(813.2) 72:5.1 Šitos tautos pramonės padėtis yra toli nuo jos idealų; kapitalas ir darbas vis dar turi savų problemų, tačiau abu ima prisiderinti prie nuoširdaus bendradarbiavimo plano. Šitame unikaliame kontinente darbininkai vis daugiau tampa visų ekonomikos koncernų akcininkais; kiekvienas išmintingas dirbantysis palaipsniui tampa mažu kapitalistu.

(813.3) 72:5.2 Visuomeninis antagonizmas silpsta, o gera valia sparčiai auga. Neiškilo jokių rimtų ekonominių problemų dėl vergovės panaikinimo (daugiau negu prieš vieną šimtą metų), kadangi šitas suderinimas buvo įgyvendinamas palaipsniui, kasmet išlaisvinant po du procentus vergų. Tie vergai, kurie sėkmingai išlaikė intelektualius, moralinius, ir fizinius patikrinimus, gavo pilietybę; daugelis iš šitų labiau išsivysčiusių vergų buvo karo belaisviai arba šių belaisvių vaikai. Maždaug prieš penkiasdešimt metų jie deportavo paskutiniuosius iš savo menkesniųjų vergų, o visai neseniai jie ėmėsi uždavinio sumažinti savo degeneruotų ir ydingų klasių kiekį.

(813.4) 72:5.3 Šitie žmonės neseniai sukūrė naujus metodus gamybiniams ginčams sureguliuoti ir ekonominiams pažeidimams ištaisyti, ir jie yra daug tobulesni palyginus su anksčiau naudotais tokių problemų sprendimo būdais. Prievarta, kuria remiantis būtų galima sureguliuoti asmeninius ar gamybinius nesutarimus, yra uždrausta įstatymu. Darbo užmokestis, pelnas, ir kitos ekonominės problemos nėra griežtai reguliuojamos, bet apskritai tą kontroliuoja gamybinius įstatymus priimantis organas, tuo tarpu visi ginčai, kylantys gamyboje, yra sprendžiami gamybiniuose teismuose.

(813.5) 72:5.4 Gamybiniai teismai atsirado tik prieš trisdešimti metų, bet veikia labai sėkmingai. Naujausias pasiekimas šioje srityje numato, jog nuo šiol gamybiniai teismai pripažįsta teisėtą kompensaciją, kuri apima tris grupes:

(813.6) 72:5.5 1. Teisėtą palūkanų dydį investuojamam kapitalui.
(813.7) 72:5.6 2. Protingo dydžio darbo užmokestį už kvalifikaciją, panaudojamą gamybinėse operacijose.
(813.8) 72:5.7 3. Sąžiningą ir teisingą užmokestį už fizinį darbą.

(813.9) 72:5.8 Šitų tipų kompensacijos pirmiausia yra išmokamos pagal kontraktą, o uždarbiui smunkant, jos taip pat proporcingai yra palaipsniui mažinamos. Ir po šito visos pajamos, viršijančios nustatytą užmokestį, yra laikomos dividendais ir yra paskirstomos į visas tris grupes: kapitalo, kvalifikuotų darbuotojų, ir nekvalifikuotų darbininkų.

(813.10) 72:5.9 Kas dešimt metų regioniniai vykdytojai suderina ir dekretu patvirtina kasdienio apmokamo darbo teisėtas valandas. Dabar pramonė dirba penkias dienas per savaitę, keturios darbo dienos ir viena poilsio diena. Šitie žmonės kiekvieną darbo dieną dirba po šešias valandas ir, kaip ir studentai, devynis mėnesius per metus, turinčius dešimt mėnesių. Atostogos paprastai praleidžiamos keliaujant, o transportavimo būdai pastaruoju metu tiek išsivystė, kad keliauja visa tauta. Klimatas kelionėms yra palankus maždaug aštuonis mėnesius per metus, ir jie šitomis galimybėmis naudojasi tiek, kiek įmanoma.

(813.11) 72:5.10 Prieš du šimtus metų gamyboje absoliučiai viešpatavo pelno akstinas, bet šiandien jį sparčiai keičia kitos, aukštesnės varomosios jėgos. Konkurencija šitame kontinente yra aštri, bet didele dalimi ji buvo perkelta iš gamybos į žaidimus, meistriškumą, mokslinius laimėjimus, ir intelektualius pasiekimus. Ji kuo aktyviausiai pasireiškia tarnystėje visuomenei ir ištikimybėje valstybei. Šitoje tautoje visuomeninė tarnystė sparčiai tampa pagrindiniu siekimo tikslu. Kontinento turtingiausias žmogus kasdien šešias valandas dirba savo mechaninių dirbtuvių kontoroje, ir po to skuba į valstybingumo mokyklos vietos skyrių, kur jis siekia įgyti kvalifikaciją, reikalingą visuomeninei tarnystei.

(814.1) 72:5.11 Šitame kontinente fizinį darbą pradedama vis labiau gerbti, ir visi darbingi piliečiai, vyresni negu aštuoniolikos metų amžiaus, dirba arba namuose ar fermose, ar kokioje nors pripažintoje gamybos šakoje, ar viešuosius darbus, kuriais būna užimami laikinai neturintieji darbo, arba dar priverstinio darbo korpuse šachtose.

(814.2) 72:5.12 Šitie žmonės taip pat pradeda remti naują visuomenės pasibjaurėjimo formą—pasibjaurėjimą tiek tinginyste, tiek ir nepelnytu turtu. Lėtai, bet užtikrintai jie įsisavina savo techniką. Kažkada jie taip kovojo dėl politinės laisvės, o vėliau taip siekė ir ekonominės laisvės. Dabar jie ima naudotis tiek viena, tiek ir kita laisve, tuo tarpu priedo jie pradeda vertinti sąžiningai uždirbtą laisvalaikį, kuris gali būti skirtas didesnei saviraiškai.