos, mirties ir chaoso vibracijas.
Ir dabar aš tuo įsitikinęs. Ir aš manau, kad teisingų pavyzdžių propaganda visose gyvenimo sferose gali ištraukti žmoniją iš baimių, nieko neveikimo, nusiminimo ir depresijos pelkės.
Kiek daug yra teisingų pavyzdžių visose meno srityse. Kiek daug egzistuoja teisingų auklėjimo ir švietimo sistemų.
Pakanka turėti apsišvietusią valstybės ar netgi vietos vadovybę, kad teisingi pavyzdžiai rastų vietą ir būtų plačiai panaudoti. Nereikia pataikauti patiems žemiausiems žmogiškiesiems instinktams. Tuo savo palikuoniams kuriame pačią nepalankiausią ateitį.
Tik šviesūs pavyzdžiai! Tik grožis turi užimti vietą visose masinės informacijos priemonėse ir ypač televizijoje bei internete.
Viską dar galima ištaisyti! Reikalingi dvasios pasišventėliai!
Reikalingi kūrėjai!
Aš pasiruošęs padėti kiekvienam, kas pašauks mano buvimą, kad padėčiau į jūsų pasaulį nešti grožį.
Buvau su jumis šią dieną. Ir aš visada su jumis savo širdyje!

AŠ ESU Nikolajus Rerichas


Klausyti diktavimo audio įrašą. Tekstą skaito Tatjana Mikušina: http://www.sirius-ru.net/dictations/dek2009/audio.htm#4