ESU LAIMINGA - Tautvida

ESU LAIMINGA
ant, 2007-06-26 17:07 — Tautvida

RADAU :SUVOKIAU

Komentarai
---------------------
ket, 2007-08-16 21:29 — Viduje
pilnatvės/užbaigtumo džiaugsmas

Rasti tai ko ieškai, būti laimingu yra gerai. Tačiau man kilo mintys prisimenant Gautamą Sidhartą, kuris vėliau vadintas nušvitusiuoju "Buda" vėliau tik Buda, kuomet jis buvo pradėtas sudievinti. Tai atrodo kad Gautama, kaip buvo rašoma buvo pasiekęs nušvitimą savo mastymo užbaigtume, ar savo idėjose. Jis turėjo idėjų apie pasaulį, žmones ir gebėjimą išsivaduoti iš šio pasaulio kančių, ir tarsi visoje šitoje savo paties suvoktų minčių visumoje jis buvo laimingas. Gerai tame nenusimanau, nes iš dalies tai nebuvo vien jo mintys, atrodo jis pats turėjo dvasinių patyrimų jo gyvenime. Taip esant vien tokiam proto nušvitimui, labai trūksta visgi atsigręžimo į savo vidų ir buvimo nuoširdžiu su savimi pačiu kažkuria prasme, ir matau tik tame gebėjimą būti laimingu ir palaimoje. Nes būnant nuoširdžiu su savimi, bandant suprasti save yra pažįstamas savo paties vidus. O kaip sakoma "Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą", Dievo dvasinis "aš esu" ir žmogaus "aš esu" yra labai artimi, tik pas žmogų įsiterpia jo protas. Kūrinijos šaltinis ir paremėjas yra Dievas, ir jis taip pat būdamas per savo ikiasmenę esybę žmogaus prote jį veda keliu pas save į rojų, taspats atsispindi Dievo pasakyme "būkite tobuli, net ir tokie tobuli koks tobulas esu aš pats". Tai tik ryšyje su Dievu, ir žengime keliu su jo vedimu aš matau laimingumą, bet ne izoliacijoje kokioje turint pasitenkinimą savo tikrovės supratimu. Kolkas tiek.