Tarpusavio ryšys tarp praėjusio amžiaus pradžios ir šio amžiaus pradžios įvykių Rusijoje

AŠ ESU Lanello, vėl atėjęs pas jus.
Šiandien pasikalbėsime apie tai, kas labai svarbu. Pakalbėsime apie šiandieninę situaciją. Daugiausiai kalbėsime apie Rusiją. Ne todėl, kad mūsų pasiuntinys iš Rusijos, o todėl, kad su šia šalimi yra susijusios kai kurios Pakylėtųjų Pulkų viltys.
Jūs žinote, kad prieš mano įsikūnijimą Amerikoje aš buvau įkūnytas Rusijoje. Ir pagal savo prigimtį po mano tėvo mirties aš turėjau vadovauti Rusijai. Tiems, kurie nežino, aš pasakysiu, kad buvau caraitis Aleksejus. Ir šis mano įsikūnijimas turėjo atnešti Rusijai šviesų valdymą ir tas permainas, kurios būtų leidusios šiai šaliai imtis vykdyti savo pagrindinę misiją – nurodyti kitą civilizacijos vystymosi kelią. Būtent – dvasinį kelią.
Tačiau žinote, kad įvyko kruvinasis perversmas ir paskui buvęs susidorojimas su tautos elitu.
Dabar nesigilinsiu į visus politinius praeities momentus. Pasakysiu tik apie įvykusių procesų dvasinę pusę.
Jūs atsimenate Jėzų. Ir pamenate karalių Erodą, kuris liepė nužudyti visus vyriškosios lyties naujagimius, nes buvo išpranašauta apie tai, kad ateis naujas judėjų karalius.
Taip buvo visada. Yra jėgos, kurios nenori pasikeitimų, bijo jų ir yra pasiruošusios susidoroti su kiekvienu, kas yra naujos sąmonės nešėjas. Ir yra tie, kurie pasirengę pasiaukoti tam, kad triumfuotų naujos energijos.
Prieš tą mano įsikūnijimą caraičiu Aleksejumi aš praėjau rimtą pasiruošimą eterinėse buveinėse. Aš laikiau egzaminus, kad gaučiau teisę būti tuo, kuris sugebėtų nekruvinu, evoliuciniu keliu pakreipti Rusiją į dvasinį kelią. Visgi, kaip ir Jėzaus laikais, buvo jėgų, kurios nenorėjo Dieviškųjų pokyčių. Ir įvyko maištas.
Visa tolesnė kitų dešimtmečių Rusijos istorija yra šio maišto pasekmė. Ir iki šiol Rusija ir tos šalys, kurios įėjo į Rusijos sudėtį, skina šio maišto vaisius.
Gali keistai atrodyti, kad aš jūsų žvilgsnius kreipiu į praeitį, juo labiau ne į pačius geriausius šios praeities momentus, užuot kreipęs jūsų sąmonę į aukštybes.
Tačiau turite suprasti vykstančius procesus, kad susidariusiose sąlygose turėtumėte galimybę sąmoningai veikti. Praėjo maždaug šimtas metų nuo tų įvykių, kurie buvo praėjusio, dvidešimto, amžiaus pradžioje. Ir dabar į įsikūnijimą atėjo tie individai, kurie praėjusiuose įsikūnijimuose buvo raudongvardiečiai ir jūreiviai, kurie vertė vienvaldystę. Maištas, agresija ir nepasitenkinimas gyvenimu, noras turėti vertybių, į kurias jie neturi teisės pagal Karmos Įstatymą, – štai tie būdingi bruožai, kuriuos turi ši nauja gimusi karta. Tarp jos skiriamųjų ypatybių taip pat – bet kokių dorovinių idealų ir dvasinių siekių nebuvimas.
Ir ši karta dabar žengia į savo brandos amžių. Bet tarp jaunimo yra ir tų, kurie gynė tikėjimo pagrindus. Kurie kovėsi priešingoje pusėje. Kad ir kaip jums atrodytų keista, ir tarp vienų, ir tarp kitų buvo tų, kurie atidirbo didelį karmos sluoksnį ir gavo didelius nuopelnus. Taip, maištas, idealų nebuvimas – blogai. Kova prieš Dievą ir jo tarnus – dar blogiau. Bet svarbus motyvas, su kuriuo žmogus imdavosi veiksmų. Ir jei jis tai darydavo ne dėl vidinės agresijos ir noro užgrobti valdžią, o dėl laimingos, šviesios ateities ir jos idealų, tai jo siekiai karmos Valdovų bus įvertinti visai kitais matais.
Taigi, kaipgi ta praeitis susijusi su šia diena? Labai paprastai. Nauja karta, kuri į savo darbingą amžių žengia dabar, priversta karmiškai atidirbti savo praeityje įvykdytus poelgius arba veiksmus.
Fiziniame plane galite nesusidurti su ryškia konfrontacija, kaip tai buvo praėjusio šimtmečio pradžioje, nors ir tai neatmetama. Bet noras nepelnytai užvaldyti ar vertybes, ar valdžią, ar maža dar ką ir dėl to būti pasirengusiam vykdyti bet kokius nusikaltimus, nesibodint jokių neteisėtų veiksmų iki žmogžudysčių ir Dievo niekinimo – tas noras turi būti išsemtas iki galo. Ir sieloms tų žmonių, kurie savo laiku leido įvykti maištui prieš Dievą ir jo Įstatymus, Dievas duoda galimybę išreikšti susitaikymo ir tikėjimo savybes.
Nusikaltimai ir pasiaukojantys poelgiai buvo abiejose besikaunančiose pusėse. Ir dabar, greta sau išėjimo ieškančios agresijos, matome jaunų žmonių deramo elgesio pavyzdžius.
Taigi mes vėl susidūrėme su būtinybe atidirbti karmines skolas. Praėjusiame amžiuje aš dar buvau paauglys ir negalėjau dalyvauti tuose įvykiuose. Šį kartą aš esu pakylėtos būsenos ir nurodymus galiu duoti tik per trumpus diktavimus.
Bet kuriuo atveju tada, kai žmogus supranta, kas vyksta, jis gali imtis sąmoningų veiksmų, pirmiausia nukreiptų į tai, kad pakeistų patį save.
Jūsų laikais, kaip ir tuo metu, egzistuoja ganėtinai daug pagundų, kurias nori turėti jauni žmonės. Netgi sakyčiau, kad pagundų pasidarė žymiai daugiau. Ką gi, taip veikia Dieviškasis Įstatymas. Jeigu vieną kartą pažeidėte Dieviškąjį Įstatymą, tai ateityje ištikimybę Įstatymui privalėsite įrodyti daug sunkesnėmis sąlygomis.
Per šį laišką nuleisdamas energijas į fizinį pasaulį, aš labai tikiuosi, kad mano laiškas ras atgarsį sielose netgi tų, kurie niekada jo neperskaitys. Todėl, kad jūsų pasaulyje viskas susiję. Ir kiekvienas skaitantis laišką ir su juo sutinkantis žmogus subtiliajame plane yra kaip savotiškas visam Žemės rutuliui skelbiantis radijo siųstuvas, verčiantis įsiklausyti visą, į tą pačią Dieviškąją bangą suderintą žmoniją.
Taip mes veikiam. Ir perspėjimas yra geriausias ginklas.

AŠ ESU Lanello


***

Klausyti diktavimo audio įrašą. Tekstą skaito Tatjana Mikušina http://www.sirius-ru.net/dictations/dek_2010/audio.htm#6