Malda darbais visada buvo ir pasilieka viena iš pačių aukščiausių maldos formų

AŠ ESU Tėvas Pijus. AŠ ESU atėjęs pas jus per šį pasiuntinį. Galbūt daugeliui iš jūsų mano vardas nežinomas.
Aš gyvenau praėjusiame amžiuje Europoje ir buvau Romos Katalikų Bažnyčios dvasininkas.
Aš tapau žinomas dėl mano įgytų Šventosios Dvasios dovanų, bet daugelis žmonių žinojo mane dėl stigmų, kurias turėjau didesnę savo gyvenimo dalį.
Žmonės būriais atvažiuodavo į mano laikomas pamaldas, kad tik pažiūrėtų į mano stigmas.
Aš nešiau šią naštą savo kūne todėl, kad viduje prisiėmiau šią naštą. Toks buvo geranoriškas mano sielos noras - turėti šias stigmas. Kartu su stigmomis aš prisiėmiau nemažą dalį pasaulinės karmos.
Romos Katalikų Bažnyčiai aš priklausiau visą savo gyvenimą ir tarnavau šiai bažnyčiai. Jau po mano mirties daugelis mane kėlė kaip pavyzdį, kaip ištikimybės bažnyčiai ir paklusnumo bažnytinėms dogmoms ir taisyklėms pavyzdį.
Aš iš tikrųjų pasilikau bažnyčioje netgi tada, kai iš manęs daugeliui metų atėmė teisę klausyti parapijiečių išpažinčių. Tai buvo pagrindinė mano tarnavimo dalis. Per išpažintį aš prisiimdavau dalį karmos tų žmonių, kurių išpažinčių aš klausydavausi, kad palengvinčiau jų naštą. Taipogi turėjau galimybę išpažinties metu matyti tas tikrąsias problemų priežastis, su kuriomis žmonės susidurdavo savo gyvenimuose, ir aš galėjau duoti jiems pamokymus, būtinus jų sieloms. Aš kalbėdavau ne tiktai su žmogumi, kurio išpažinties klausydavausi, kalbėdavau su šio žmogaus siela ir bandžiau padaryti viską, kas įmanoma, kad palengvinčiau naštą, gulinčią ant šio žmogaus, - jo buvusių poelgių karmą. Nors Vakarų krikščioniškoje bažnyčioje nevartojamas toks terminas kaip karma. Tačiau aš turėjau galimybę matyti sielų kentėjimo priežastis ir dariau viską, kas nuo manęs priklausė, kad palengvinčiau šią kančią ir nukreipčiau išorinį žmogaus, kurio aš klausydavausi, protą į teisingą kelią, leidžiantį išvengti jo sielos kentėjimo priežasčių ateityje.
Daugelis mane pateikia kaip nuolankumo bažnytinei hierarchijai pavyzdį. Aš iš tikrųjų nepalikau bažnyčios per visus ilgus metus, kuriuos reikėjo laukti, kad sugrąžintų man teisę klausyti išpažinčių. Aš nepalikau bažnyčios ne dėl to, kad susitaikiau su neteisingu bažnyčios vadovybės elgesiu su manimi. Aš nemačiau kito kelio, išskyrus Romos Katalikų Bažnyčią, kuriuo pasinaudojęs aš galėjau taip veiksmingai tarnauti žmonėms. Ir kaip aš galėjau pasipriešinti šiam bažnyčios vadovybės sprendimui? Kovodamas? Pradėti kovą už savo teisę tarnauti žmonėms?
Aš teisingai samprotavau, kad Dievas turi teisę mane gundyti bet kokiu būdu. Ir Jis padarė tai per bažnyčios vadovybę.
Dievas atėmė iš manęs teisę panaudoti mano dovaną, Dievas, o ne žmonės, kurie šiuo atveju buvo Jo valios vykdytojai. Todėl kalba eina ne apie mano nuolankumą ir romumą prieš bažnyčios vadovybę ir bažnyčios įstatymą, kalba eina apie mano nuolankumą ir romumą prieš Dievo Valią.
Dievas turi teisę atimti iš mūsų viską, kam mes jaučiame nors mažiausią prisirišimą, kad mus patikrintų, mūsų ištikimybę Jo Valiai ir mūsų nuolankumą.
Egzistuoja tik jūsų tarpusavio santykiai su Dievu, jūsų asmeniniai tarpusavio santykiai su Dievu ir jūsų asmeniniai tarpusavio santykiai su velniu. Ir viena ir kita yra jūsų viduje. Todėl ne tiek svarbu, kokiai religijai, religinei grupei ar religinei krypčiai jūs priklausote. Visų svarbiausia jūsų asmeniniai tarpusavio su Dievu santykiai.
Jūs galite bėgioti iš vienos bažnyčios į kitą, iš vienos religijos į kitą, bet jūs nerasite savo sieloje nusiraminimo tol, kol nesuprasite, kad ir Dievas ir velnias yra jūsų viduje. O išorinė religija ir išorinė religinė sistema turi tik pagalbinę reikšmę. Ir jos naudingos jums tik tol, kol padeda jums išsiaiškinti sprendžiant jūsų vidines problemas ir jūsų vidinius klausimus. Iki to laiko, kol jos padeda spręsti jums patį svarbiausią klausimą - jūsų tarpusavio santykius su Dievu.
Ir jūs visada turite prisiminti, kad bet kurioje bažnyčioje yra žmonių, kurie yra nuoširdūs tarnautojai, ir yra žmonių, kurie į bažnyčią atėjo dėl to, kad garbintų savo ego.
