Mano rašomų tekstų paaiškinimas

Mano rašomų tekstų paaiškinimas :
2008-01-30 09:04 — Vidmantas.

Aš rašau įvairiausius straipsnius susijusius su Dievu ir pan., tačiau ar gali žmonės teisingai suprasti mano norimas išreikšti mintis..... manau , kad negali, nes kiekvienas žmogus skaitydamas tekstus juos supranta savaip. Pagrindas yra tame, kad tik gėrio ir grožio viršūnėje tegali teisingai suprasti mano rašomų tekstų mintis, nes kitu atveju skaitytojas klaidingai supras. Žmogus pasiekęs tą viršūnę žinos. Pvz.; turime tokius pat sakinius parašytus skirtingų žmonių. Vieno rašytą būnant "BLOGIUKU", o kito priešingai, ir žmogus (skaitytojas) galės atskirti sakinius , kas kurį sakinį rašė, nors sakiniai idealiai vienodi..., tas pats ir su ištartais žodžiais. Tačiau, jei žmogus pasiekęs viršūnes bus be nuotaikos, jis taipogi neatskirs..., nes tuose sakiniuose glūdi skirtingos mintys, ir žmogus einantis kovos supratimo keliu... niekad negalės teisingai suprasti mano rašomų tekstų minčių...

Na aš pabandysiu sukonkretinti, jei man tai pavyks :

Pirmiausiai, kad skaitytojams būtų aiškiau aš trumpai papasakosiu apie save, nes kitu atveju daugumai yra sunku suprasti apie šiuos tekstus, nes šie tekstai yra vertimas iš dvasinio (Dievo ) pasaulio, o ne išgalvoti ir nuo ko nors nukopijuoti. Norint tai suvokti, reikalinga skaitytojams žinoti pagrindinius dvasingumo supratimo dėsnius.

Mes visi esame žmonės, kažką mylime, kažko ne ir kartais pasiklystame tarp gyvenimo sūkurių. Pirmiausiai žodis meilė yra įvairiems žmonėms skirtingai suprantamas, nes vieniems tam tikra kančia, kitiems nuostabus malonus jausmas, dar kitiems slegiantis jausmas, nes meilės yra skirtingos rūšys, o tyra meilė yra tikrai nuostabus malonus jausmas.

ŽMOGUS MYLĖDAMAS TYRA ŠIRDIMI KITĄ ŽMOGŲ SUVOKIA JO SĄMONĘ, kitaip tariant jį mato kiaurai, nors gali to žmogaus ir nepažinoti... Matydamas kitą žmogų kiaurai , pas jį patį mintyse vystosi to žmogaus geri ir blogi bruožai, tada jam pačiam tenka kovoti su savo mintimis, nors tos jo vadinamos mintys yra svetimos.

Aš pats asmeniškai daugiausia gyvenimą gyvenau Kristaus sąmone, iš Kristaus sąmonės kiekvieną žmogų pažinodavau jo nepažindamas asmeniškai. Toks gyvenimas man suteikė labai daug suvokimo ir žinių, aš patyriau rojaus ir pragaro gyvenimą žemėje, galima sakyti daugiau pragaro, nes visus žmones mylint tyra širdimi reikia kentėti pačiam. Tačiau man toks gyvenimas davė labai daug išminties, nes iš Kristaus mastymo pasiekiau paties Dievo - tėvo aukštumas, suvokiau ir supratau virš sąmonę, bei turėjau galimybę išsiaiškinti pomirtinį egzistavimą, tik blogiausia tai , kad pats savimi labai retai tegali būti. Šiaip aš gyvenau ne vien Kristaus sąmone, teko pagyventi įvairių žmonių sąmone ir paties savimi sąmone, nes mylint žmones persiduodavo man pačiam tų žmonių sąmonė ...

Man pačiam asmeniškai pavyko suartėti su Dievu - tėvu tai yra virš sąmone, tačiau materialiame kūne neįmanoma su tuo gyventi ir egzistuoti, kad ir rojus žemėje būtų. Mano bus rašyta šiuose straipsniuose, kad nereikia žmonėms siekti Dievybės reitingų..., čia atsakiau į šią mintį.

ŽMONĖMS REIKIA MYLĖTI TYRA ŠIRDIMI, TAČIAU REKALINGA PIRMIAUSIAI ŽINOTI KĄ MYLĖTI !


Pasirašo : INDIGO Vidmantas Grinčiukas


Vidmantas : 2011-04-09 00:02:19