Ir nuoširdžių tarnautojų visada mažiau. Bet jų yra bet kurioje bažnyčioje ir bet kurioje religijoje. Todėl, kad bet kurios bažnyčios jėgą ir jos įtaką lemia būtent ta Šviesa, kurią neša savyje šios bažnyčios ir šios religijos šventieji.
Jei bažnyčia pradeda persekioti savo šventuosius, tai tokia bažnyčia pasmerkta lėtai mirčiai todėl, kad ji praranda pagrindą, ant kurio ji stovi.
Todėl galite ieškoti naujų religijų ir naujų žmonių, nešančių jums žinias, bet taipogi galite pasilikti tradicinių religijų ir bažnyčių rėmuose. Viską lemia ne išorinė priklausomybė teisingai ar neteisingai religinei krypčiai, viską lemia jūsų vidinis siekis ir tiesos paieška jūsų pačių viduje.
Ir jeigu jūs nuoširdžiai siekiate, visada bet kurios religinės konfesijos rėmuose sutiksite žmonių, esančių sąskambyje su jumis pagal vibracijas, ir gausite iš jų būtent tai, kas yra būtiniausia jūsų sielos vystymuisi šiuo metu. Ir tai gali būti ne tik pritarimo ir paskatinimo žodžiai, bet ir išbandymai, kuriuos jūs turite garbingai išlaikyti todėl, kad šiuo metu šitai yra būtent tai, kas yra būtiniausia jūsų sielos vystymuisi.
Ir tikimybė, kad susidursite su melagingomis religinėmis srovėmis ir melagingomis sektomis už oficialių religijų ribų lygiai tokia, kaip tikimybė to, kad jūs susidursite su neteisingais religijos traktavimais senose ir, atrodo, laiko patikrintose konfesijose.
Jūs patys savo energijomis ir savo vibracijomis pritraukiate į save tas gyvenimiškas situacijas, kurios iš esmės yra jums kaip testai jūsų kelyje ir iš kurių jūs turite garbingai išeiti.
Todėl nesistenkite surasti Dievą ne savyje. Stenkitės nustatyti tarpusavio santykius su Dievu savo viduje. Ir jūs būtinai surasite savo kelyje žmogų, turintį šventiko rangą arba pasaulietį, kuris duos jums žinių, būtinų jūsų kelyje.
Mokėkite klausyti savo širdies, mokėkite atpažinti vilkus avies kailyje, kurių gausybė zuja ir ieško būdų užvaldyti jūsų sielą tradicinėse religinėse konfesijose ir už jų ribų. Ir nėra jokios garantijos, kad tas žmogus, kurį sutiksite savo kelyje už oficialios religijos ribų, duos jums tai, kas jums būtina.
Jūs patenkate į tas gyvenimiškas situacijas, kurias prisitraukiate savo vibracijomis.
Ir vienam būtina išeiti už tradicinės religijos ribų, o kitam kaip tik būtina būti šios bažnyčios rėmuose. Ne todėl, kad ši bažnyčia tokia jau tobula, bet paprasčiausiai nepatyrusiai šio žmogaus sielai bus geriau, jeigu ji atsidurs laiko dulkių nuklotose tradicijose. O nuo gryno oro tokia siela gali paprasčiausiai susirgti ir neišlaikyti išbandymų.
Negali būti jokių bendrų rekomendacijų visiems. Kiekvienas žmogus yra savo evoliucinio vystymosi pakopoje. Ir tai, kas gerai vienam, kitam gali būti tiesiog pražūtinga.
Ir pabaigoje aš norėčiau duoti jums keletą rekomendacijų.
Niekada neskubėkite prisiimti jokių įsipareigojimų, susijusių su finansiniais prisirišimais prie kokios nors organizacijos. Niekada nepasirašykite jokių išorinių dokumentų ir sutarčių.
Jūsų tarpusavio su Dievu santykiai negali būti pagrįsti jokiais išoriniais įsipareigojimais, pririšančiais jus prie kokios nors bažnyčios ar organizacijos.
Tik jūs patys galite spręsti, kiek pinigų ir kokią turtinę nuosavybę galite paaukoti vienai ar kitai organizacijai ar bažnyčiai.
Ir nei viena organizacija, esanti fiziniame plane, negali priversti jūsų prisiimti finansinių įsipareigojimų prisidėti prie šios organizacijos išlaikymo.
Tam, kad surastumėte kelią į Dievą, jums nereikia priklausyti jokiai išorinei organizacijai. Bet tam, kad savo gyvenime realizuotumėte Dieviškojo vadovavimo principus ir nepažeistumėte tos šalies, kurioje gyvenate, įstatymų, jums gali būti reikalinga išorinė organizacija. Bet ši organizacija visai nebūtinai bus religinė. Tai gali būti bet kuri organizacija, skirta pernešti Dieviško vadovavimo principus į bet kurią jūsų gyvenimo sferą: vaikų auklėjimą, rūpinimąsi pagyvenusiais ir bedaliais žmonėmis, sveikatos apsaugą, medicininį aptarnavimą, švietimą ir netgi bet kurį verslą.
Gyvenimas įvairiapusis ir bet kuriai žmogiškosios veiklos sričiai reikalinga, kad ji būtų pagrįsta aukščiausiais Dieviškais, o ne pasipelnymo principais. Ir tik nuo jūsų pačių priklauso, kokiais principais vadovausitės savo gyvenimuose kurdami šias organizacijas.
Ir jeigu jūs sugebate sukurti organizaciją ir vadovautis joje aukščiausiais Dieviškaisiais principais, jūs atnešate ne mažesnę naudą, nei paskirdami savo gyvenimą maldoms vienuolyne.
Malda darbais visada buvo ir pasilieka viena iš pačių aukščiausių maldos formų.

AŠ ESU Tėvas Pijus